LOSANDŽELAS – maždaug penkias minutes itin perpildytoje parodos salėje autoriui pavyko nufotografuoti naująjį „MacBook Pro“ ir išbandyti kai kurias jo naujas funkcijas. Pirmieji įspūdžiai: nuo ankstesnio dizaino jis nutolo mažiau, nei buvo tikėtasi, tačiau puikus OLED ekranas vis tiek nustelbia visa kita.
Pirmiausia autorius pastebėjo, kad įrenginys lengvesnis. Jo kasdienis darbo įrenginys – 14 colių „MacBook Pro“ (M1 Max), kuris 14 colių modeliui yra gana sunkus. Paėmus naująjį modelį iškart buvo justi, kad jis lengvesnis. Tai nėra kita svorio klasė, bet skirtumas juntamas.
Toliau į akis krito „Dynamic Island“. Kadangi nešiojamojo kompiuterio ekranas didesnis, ekrane ji atrodo daug mažiau dominuojanti nei „iPhone“. Autorius nerimauja dėl viso ekrano žaidimų, kurių šiandien išbandyti nepavyko. „MacBook Pro“ su išpjova turi parinktį programas ar žaidimus išskleisti tik iki išpjovos apačios, kad ji neuždengtų vaizdo. Per pilną apžvalgą autorius norėtų patikrinti, ar taip lieka ir su šia nedidele išpjova.
Ir galiausiai – vėl šviečia „Apple“ logotipas ant galinės dangčio pusės! Vieniems tai atrodo prasta, kitiems – būtina. Autoriui tai tiesiog šiek tiek nostalgiška.
Žinoma, galima teigti, kad svarbiausia šio kompiuterio savybė yra ne svoris ir ne „Dynamic Island“. Daug metų žmonės diskutavo, ar „Apple“ turėtų pristatyti nešiojamąjį kompiuterį su jutikliniu ekranu. Steve’as Jobsas garsėjo kaip tokios idėjos priešininkas. Prieš kelerius metus pasirodė pranešimų, kad vadovaujant Timui Cookui, o dabar Johnui Ternusui, „Apple“ nusprendė šią idėją įgyvendinti.
Autorius šiek tiek su juo pažaidė, ir jutiklinis ekranas veikia beveik taip, kaip ir tikimasi iš nešiojamojo kompiuterio.
Keletas dalykų, kuriuos autorius per trumpą laiką su kompiuteriu padarė jutikliniu ekranu:
- perbraukė tarp darbalaukio erdvių trimis pirštais ant ekrano;
- suspaudė, artino ir slinko tiek paveikslėlius, tiek programą „Maps“;
- vilko langus ir keitė jų dydį, įskaitant greitą mostelėjimą, kuriuo langas prisegamas prie kairės arba dešinės ekrano pusės;
- vilko failus tarp programų;
- paleido ir uždarė programas;
- piešė pirštu tapybos ir iliustravimo programoje;
- spalvomis piešė ant 3D modelio;
- judino vaizdo įrašo atkūrimo laiko juostą.
Visa tai malonu turėti, bet nedaug ką čia galima padaryti, ko jau nebūtų galima atlikti jutiklinio kilimėlio gestais, bent jau operacinės sistemos lygiu; kai kurios kūrybinės programos, pavyzdžiui, piešimas pirštu ant ekrano, atrodė siūlančios kiek daugiau.
Kai pasirodė patikimų pranešimų, kad „MacBook Pro“ gaus jutiklinį ekraną, autorius įsivaizdavo transformuojamąjį kompiuterį su „Apple Pencil“ palaikymu – iš esmės tokį, kurį būtų galima naudoti kaip didelį „iPad“ ar piešimo planšetę. Tačiau taip nėra: jis turi tik įprastą nešiojamojo kompiuterio formą, o autoriui pasakyta, kad „Apple Pencil“ nepalaikomas. Tai tiesiog „MacBook Pro“ įprastu formatu, tačiau pirštais ant ekrano galima vilkti failus, braukti tarp darbalaukio erdvių ar artinti žemėlapius ir paveikslėlius.
Tačiau nors autoriui jutiklinis ekranas nėra svarbiausia, jį sužavėjo pats OLED ekranas – o jis, atvirai kalbant, yra gana reiklus ekranų vertintojas. Didžiausias ryškumas, absoliučiai juoda spalva, gerai subalansuotos spalvos ir dinaminis diapazonas buvo tikrai įspūdingi. Tai milžiniškas patobulinimas, palyginti su ankstesnio „MacBook Pro“ „MiniLED“ ekranu.
OLED į „MacBook Pro“ atkeliavo pernelyg vėlai, bet, kaip ir galima tikėtis, „Apple“ negailėjo lėšų ir kokybės srityje akivaizdžių kompromisų nedarė.
Paaiškinimas: OLED ekrane kiekvienas taškas skleidžia šviesą pats, todėl išjungtas taškas būna visiškai juodas. „MiniLED“ ekranuose naudojamas foninis apšvietimas iš daugybės mažų šviesos diodų, todėl juodos spalvos gylis paprastai būna prastesnis.
Autorių taip pat nudžiugino, kad išpjova ekrano viršuje, pakeitusi kameros išpjovą, yra tai, ką „Apple“ vadina „Dynamic Island“: ji gali keisti dydį ir iškart rodyti tiesioginę veiklą bei kitą informaciją. Tai viena mėgstamiausių autoriaus „iPhone“ funkcijų – jį žavi „Apple“ gebėjimas tai, kas turėtų būti našta, paversti patraukliu privalumu.
Pasak autoriaus, remiantis laiku su įrenginiu ir šiandienos pranešimu, pagrindinė traukos jėga atrodo ekranas (nors malonu, kad jis juntamai ir lengvesnis), o tikroji kliūtis – kaina. 16 colių modelis su „M5 Max“, 64 GB operatyviosios atminties ir 2 TB saugyklos šiuo metu kainuoja 5 799 USD. Tiesa, tai aukščiausios klasės konfigūracija, bet tai rimta pinigų suma. Didžiąją dalį kainos lemia saugykla ir atmintis: pereinant nuo 64 GB prie 128 GB pridedama net 1 600 USD.
Tiesa, daugumai žmonių tiek operatyviosios atminties net iš tolo nereikia, tačiau kai kam ji gali praversti žvelgiant į ateitį, planuojant vietinius dirbtinio intelekto darbo procesus.
Autorius nekantrauja daugiau laiko praleisti su naujuoju „MacBook Pro“, tačiau šiuo metu atrodo, kad jis tęsia šios linijos tradiciją: įspūdingai aukščiausios klasės komponentai, tokie kaip puikus OLED skydelis, ir atitinkamai labai aukšta kaina. Jokių staigmenų! Nors po daugiau nei dešimtmečio spekuliacijų ir svyravimų būtų galima atleisti už nustebimą, kad jutiklinis ekranas iš tikrųjų pagaliau atsirado.
