Jei kai kurių įtakingų JAV politikų paklaustumėte, kas laimėjo 2020 m. prezidento rinkimus, galite sulaukti išsisukinėjančių atsakymų, kuriuose tiesiogiai nepripažįstama tų metų lapkritį įvykusi Joe Bideno pergalė. Jei tą patį klausimą užduosite „Google“ dirbtinio intelekto režimui (AI Mode), galite gauti vengiantį atsakymą, kuriame tiesiog patariama kreiptis į išorinius šaltinius.
Šį rytą autorius tiesiogiai paklausė „Google“ AI Mode: „Kas laimėjo 2020 m. prezidento rinkimus?“ (prieš tai socialiniuose tinkluose pastebėjęs skundų dėl vengiančių atsakymų) ir gavo stebėtinai netiesioginį atsakymą:
„Norėdami peržiūrėti oficialius 2020 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų rezultatus ir statistiką, įskaitant galutinį rinkikų kolegijos pasiskirstymą, balsų skaičių ir nugalėtojo patvirtinimą, susipažinkite su oficialia Federalinės rinkimų komisijos (FEC) parengta ataskaita.“
Tikrinant panašų atsakymą autorius gavo ir klausdamas apie 2024 m. prezidento rinkimus: „Google“ dirbtinis intelektas patarė tiesiog kreiptis į FEC. Paklausus apie 2012 m. rinkimus buvo pateikta nuoroda į „The American Presidency Project“ 2012 m. duomenų centrą, o ne tiesioginis atsakymas. Tačiau dėl visų kitų prezidento rinkimų iki pat 2000 m. AI Mode, atrodo, noriai pateikė išsamius ir teisingus atsakymus apie nugalėtoją.
Kiti „Ars“ darbuotojai nustatė, kad AI Mode į kai kuriuos klausimus apie prezidento rinkimų rezultatus atsako tiesiogiai, o į kitus – ne. Tačiau skirtingiems naudotojams tiesioginiai ar netiesioginiai atsakymai buvo pateikiami apie skirtingus rinkimų ciklus: vienas darbuotojas teigė, kad momentinius atsakymus AI Mode pateikė tik paklaustas apie 2016 ir 2024 m. prezidento rinkimus, o dėl kitų, iki pat 2000 m., tik pateikė nuorodas į išorinius duomenis.
Keistenybės tęsėsi, kai autorius išbandė kitus politinės istorijos klausimus „Google“ AI Mode. Pavyzdžiui, paklaustas, kuri partija kontroliavo Senatą po 2020 m. rinkimų, AI Mode patarė „pasitikrinti oficialius Kongreso įrašus“ ir nurodė nuorodą į JAV Senato partijų pasiskirstymo istorijos puslapį. Tačiau paklaustas to paties apie 1992 m. rinkimus, AI Mode tiesiai pasakė, kad dėl jų demokratai Senate turėjo daugumą – 57 prieš 43, o tarp šaltinių nurodė ir „Wikipedia“.
Be „Google“ AI Mode, bendrovės pačiam „Gemini“ modeliui, atrodo, nesunku pasakyti, kas laimėjo pastaruosius prezidento rinkimus. Tas pats pasakytina apie kitus didžiuosius pokalbių robotus, tokius kaip „OpenAI“ „ChatGPT“, „Anthropic“ „Claude“ ir net vyriausybės valdomą dirbtinio intelekto modelį America.gov svetainėje.
Kodėl taip atsargiai?
Galbūt reikšminga, kad „Google“ AI Mode problemos pateikiant tiesioginius atsakymus apie prezidento rinkimų rezultatus, regis, išnykdavo, kai AI Mode buvo naudojamas užsienio šalyse. Atrankiniai patikrinimai per VPN iš Taivano, Rusijos, Prancūzijos ir Kanados davė tikslius ir tiesius atsakymus į kelis klausimus apie pastarųjų JAV rinkimų rezultatus.
