Rusijos tinklaraštininkai perspėja, kad hipercentralizuota Rusijos skaitmeninė ekonomika yra pažeidžiama.
Kai Rusija pradėjo pulti Ukrainos duomenų centrus ir telekomunikacijų infrastruktūrą, ji, regis, nepasirengė galimam atsakui. Dabar Rusijos skaitmeninės paslaugos patiria plačius sutrikimus, nes per kelias dienas Ukrainos dronų smūgiai išjungė tris didžiausius Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrus.
Prokremliški tinklaraštininkai perspėja, kad centralizuota Rusijos skaitmeninė ekonomika gali žlugti, nes šalis nepasirengusi pati pradėtam „duomenų centrų karui“, rašoma įrašuose, kuriuos išvertė slapyvardžiu save vadinantis nepriklausomas tyrėjas ChrisO_wiki. Rusijos komentatoriai taip pat teigė, kad decentralizuotos Ukrainos skaitmeninės paslaugos gali pasirodyti atsparesnės nei Rusijos sistema, jei šalys ir toliau keisis tokiais smūgiais.
Rusija iš pradžių dronų smūgių kampaniją prieš Ukrainos duomenų centrus ir mobiliojo ryšio tinklus pradėjo rugsėjo pabaigoje. Per atakas laikinai sutriko interneto ir mobiliojo ryšio paslaugos iki 100 000 namų ūkių Ukrainos sostinėje Kyjive. Tai buvo platesnės tolimojo nuotolio smūgių kampanijos dalis: Rusijos raketos ir reaktyviniai dronai smogė Ukrainos energetikos tinklo infrastruktūrai, transporto mazgams ir net gyvenamiesiems daugiabučiams.
Tačiau Ukraina netrukus ėmė smogti atgal – Rusijos bendrovės „Yandex“, dar vadinamos „Rusijos Google“, duomenų centrams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai apibūdino kaip „simetrišką atsaką“.
DI duomenų centrai ir superkompiuteriai
Pirmasis Ukrainos dronų smūgis spalio 8 d. apgadino duomenų centrą Sasovo rajone į pietryčius nuo Maskvos. Jame veikia du iš trijų superkompiuterių, kuriuos „Yandex“ naudojo savo „YandexGPT“ dirbtinio intelekto modeliui mokyti.
Iš pradžių nebuvo aišku, kokia žala galėjo būti padaryta superkompiuteriams, kurie veikia su „Nvidia A100“ GPU lustais. Superkompiuterio „Chervonenkis“ skaičiavimo našumas siekia 29,42 petaflopso, o Top 500 sąraše jis užima 101 vietą; „Lyapunov“ našumas – 20,03 petaflopso, o jis užima 161 vietą.
Antrasis Ukrainos dronų smūgis spalio 9 d. išjungė kitą „Yandex“ duomenų centrą Kalugos srityje į pietvakarius nuo Maskvos. Tai vienas didžiausių duomenų centrų Rusijoje, kurio didžiausia galia – 63 megavatai.
Trečiasis Ukrainos dronų smūgis privertė „Yandex“ spalio 11 d. sustabdyti duomenų centro Vladimire, į rytus nuo Maskvos, veiklą, pranešė BBC News. Šiame objekte veikia trečiasis iš trijų „Yandex“ superkompiuterių „Galushkin“, kuris Top 500 sąraše užima 134 vietą, o jo skaičiavimo našumas siekia 20,64 petaflopso.
Pažeidžiama Rusijos skaitmeninė ekonomika
Rusijos visuomenei dar svarbiau tai, kad dėl „Yandex“ duomenų centrų žalos, pranešama, sutriko ar neveikė populiarios Rusijos mokėjimo programėlės ir skaitmeninės bankininkystės paslaugos, el. paštas, e-prekybos platformos, vaizdo transliacijų paslaugos, pavėžėjimo ir maisto pristatymo programėlės bei navigacijos ir žemėlapių paslaugos. „Yandex“ paieškos variklis taip pat užima apie 70 procentų Rusijos rinkos.
