Saugumo specialistai visame pasaulyje antradienį paskelbė didžiausią budrumo lygį: aptikta aštuonių TLS sertifikatų, kurių privatieji raktai yra tokie silpni, kad bet kas galėtų išduoti naršyklių ir programų pasitikimus sertifikatus bet kuriai interneto svetainei.
Paaiškinimas: TLS sertifikatas patvirtina, kad svetainė ar paslauga tikrai yra tai, kuo prisistato, o ryšys su ja šifruojamas. Sertifikatus išduoda sertifikavimo institucijos, kuriomis pasitiki naršyklės ir operacinės sistemos.
Antradienio priešpiečiais naršyklių kūrėjai, kai kurios didelės programos ir programavimo kalbos jau buvo užblokavusios visus aštuonis tarpinius sertifikatus. Apie sertifikatų skaidrumo žurnaluose, kuriuose fiksuojamas visų naršyklių pripažįstamų sertifikatų išdavimas, užfiksuotą kenkėjišką pažeistų raktų naudojimą nepranešta. Grėsmė toli gražu nesibaigė, nes kitas svarbias interneto dalis, pavyzdžiui, Linux distribucijas bei įterptinius ir daiktų interneto (IoT) įrenginius, atnaujinti bus sunku ir užtruks.
Paaiškinimas: Sertifikatų skaidrumo žurnalai yra vieši įrašai, kuriuose matyti visi išduoti sertifikatai, todėl galima pastebėti neteisėtai išduotus.
Vienas žodis: beprotybė
Aštuoni tarpiniai sertifikatai priklauso Indijos sertifikavimo institucijai „eMudhra Limited“. Savaitgalį svetainėje emudhra.we-have-a-problem paskelbtame neoficialiame pranešime buvo žinutė „We have a problem here – Wayne“ („Čia turime problemą – Wayne“). Žodžiai buvo pasirašyti skaitmeniniu parašu, naudojant vieno iš „eMudhra“ sertifikatų privatųjį raktą. Kadangi pranešusioji šalis įrodė valdanti raktą, gynėjai ėmė skubiai veikti: tuo pačiu raktu būtų galima pasirašyti neteisėtus sertifikatus, kuriais pasitikėtų milijonai serverių visame pasaulyje.
„Tai bus didžiulis tvarkymo darbas, didesnis nei „Heartbleed“, – interviu sakė Filippo Valsorda, kriptografijos inžinierius ir atvirojo kodo programavimo kalbos Go kriptografijos prižiūrėtojas. – Uodega bus labai, labai ilga: IoT įrenginiai, „Docker“ konteineriai, pamiršti Linux kompiuteriai, neprižiūrimi komandinės eilutės įrankiai, kurie pateikiami su savo šaknine sertifikatų kopija (kai kuriose ekosistemose, pavyzdžiui, Python, tai įprasta). Be to, Linux distribucijos vis dar skleidžia atnaujinimus, kai kurios jų dar nėra pasirengusios, o paskui sistemų administratoriai turės juos įdiegti daugybėje kompiuterių.“
„Heartbleed“ – kritinės OpenSSL kriptografijos bibliotekos pažeidžiamumo pavadinimas. 2014 m. jis buvo masiškai išnaudojamas. Dėl šių atakų daug tarpusavyje nesusijusių įsilaužėlių galėjo iššifruoti TLS apsaugotą šalių keitimąsi duomenimis. Jie taip pat išgaudavo privačiuosius TLS sertifikatų raktus, sesijų slapukus ir slaptažodžius. Atakų pasekmė – tūkstančių serverių, kai kurie jų priklausė stambioms įmonėms ir valstybinėms institucijoms visame pasaulyje, pažeidimas.
Atsigauti reikėjo atlikti ilgą žingsnių seką, kuri truko metus. Reikėjo užtaisyti OpenSSL visuose paveiktuose įrenginiuose, iš naujo išduoti milijonus TLS raktų, atšaukti senus sertifikatus, pakeisti slaptažodžius ir sesijų žetonus, atnaujinti įterptinius įrenginius ir kitas primirštas sistemas. Tai pareikalavo labai daug laiko ir išteklių, ypač interneto mastu.
„Kiekvieną kartą, kai daug skirtingų žmonių skirtinguose kontekstuose turi ką nors padaryti, tai užtrunka ilgai, – paaiškino Valsorda. – Šįkart blogiau, nes kontekstų, žmonių ir įvairovės daugiau.“
Pažeisti „eMudhra“ raktai buvo defektuoti tokiu lygiu, kad tai pranoksta daugelio incidentą tiriančių inžinierių vaizduotę. Įprasto dydžio NIST P-384 elipsinės kreivės kriptografijos privatusis raktas turi maždaug 384 bitų entropijos, o toks dydis leidžia beveik 2, arba 16 skaitmenų skaičių, skirtingų galimybių. Pažeistų raktų privačiųjų raktų dydis svyravo nuo 3 iki 8 bitų. Stulbinamai, privatieji raktai buvo 4, 56, 66, 115, 155, 156, 230, 237.
„Tai ypatingai ‚taip neturėtų būti įmanoma‘ kategorijoje, – sakė Valsorda. – Gal kokioje nors siaubingai pavojingoje raktų generavimo sąsajoje yra parametras „dydis“ ir jį per klaidą nustatė į 1???“
Ben Cartwright-Cox, „BGP.tools“ direktorius, sakė: „Spėju, kad tai pavyzdinis kodas, kuris netyčia pateko į gamybinę aplinką, bet sunku žinoti. Tačiau beprotiška, kad niekas nepastebėjo.“
Šiame ankstyvame etape tiesioginė grėsmė, atrodo, kyla VPN naudotojams, ypač šalyse, kurių vyriausybės greičiausiai piktybiškai perima srautą. Tikėtina, kad yra ir daug kitų susirūpinimą keliančių atvejų. Galutiniai naudotojai daugiausia neturi kitos išeities, kaip tik susilaikyti nuo daugelio ne naršyklių TLS ryšio formų, kol bus užtikrinta, kad atnaujinimai įdiegti. „Signal“, „WhatsApp“, „Fireguard“ ir kitų programų, kurios konfidencialumui neremiasi TLS, tai neveikia.
Šis incidentas – naujausias, atskleidžiantis lemtingą TLS sistemos trūkumą. Ji tokia stipri, kokia stipriausia silpniausia jos grandis, o šiuo atveju ja tapo „eMudhra“. Laimei, didelę dalį šio nesėkmės atvejo užfiksuoja skaidrumo žurnalai, tačiau ši priemonė reikalauja, kad šalys aktyviai stebėtų didžiulius duomenų srautus, ir veikia tik jau išdavus neteisėtus sertifikatus. „eMudhra“ atstovai iškart atsakyti į klausimus negalėjo.
Viena išlyga: pažeistus sertifikatus išnaudoti galima tik atliekant aktyvią „adversary-in-the-middle“ (užpuolikas viduryje) ataką, kai užpuolikas veikia kaip tarpininkas (proxy) tarp dviejų TLS šalių, gauna užšifruotą srautą, jį iššifruoja, vėl užšifruoja ir persiunčia kitai šaliai. Tokie gebėjimai kai kuriais atvejais paprastai būdingi tik gausiausiai išteklių turintiems užpuolikams. Žmonėms, kontroliuojantiems vietinį tinklą kavinėje, universitete ar kitoje organizacijoje, tai padaryti kur kas lengviau.
