Jei bent kartelį esi bandęs kurti muziką kompiuteriu – nesvarbu, ar tai buvo bandymas padaryti lo-fi takelį miegamajame, ar rimtesnis projektas su DAW programa – anksčiau ar vėliau susidursi su sample bibliotekų pasauliu. Ir čia dvi pavadinimai iškyla beveik automatiškai: Splice ir Loopcloud. Abi platformos žada tą patį – prieigą prie tūkstančių garso pavyzdžių, kilpų, MIDI failų ir preset’ų, tačiau realybėje jos veikia gana skirtingai, o pasirinkimas tarp jų gali nemažai paveikti tavo darbo eigą.
Šiame straipsnyje pabandysiu išsamiau paanalizuoti, kuo šios dvi platformos skiriasi, kur kiekviena stipresnė, o kur silpnesnė, ir galiausiai – kam kuri labiau tinka.
Kas iš tikrųjų yra Splice ir Loopcloud
Splice atsirado kaip revoliucinis produktas – jis pakeitė būdą, kaip prodiuseriai galvoja apie sample’ų nuosavybę. Vietoj to, kad pirktum vieną didelę biblioteką už kelis šimtus eurų ir naudotum ją metų metus, Splice pasiūlė prenumeratos modelį su kreditais, kuriuos gali išleisti bet kuriam garsui iš milžiniškos duomenų bazės. Idėja paprasta – moki mažiau, bet reguliariai, ir gauni prieigą prie nuolat atnaujinamo turinio.
Loopcloud, kurį sukūrė Loopmasters – kompanija, seniai žinoma muzikos industrijoje dėl kokybiškų sample paketų – iš esmės bandė tą patį modelį pritaikyti savaip. Skirtumas tas, kad Loopcloud atėjo iš pusės, kuri jau turėjo tvirtą reputaciją tarp žanrų, ypač elektroninės muzikos, technikos, house’o ir panašių stilių gerbėjų.
Abi platformos siūlo panašų pagrindinį principą: naršyk, klausyk, atsisiųsk, integruok į savo projektą. Bet detalės – ten, kur slypi velnias.
Bibliotekos dydis ir turinio kokybė
Splice čia turi akivaizdų pranašumą vien dėl masto. Kalbame apie milijonus sample’ų, kuriuos į platformą įkelia tiek patys kūrėjai, tiek partneriai – nuo mažų nepriklausomų garso dizainerių iki didelių lentų kompanijų. Praktiškai bet kuriam žanrui, nuo trap iki ambient, rasi ką nors tinkamo. Problema ta, kad toks kiekis reiškia ir nemažai vidutiniško lygio turinio – tenka filtruoti, klausytis, atmesti.
Loopcloud biblioteka yra mažesnė, tačiau kuratuota kur kas rūpestingiau. Kadangi didelė dalis turinio ateina iš Loopmasters archyvo, kokybė yra nuosekliai aukšta. Jei dirbi su žanrais, kuriuos Loopmasters tradiciškai išmano geriausiai – elektroninę muziką, bass muziką, techno – tikėtina, kad rasi būtent tai, ko reikia, greičiau ir be didelio naršymo vargo.
Trumpai tariant: Splice laimi kiekiu ir įvairove, Loopcloud – nuoseklumu ir kokybės kontrole.
Kainodara ir prenumeratos modeliai
Čia dažnai ir prasideda tikroji diskusija forumuose. Splice siūlo kelis planus – nuo pigesnių, suteikiančių ribotą kreditų skaičių per mėnesį, iki brangesnių su daugiau kreditų arba neribota prieiga prie tam tikrų kolekcijų. Kreditai kaupiasi, jei jų nepanaudoji, tačiau realybėje daugelis vartotojų skundžiasi, kad greitai pritrūksta kreditų, jei nori parsisiųsti daugiau nei kelis dešimtis sample’ų per mėnesį.
Loopcloud savo ruožtu turi šiek tiek kitokią sistemą – yra ir nemokama versija su ribota funkcionalumu, ir mokami planai su konkrečiu atsisiuntimų kiekiu arba neribotu srautu tam tikrose kategorijose. Vienas dalykas, kurį daugelis vertina Loopcloud naudai – galimybė „keisti” nepatikusius sample’us į kitus, jei jau atsisiuntei, bet supratai, kad netinka projektui. Tai nedidelis, bet praktiškas patogumas, kurio Splice tokiu paprastu būdu nepasiūlo.
Jei skaičiuoji kiekvieną eurą (o dauguma nepriklausomų muzikantų tikrai skaičiuoja), verta pasidaryti paprastą testą – per mėnesį suskaičiuok, kiek realiai sample’ų naudoji projektuose, ir palygink su abiejų platformų planais. Dažnai paaiškėja, kad brangesnis planas iš tikrųjų yra pigesnis skaičiuojant vienam atsisiuntimui.
Integracija su DAW ir darbo eiga
Šitas aspektas dažnai nusveria sprendimą labiau nei pati biblioteka. Splice turi savo desktop aplikaciją, kuri integruojasi su populiariausiomis DAW programomis – Ableton Live, FL Studio, Logic Pro ir kitomis. Galima tiesiog vilkti sample’us tiesiai į projektą, naudoti automatinį BPM ir tonacijos derinimą, kas ypač patogu, kai naršai per dešimtis kilpų ir nori, kad viskas iš karto skambėtų sinchroniškai su tavo takeliu.