Taip pat atrodo, kad „Google“ AI Mode tampa paslaugesnis, kai tie patys politiniai klausimai užduodami antrą kartą. Pakartojus klausimus apie prezidento rinkimų rezultatus, AI Mode iš tikrųjų įvardijo nugalėtoją visuose trejuose rinkimuose, apie kuriuos anksčiau buvo pateikęs tik nuorodas į išorinius šaltinius, o paskutiniame atsakyme rėmėsi „Google Civics“ duomenimis.
Paklaustas, kodėl pirmą kartą nepateikė tokio tiesioginio atsakymo, „Google“ AI Mode kaltino „saugos filtrus, kurie naujausių ir ypač jautrių rinkimų temų atžvilgiu yra labai griežti“. Pasak AI Mode, kai kalbama apie naujausius rinkimus ar aktyvius politikus, jo „sistema yra labai automatizuota, kad nukreiptų naudotojus tiesiai į oficialias, patvirtintas vyriausybės duomenų bazes, pavyzdžiui, Federalinę rinkimų komisiją, siekiant išvengti bet kokios rizikos rodyti nepatikrintus duomenis ar dezinformaciją“.
Nors toks atsakymas skamba įtikinamai, dirbtinio intelekto modeliai yra nepatikimi pasakodami apie savo vidinius procesus, todėl sunku jį laikyti galutiniu paaiškinimu.
Rinkimų viešosios politikos puslapyje „Google“ pabrėžia, kad „teikia pirmenybę autoritetingos rinkimų informacijos pateikimui tiesiogiai paieškos rezultatuose“, įskaitant „tiesiogines nuorodas į oficialius išteklius“. Rugsėjo tinklaraščio įraše apie tai, kaip „padėti rinkėjams rasti patikimą informaciją“ per artėjančius tarpinius rinkimus, bendrovė taip pat teigė, kad kur įmanoma „išryškins oficialius išteklius“.
2023 m. „Google“ priklausanti „YouTube“ atšaukė politiką, draudusią visus vaizdo įrašus, kuriuose skleidžiami melagingi teiginiai apie 2020 m. rinkimus. „Dabartinėje aplinkoje matome, kad nors tokio turinio šalinimas padeda sumažinti dalį dezinformacijos, jis taip pat gali turėti nenumatytą poveikį – apriboti politinę kalbą be reikšmingo smurto ar kitos realios žalos rizikos sumažinimo“, – tuomet rašė „YouTube“.
„Google“ atstovas iš pradžių nurodė šį „Bluesky“ įrašą, kuriame teigiama, kad „Gemini“ programėlė į šį klausimą atsako išsamiau, bet tai nėra pats naudingiausias atsakymas „Search“ paslaugoje. „Tai tiriame ir stengiamės tai ištaisyti.“ Vėliau tas pats atstovas „Ars“ teigė, kad bendrovė „taiso problemą, susijusią su 2020 m. rinkimų užklausomis AI Mode. Mūsų sistemos tikrina atsakymus apie rinkimus pasitelkdamos naujienų straipsnius arba AP duomenis, kai kalbama apie naujausius rinkimus, ir istorinius įrašus – apie senesnius. Dėl 2020 m. buvo techninė spraga – tas pats pasakytina apie 2022 m. Senato rinkimus, kuriuos stengiamės ištaisyti tuo pačiu atnaujinimu.“
Šiam straipsniui medžiagos rinkti padėjo Jeremy Hsu.
Šis straipsnis kelis kartus atnaujintas, įtraukiant „Google“ atstovo atsakymus.
Paaiškinimas: „Google“ AI Mode yra paieškos paslaugos dirbtinio intelekto režimas, kuris į užklausas atsako sugeneruotu tekstu, o ne vien nuorodų sąrašu. Tokie modeliai kartais pateikia nenuoseklius atsakymus, nes juos riboja papildomi saugos filtrai.
