Samsung pagaliau oficialiai pristatė tai, ko daugelis laukė – Galaxy Ring, pirmąjį Korėjos technologijų giganto išmanųjį žiedą, skirtą sveikatos stebėjimui. Žinoma, Samsung nėra pirmieji šioje rinkoje – Oura Ring jau kelerius metus dominuoja šiame segmente, tačiau Samsung įėjimas į šį žaidimą reiškia, kad išmanieji žiedai iš nišinio produkto tampa kažkuo rimtesniu.

Bet kodėl apskritai žiedas, o ne laikrodis? Juk Samsung jau turi Galaxy Watch seriją, kuri irgi matuoja širdies ritmą, miegą, deguonies kiekį kraujyje ir visą kitą sveikatos duomenų rinkinį. Atsakymas paprastas – žiedas yra daug mažiau įkyrus. Jis neturi ekrano, kurį reikia nuolat žiūrėti, nereikia jo krauti kas dieną, ir daugeliui žmonių jis tiesiog patogiau sėdi ant piršto nei laikrodis ant riešo. Ypač naktį – o būtent miego stebėjimas yra viena pagrindinių šio įrenginio funkcijų.

Kaip tai atrodo ir jaučiasi ant piršto

Pirmiausia – dizainas. Galaxy Ring atrodo… kaip žiedas. Skamba banaliai, bet tai svarbu, nes kai kurie išmanieji žiedai atrodo kaip miniatiūriniai kompiuteriai ant piršto. Samsung pasirinko paprastą, minimalistinį dizainą su lygiu išoriniu paviršiumi ir trimis mažais jutikliais viduje. Žiedas pagamintas iš titano, sveria vos 2,3–3 gramus (priklausomai nuo dydžio), ir yra atsparus vandeniui iki 10 ATM – tai reiškia, kad galite su juo plaukioti, praustis duše ir net nardyti.

Spalvų pasirinkimas – juoda, sidabrinė ir auksinė. Nieko per daug ekstravagantiško, bet ir nereikia. Žiedas turėtų atrodyti kaip paprastas aksesuaras, o ne kaip technologijų demonstracija.

Dydžiai svyruoja nuo 5 iki 13, kas yra gana platus diapazonas. Samsung net siūlo specialų dydžio nustatymo rinkinį – mažą dėžutę su plastikiniais žiedais, kurią galite užsisakyti prieš perkant tikrąjį produktą. Tai protingas sprendimas, nes netinkamo dydžio žiedas – tai ne tik diskomfortas, bet ir netikslūs matavimai.

Ką jis iš tikrųjų matuoja

Čia prasideda įdomiausia dalis. Galaxy Ring turi tris pagrindinius jutiklius: fotopletizmografijos (PPG) jutiklį širdies ritmui ir deguonies kiekiui matuoti, akselerometrą judesiams fiksuoti ir odos temperatūros jutiklį. Iš šių trijų duomenų šaltinių Samsung Health platforma generuoja visą eilę metrikų:

• Miego stebėjimas – miego fazės (lengvas, gilus, REM miegas), miego trukmė, miego kokybės balas
• Širdies ritmo stebėjimas – nuolatinis stebėjimas dieną, automatinis matavimas naktį
• Deguonies kiekis kraujyje (SpO2) – matuojamas miego metu
• Odos temperatūra – pokyčiai gali signalizuoti apie artėjančią ligą ar ovuliacijos ciklą
• Žingsnių skaičiavimas – taip, ir tai
• Energijos balas – Samsung vadinamasis „Energy Score”, kuris apibendrina jūsų pasiruošimą dienai

Vienas iš įdomiausių dalykų – Wellness Tips funkcija, kuri analizuoja jūsų duomenis ir pateikia personalizuotus patarimus. Jei jūsų miegas buvo prastas, o širdies ritmo kintamumas (HRV) žemas, sistema gali pasiūlyti šiandien nesportuoti intensyviai. Tai nėra revoliucija, bet tai rodo, kad Samsung bando eiti toliau nei tik skaičių rodymas.

