Įtariama, kad Rusijos dronai nuskandino krovininį laivą prie Bulgarijos Juodosios jūros krantų, o prie Rumunijos krantų padegė chemikalų tanklaivius. Dėl naujausių atakų mažiausiai septyni laivai buvo užpulti NATO valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose, o jei Rusijos kaltė dėl chemikalų tanklaivių bus patvirtinta – net ir Rumunijos teritoriniuose vandenyse.
Dėl tokių atakų pasigirdo raginimų, kad NATO perkeltų priešdroninės gynybos sistemas ir užtikrintų didesnę apsaugą. Spalio 15 d. socialinio tinklo įraše NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad po susitikimo su Bulgarijos ir Rumunijos vadovais NATO sustiprino „priešdroninius pajėgumus“ rytiniame Aljanso flange.
Naujausios atakos šią savaitę įvyko per 24 valandas, spalio 14–15 d.: du chemikalų tanklaiviai užsidegė po to, kai Rumunijos oro erdvėje buvo aptikti Rusijos dronai, remiantis „Deutsche Welle“. Abu laivai stovėjo inkaruoti prie Sulinos kanalo, jungiančio Juodąją jūrą su Dunojumi, žiočių. Šis kanalas tapo svarbiu Ukrainos eksporto laivybos keliu, pranešė „Reuters“.
Komorų vėliava plaukiojantis chemikalų tanklaivis Yara J buvo apgadintas Rumunijos teritoriniuose vandenyse. Visi įgulos nariai išgelbėti ir yra apskaičiuoti.
Tačiau Rumunijos institucijos vis dar ieško septynių dingusių jūreivių, nors iš San Marino vėliava plaukiojančio tanklaivio Wine Trader išgelbėjo penkis žmones, pranešė „Reuters“. Šis antrasis tanklaivis buvo apgadintas vos už mylios nuo Rumunijos teritorinių vandenų.
„Reuters“ citavo anoniminį NATO šaltinį, drono atakas priskyrusį Rusijai.
NATO pranešime taip pat teigiama, kad per naktį Rumunijos vandenyse buvo atakuotas Maršalo Salų vėliava plaukiojantis birių krovinių laivas Sea Destiny, o Tanzanijos vėliava plaukiojantis tanklaivis Dania J buvo užpultas Ukrainos Dunojaus uosto mieste Izmaile. Skubiai informacijos apie žalą ar aukas nebuvo.
Tai įvyko vos po kelių dienų po įtariamų Rusijos dronų atakų, per kurias spalio 13 d. Juodojoje jūroje, per porą dešimčių mylių nuo Bulgarijos kranto, nuskendo krovininis laivas, o kitas laivas buvo evakuotas. Tos atakos įvyko Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Vienas iš užpultų krovininių laivų buvo Ukrainos valdomas pakrančių krovininis laivas Chelsea 3, registruotas pagal Maltos vėliavą. Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas Sofijoje Rusijos ambasadoriui sakė, kad „Ukrainai nėra prasmės naikinti savo laivus Juodojoje jūroje, o šių smūgių rezultatai naudingi Rusijos interesams“, remiantis „The Associated Press“.
Visi 15 Ukrainai priklausančio laivo Chelsea 3 įgulos narių buvo saugiai evakuoti Bulgarijos gelbėjimo operacijos metu, kai, kaip pranešama, laivą smogė trys oro dronai.
Tačiau institucijos vis dar ieškojo 11 dingusių Gvinėjos Bisau vėliava plaukiojančio krovininio laivo Dignity įgulos narių. Šis laivas po atakos nuskendo, pranešė „The Associated Press“. Iš jo iš pradžių buvo išgelbėti penki jūreiviai.
Atakų modelis ir atsakomosios priemonės
Šie incidentai yra naujausi iš vis gausėjančios precedento neturinčių atakų prieš laivybą Juodojoje jūroje NATO šalių išskirtinėse ekonominėse zonose serijos. Savaite anksčiau, spalio 6 d., oro ir jūrų dronai nuskandino Togo vėliava plaukiojantį krovininį laivą Alfa Watan, o Palau vėliava plaukiojantį krovininį laivą Able padegė maždaug už 80 mylių (128 kilometrų) nuo Bulgarijos kranto.