Loopcloud eina panašiu keliu su savo Loopcloud programa, tačiau daugelis vartotojų pastebi, kad jos sąsaja atrodo šiek tiek senstelėjusi, lyginant su Splice moderniu ir švariu dizainu. Kita vertus, funkcionalumo požiūriu Loopcloud siūlo įdomią detalę – galimybę tiesiogiai redaguoti sample’us (pitch, tempo, efektus) dar prieš atsisiunčiant, tarsi mini garso redaktoriuje. Tai leidžia sutaupyti laiko, nes nereikia sample’o vilkti į DAW vien tam, kad pabandytum, kaip jis skambės pakeitus tonaciją.
Jei dirbi su Ableton Live, abi platformos veikia gana sklandžiai, tačiau Splice integracija šiek tiek natūralesnė, ypač jei naudoji Splice’s paties siūlomus instrumentus ir efektus, kurie glaudžiai susieti su Ableton ekosistema.
MIDI, preset’ai ir papildomos funkcijos
Vienas dalykas, kuris Splice tikrai išskiria – MIDI failų ir preset’ų biblioteka. Jei dirbi su sintezatoriais ar nori greitai eksperimentuoti su akordų progresijomis, melodijomis, Splice turi didžiulį kiekį MIDI patternų, kuriuos gali tiesiog importuoti ir modifikuoti. Tai ypač naudinga, kai trūksta įkvėpimo arba kai nori greitai sukurti demo versiją prieš pradedant detalesnį darbą.
Loopcloud šioje srityje atsilieka – MIDI turinio yra mažiau, ir jis nėra tokia stipri platformos dalis. Tačiau Loopcloud turi savo pranašumą – glaudžią integraciją su Loopmasters produktais, tarp jų ir kai kuriais VST instrumentais, kurie ateina kaip papildomas priedas prie prenumeratos.
Verta paminėti ir bendruomenės aspektą – Splice turi aktyvesnę bendruomenę, kurioje kūrėjai dalinasi savo projektų failais (stems), kolaboruoja nuotoliniu būdu, kas ypač aktualu, jei dirbi ne vienas, o su kitais muzikantais internetu.
Licencijavimas – dažnai pamirštas, bet svarbus aspektas
Prieš pasirenkant bet kurią iš šių platformų, verta atidžiai perskaityti licencijų sąlygas, nes čia yra niuansų, kurie vėliau gali sukelti galvos skausmą, ypač jei planuoji savo muziką komerciškai leisti ar platinti per streaming platformas.
Splice paprastai suteikia teisę naudoti sample’us komerciniuose projektuose be papildomų mokesčių, tačiau kai kurios kolekcijos (ypač tos, kuriose yra žinomų atlikėjų ar prodiuserių vardai) gali turėti specifines sąlygas. Loopcloud licencijavimo politika panaši, tačiau visada rekomenduočiau pasitikrinti konkrečios kolekcijos sąlygas prieš naudojant sample’ą kūrinyje, kurį ketini išleisti platesnei auditorijai.
Praktinis patarimas – jei ruoši muziką, kurią planuoji siųsti į leidybos kompanijas ar naudoti sinchronizacijai (filmams, reklamoms), visada saugok atsisiuntimo kvitą ar licencijos patvirtinimą. Tai gali apsaugoti nuo nesusipratimų ateityje.
Tai kurią platformą rinktis: mano galutinis atsakymas be išsisukinėjimų
Jei nori trumpo ir konkretaus atsakymo – priklauso nuo to, koks yra tavo darbo stilius ir kokį žanrą kuriate.
Rinkis Splice, jei:
- Dirbi su įvairiais žanrais ir nori maksimalios pasirinkimo laisvės
- Naudoji MIDI patternus kaip kūrybinio proceso dalį
- Vertini bendruomenės funkcijas ir galimybę kolaboruoti su kitais muzikantais
- Tavo DAW yra Ableton Live ar FL Studio, ir nori sklandžios integracijos
Rinkis Loopcloud, jei:
- Kuriate elektroninę muziką, techno, house ar panašius žanrus, kur Loopmasters archyvas tikrai stiprus
- Nori galimybės redaguoti sample’us dar prieš atsisiunčiant
- Vertini griežtesnę kokybės kontrolę ir mažiau laiko norite skirti „šlako” filtravimui
- Ieškai lankstesnės atsisiuntimų keitimo sistemos
Realybėje – daugelis rimtai muziką kuriančių žmonių galiausiai naudoja abi platformas paraleliai, ypač jei abi turi nemokamą arba pigų bandomąjį planą. Tai leidžia palyginti biblioteką savo pačių žanre ir suprasti, kuri tiesiog „jaučiasi” geriau tavo kūrybiniame procese. Galų gale, jokia platforma nepakeis paties svarbiausio dalyko – tavo pačių muzikinio skonio ir gebėjimo tuos sample’us sudėlioti į kažką, kas skambėtų kaip tavo, o ne kaip dar vienas kūrinys iš tos pačios bibliotekos. Sample’ai yra tik įrankiai – kaip juos naudoji, priklauso tik nuo tavęs.