Baterija – vienas didžiausių privalumų

Jei kalbame apie išmaniuosius laikrodžius, baterijos trukmė visada yra skausmingas klausimas. Galaxy Watch 6 trunka apie pusantros dienos intensyvaus naudojimo – tai reiškia, kad daugelis žmonių krauna jį naktį, o tai automatiškai sugadina miego stebėjimą. Galaxy Ring šią problemą sprendžia iš esmės.

Samsung skelbia iki 7 dienų baterijos veikimo laiką, ir praktikoje tai pasitvirtina – daugelis vartotojų praneša apie 6-7 dienas tarp įkrovimų. Žiedas kraunamas specialioje dėžutėje (panaši į ausines), kuri pati turi papildomą bateriją – tai reiškia, kad galite išeiti iš namų su dėžute ir krauti žiedą kelionėje be jokio kabelio.

Pilnas įkrovimas trunka apie 80-90 minučių. Tai nėra žaibiškai greita, bet kadangi kraunate jį tik kartą per savaitę, tai nėra problema.

Samsung Health ekosistema – stiprybė ir silpnybė vienu metu

Galaxy Ring veikia per Samsung Health programėlę, ir čia atsiskleidžia tiek didžiausias privalumas, tiek didžiausias trūkumas. Privalumas – jei jau naudojate Samsung ekosistemą (Galaxy Watch, Galaxy telefon), visi duomenys susirenka vienoje vietoje ir galite matyti pilną paveikslą. Žiedas ir laikrodis gali papildyti vienas kitą – pavyzdžiui, laikrodis matuoja širdies ritmą dieną, o žiedas – naktį.

Tačiau yra rimtas apribojimas: Galaxy Ring oficialiai veikia tik su Android telefonais, ir ne bet kokiais – rekomenduojama naudoti Samsung Galaxy telefonus su Android 11 ar naujesne versija. iPhone vartotojai gali pamiršti. Tai gana didelė rinkos dalis, kurią Samsung tiesiog ignoruoja.

Be to, Samsung Health nėra tokia brandžia platforma kaip, pavyzdžiui, Apple Health ar net Google Fit. Duomenų eksportas yra ribotas, integracija su trečiųjų šalių programomis – kukli. Jei esate duomenų entuziastas, kuris nori savo sveikatos duomenis analizuoti Excel lentelėse ar specialiose programėlėse, Galaxy Ring gali jus nuvylti.

Palyginimas su Oura Ring – kas laimi?

Neįmanoma kalbėti apie Galaxy Ring nepaminint Oura Ring – šiuo metu labiausiai žinomo išmaniojo žiedo rinkoje. Oura Ring 4 kainuoja panašiai (apie 350-400 eurų), tačiau reikalauja mėnesinio prenumeratos mokesčio (apie 6 eurus per mėnesį) norint gauti pilną funkcionalumą. Galaxy Ring – jokio prenumeratos mokesčio. Tai yra esminis skirtumas.

Oura Ring privalumai: ilgesnė istorija (daugiau duomenų, geriau ištobulintas algoritmas), veikia su iPhone, geresnė trečiųjų šalių integracija, labiau išvystytas „Readiness Score”.

Galaxy Ring privalumai: nėra prenumeratos, geresnė integracija su Samsung ekosistema, panašus tikslumas miego stebėjime, konkurencinga kaina ilgalaikėje perspektyvoje.

Jei jau naudojate Samsung telefoną ir nenorite mokėti prenumeratos – Galaxy Ring yra logiškas pasirinkimas. Jei naudojate iPhone arba norite geriausio galimo algoritmo – Oura Ring vis dar laimi.

Tikslumas – ar galima pasitikėti šiais skaičiais?

Tai klausimas, kurį reikia užduoti apie bet kurį vartotojišką sveikatos įrenginį. Trumpas atsakymas: pakankamai tiksliai, kad būtų naudinga, bet ne pakankamai tiksliai medicininei diagnostikai.

Širdies ritmo matavimas yra gana patikimas ramybės būsenoje ir miego metu – tai patvirtina nepriklausomi testai. Tačiau intensyvios fizinės veiklos metu tikslumas krenta, nes judantis žiedas ant piršto gauna triukšmingą signalą. Čia laikrodis ant riešo paprastai lenkia žiedą.