Visi 18 laivo Able įgulos narių buvo išgelbėti, du iš jų reikėjo hospitalizuoti, tačiau 10 laivo Alfa Watan įgulos narių laikomi žuvusiais, nes gelbėtojai neaptiko išgyvenusiųjų.
Tokie incidentai prasidėjo, kai spalio 5 d. Turkijai priklausantis krovininis laivas Royad Mammadov buvo užpultas dronų ir galiausiai nuskendo netoli Rumunijos Juodosios jūros kranto. Visi 11 įgulos narių buvo išgelbėti.
Reaguodama į atakas, Bulgarija sustiprino bendradarbiavimą su nukentėjusiomis NATO valstybėmis narėmis ir visu Aljansu. Spalio 14 d. Bulgarijos gynybos ministras Dimitaras Stojanovas šalies parlamentui pranešė, kad šalis prisijungs prie NATO iniciatyvos „Drone Edge“. Pagal ją valstybės narės įsipareigoja per penkerius metus skirti iš viso 40 mlrd. JAV dolerių priešdroninių pajėgumų plėtrai, remiantis nepriklausomu naujienų leidiniu „The Sofia Globe“.
NATO pareigūnai pradėjo svarstyti galimybę perkelti esamas priešdronines priemones į regioną, gavę Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos prašymus, „Politico“ sakė diplomatai. Šios trys šalys taip pat bendradarbiauja įgyvendindamos iniciatyvą užtikrinti laivybos laisvę Juodojoje jūroje, kurią Bulgarijos ministras pirmininkas Radevas šią savaitę ketina pristatyti Europos Sąjungai.
Juodosios jūros apribojimai ir karo veiksmai
Nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, NATO šalių karinės jūrų pajėgos vengia pratybų Juodojoje jūroje. Taip yra laikantis 1936 m. Montrė konvencijos, suteikiančios Turkijai teisę riboti laivų praplaukimą sąsiauriais, vedančiais į Juodąją jūrą. Dėl šio Turkijos vykdomo reguliavimo Rusija karo metu taip pat negalėjo sustiprinti ar rotuoti savo Juodosios jūros laivyno.
Nors Ukraina neturi beveik jokio įprasto laivyno, jai pavyko iš esmės neutralizuoti Rusijos karo laivus ir sutrikdyti su Rusija susijusią laivybą bei uostų veiklą naudojant oro ir jūrų dronus. Tačiau Rusija atsakė savo dronų atakomis prieš Ukrainos uostus ir laivus, kartais taikydamasi ir į kitų regiono šalių laivus.
Nuo 2023 m. rudens Ukrainos laivai paprastai laikosi jūrų kelių, einančių per Rumunijos, Bulgarijos ar Turkijos teritorinius vandenis Juodojoje jūroje, teigia Carnegie tarptautinės taikos fondas. Ši Juodosios jūros laivyba ypač svarbi Ukrainos žemės ūkio grūdų eksportui, kuriam tenka gerokai daugiau nei 90 proc.
Naujausia tikėtinų Rusijos atakų Juodojoje jūroje banga dabar sutrikdo laivybą, gabenančią naujausią Ukrainos derlių į likusią Europą, o dalis krovinių nukreipiama sausuma arba Dunojumi, pranešė „Politico“.
Šios precedento neturinčios atakos NATO šalių apylinkių vandenyse sutampa su augančia incidentų banga, priskiriama Rusijos hibridinio ar „pilkosios zonos“ karo taktikai. Prie tokių incidentų priskiriamas bandymas sprogstamuoju dronu atakuoti Ukrainos krovininį lėktuvą Leipcigo oro uoste Vokietijoje ir prie Rumunijos jūrinės dujų platformos Juodojoje jūroje aptiktas plūduriuojantis Rusijos dronas-valtis, pakrautas sprogmenų.
Tačiau nuo karo pradžios Turkija, Rumunija ir Bulgarija toliau modernizavo savo karines jūrų pajėgas ir glaudino bendradarbiavimą jūrų saugumo srityje, teigia „Carnegie“. Didėjantis pavojus laivybai Juodojoje jūroje greičiausiai paspartins šią bendradarbiavimo tendenciją – ir visame NATO Aljanse.
Straipsnis atnaujintas spalio 15 d., pridėjus naujienų apie naujausias atakas prieš chemikalų tanklaivius prie Rumunijos teritorinių vandenų ir jų viduje bei apie NATO reakciją.