Sutrikimai dar platesni, nes žala duomenų centrams paveikia ir „Yandex“ debesijos paslaugą, kurios klientų yra kai kurių didžiausių Rusijos įmonių, teigia nepriklausomas laikraštis „The Moscow Times“. Tarp jų – stambūs maisto prekių ir greitojo maisto tinklai bei buitinės technikos mažmenininkas.
Rusijos karo tinklaraštininkas (milblogeris), rašantis Ratio Militaris slapyvardžiu, ChrisO_wiki išverstame įraše perspėjo, kad hipercentralizuota „Yandex“ skaitmeninė ekosistema karo metu tapo Rusijos silpnąja vieta:
„Yandex“ ir jos sukurta skaitmeninė ekosistema, ilgai buvusi vienu iš Rusijos pranašumų net palyginti su Vakarų šalimis, pasirodė esanti silpnoji grandis – be kita ko, ir visų pirma dėl hipercentralizacijos – tiek rinkos lygmeniu, kur „Yandex“ tapo galinga monopoliste, tiek konkrečių infrastruktūros sprendimų lygmeniu, kur visa informacijos milžinės galia buvo sutelkta keliuose (tikslus skaičius nėra paslaptis, bet jį nurodyti galbūt netikslinga) dideliuose mazguose – tuose pačiuose minėtuose duomenų centruose.
Tokioms Rusijos įmonėms kaip „Yandex“ bus sunku ir sukurti atsarginės infrastruktūros sistemas už Rusijos ribų, kad karo metu būtų užtikrintas papildomas atsparumas. Tai iš dalies lemia 2019 m. Rusijos parlamento priimtas ir prezidento Vladimiro Putino pasirašytas „Suverenaus interneto įstatymas“, teigia Rusijos karo tinklaraštininkas Artjockey, kurio tekstą išvertė ChrisO_wiki.
Siekdama „suverenaus interneto“, valdžia faktiškai uždraudė Rusijos įmonėms naudotis infrastruktūra net draugiškose šalyse, o „nedraugiškos“ šalys vis tiek užblokavo prieigą sankcijomis… Rusijos IT infrastruktūros atkartoti tokiose vietose kaip Baltarusija ar Kazachstanas praktiškai neįmanoma – o šiaip ar taip, reikiamų pajėgumų ten tiesiog nėra. Kinija galbūt turi pajėgumų, bet tam reikėtų keisti teisės aktus, kad ten būtų galima perkelti pagrindines paslaugas ir registrus.
Palyginti su tuo, Ukraina turi gerokai decentralizuotesnę skaitmeninę ekosistemą, sudarytą iš mažesnių duomenų centrų. Ji taip pat ėmėsi žingsnių kurti atsarginę infrastruktūrą, įskaitant dalies įrangos ir tinklų perkėlimą po žeme ar už šalies ribų.
Vakarų technologijų milžinės, tokios kaip „Microsoft“ ir „Amazon“, taip pat teikė nemokamas debesijos paslaugas, padėdamos Ukrainai perkelti svarbiausias valstybės paslaugas į kitas Europos dalis. Tai leido daugeliui esminių Ukrainos skaitmeninių paslaugų veikti nepaisant nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų. Vien „Amazon Web Services“ talpina daugiau nei 15 petabaitų duomenų iš daugiau nei 60 Ukrainos valstybės organizacijų, taip pat didžiausios Ukrainos privačios energetikos bendrovės DTEK duomenis.
Tuo metu rusai gali laukti iki šešių mėnesių, kol „Yandex“ pakeis apgadintą duomenų centrų įrangą, teigia neįvardytas IT ekspertas, kurio komentarą paskelbė Rusijos laikraštis „Kommersant“. Toks ilgas remonto laikas gali nebestebinti prisiminus pačios „Amazon“ patirtį, kai šiemet Irano dronų smūgiai išjungė kelis duomenų centrus Bahreine ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Paaiškinimas: Duomenų centras – tai pastatas, kuriame sutelkti serveriai ir tinklo įranga, laikantys svetaines, programėles ir debesijos paslaugas. Jei sutrinka veikti keli stambūs centrai, kartu sutrinka ir daugybė nuo jų priklausančių paslaugų.