Miego fazių stebėjimas – čia visi vartotojiški įrenginiai yra panašūs: jie gali gana tiksliai atskirti miego laikotarpius nuo budrumo, tačiau tikslus REM ir gilaus miego fazių atskyrimas vis dar yra sudėtinga užduotis be klinikiniu EEG įrangos. Tačiau tendencijos – ar jūsų miegas gerėja ar blogėja – yra naudinga informacija.

Odos temperatūros jutiklis yra vienas tiksliausių – jis gali aptikti 0,1°C pokyčius, kas yra pakankamai jautru, kad pastebėtų karščiavimą ar ciklo pokyčius.

Praktinis patarimas: nenaudokite šių duomenų kaip medicininės diagnozės pagrindo. Naudokite juos kaip papildomą informaciją apie savo kūno tendencijas. Jei žiedas rodo, kad jūsų miegas prastėja kelias savaites iš eilės – tai signalas pasikalbėti su gydytoju, o ne diagnozė.

Ar verta pirkti – ir kam konkrečiai

Galaxy Ring yra geras produktas pirmajam bandymui. Jis nėra tobulas, bet jis yra solidus, patogus ir – svarbiausia – nereikalauja jokio papildomo mėnesinio mokesčio. Kaina Europoje svyruoja apie 350-400 eurų, kas nėra pigiai, bet lyginant su Oura Ring prenumerata per kelerius metus – Samsung variantas gali būti ekonomiškesnis.

Rekomenduočiau Galaxy Ring:

• Samsung Galaxy telefono vartotojams, kurie jau naudoja Samsung Health
• Žmonėms, kuriems svarbus miego stebėjimas, bet išmanusis laikrodis atrodo per daug
• Tiems, kurie nori papildyti Galaxy Watch – žiedas naktį, laikrodis dieną
• Žmonėms, kurie nenori mokėti mėnesinės prenumeratos

Nerekomenduočiau:

• iPhone vartotojams – tiesiog neveiks tinkamai
• Tiems, kurie nori intensyvaus sporto stebėjimo – čia laikrodis su GPS yra geriau
• Žmonėms, kurie tikisi medicininės tikslios diagnostikos

Vienas svarbus praktinis patarimas prieš perkant: užsisakykite dydžio nustatymo rinkinį. Netinkamo dydžio žiedas – tai ne tik diskomfortas, bet ir prastesni matavimai. Žiedas turėtų sėdėti tvirtai, bet neturėtų spausti – ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad pirštai gali patinti po fizinės veiklos ar karštą dieną.

Samsung Galaxy Ring nėra revoliucija – tai evoliucija. Jis parodė, kad išmanieji žiedai yra rimta kategorija, o ne žaisliukas technologijų entuziastams. Ir tai, kad tokia kompanija kaip Samsung investuoja į šią nišą, reiškia, kad artimiausiais metais matysime dar daugiau konkurentų, geresnių algoritmų ir, tikėtina, mažesnių kainų. O tai – gera žinia visiems, kurie domisi savo sveikata.

The post Samsung Galaxy Ring: pirmas sveikatos žiedas appeared first on Novatech.

Telefonai jau seniai nebėra tik skambučiams. Šiandien kišenėje nešiojame įrenginius, kurie skaičiavimo galia lenkia kompiuterius iš prieš dešimtmetį. Tad natūralu, kad gamintojai pradėjo galvoti – o kodėl gi nepaversti šito telefono tikru darbo įrankiu, kai tik prijungi jį prie monitoriaus? Būtent čia ir atsiranda du pagrindiniai žaidėjai: Samsung su savo DeX platforma ir Motorola su Ready For sprendimu.

Abu žada tą patį – pilnavertę darbalaukio patirtį tiesiai iš telefono. Bet ar jie tai daro vienodai gerai? Ar tai apskritai veikia taip, kaip reklamuojama? Pabandysime išsiaiškinti, kas slepiasi po gražiais pristatymų skaidrėmis.

Samsung DeX – brandus veteranas su savo taisyklėmis

Samsung DeX egzistuoja nuo 2017 metų, kai buvo pristatytas kartu su Galaxy S8. Tai reiškia, kad platforma jau turi solidžią istoriją ir, svarbiausia, laiko patikrintą ekosistemą. Per tuos metus Samsung spėjo išbandyti, suklysti, pataisyti ir dabar siūlo gana subrendusį produktą.

Kaip tai veikia? Paprasčiausiai – prijungi telefoną prie monitoriaus per USB-C arba HDMI adapterį, o ekrane atsiranda tikras darbalaukis su langais, užduočių juosta ir viskuo, prie ko esame įpratę naudodami Windows ar macOS. Galima naudoti pelę ir klaviatūrą, atidarinėti kelis langus vienu metu, vilkti failus tarp programų.

Štai keletas dalykų, kurie DeX išskiria:

• Langų valdymas – tikri keičiamo dydžio langai, ne tik išplėstos programos
• Samsung DeX for PC – galimybė naudoti DeX per Windows ar Mac kompiuterį be jokio monitoriaus
• Optimizuotos programos – daugelis programų DeX aplinkoje veikia kitaip nei telefone, geriau pritaikytos dideliam ekranui
• Belaidis DeX – jei turi suderinamą televizorių ar monitorių su Miracast palaikymu, laido apskritai nereikia

Tačiau yra vienas svarbus niuansas – DeX veikia tik Samsung įrenginiuose. Ir ne visuose. Reikia Galaxy S serijos flagmanų, Galaxy Note (kol jie dar egzistavo), Galaxy Z Fold serijos arba kai kurių Galaxy Tab planšetinių kompiuterių. Jei turi Galaxy A53 – atsiprašome, ne šiandien.

Praktinis patarimas: jei naudoji DeX pirmą kartą, rekomenduojama iš karto prijungti pelę ir klaviatūrą – be jų patirtis bus labai ribota. Taip pat verta patikrinti, ar tavo monitorius palaiko USB-C su DisplayPort Alt Mode, nes ne visi adapteriai veikia vienodai sklandžiai.

Motorola Ready For – jaunesnis, bet ambicingus

Motorola į šį žaidimą įsitraukė vėliau, tačiau su kiek kitokiu požiūriu. Ready For platforma pirmą kartą pasirodė 2020 metais kartu su Motorola Edge+ ir nuo tada plečiasi į vis daugiau įrenginių – įskaitant ir kai kuriuos vidurinės klasės modelius, pavyzdžiui, Moto G serijos telefonus.

Tai iš karto didelis pliusas – Ready For pasiekiamumas yra platesnis nei DeX. Nereikia pirkti tūkstantinį flagmaną, kad galėtum pasinaudoti darbalaukio režimu.

Ready For siūlo keturis pagrindinius režimus:

• Desktop – klasikinis darbalaukio režimas su langais ir užduočių juosta
• TV – optimizuotas dideliam ekranui, tinka prie televizoriaus
• Video Call – specialiai pritaikytas vaizdo skambučiams, automatiškai optimizuoja kamerą ir garsą
• Gaming – žaidimų režimas su sumažintu delsos laiku ir optimizuotu vaizdu

Žaidimų režimas – tai kažkas, ko Samsung DeX tiesiog neturi. Ir nors telefonų žaidimai ant didelio ekrano nėra tas pats, kas konsolė, tam tikroms žaidimų kategorijoms tai gali būti tikrai įdomus sprendimas.

Kita vertus, Ready For darbalaukio aplinka atrodo kiek mažiau subrendusi nei DeX. Langų valdymas ne toks lankstus, programų optimizacija darbalaukio režimui – silpnesnė. Bet Motorola aktyviai tobulina platformą, ir tai matyti kiekviename atnaujinime.

Techniniai skirtumai, kurie iš tikrųjų svarbūs

Kalbant apie realų naudojimą, yra keletas techninių aspektų, kurie nulemia, ar darbalaukio režimas bus džiaugsmas, ar kančia.

Procesoriaus galia – tiek DeX, tiek Ready For reikalauja solidaus procesoriaus. Samsung dažniausiai naudoja savo Exynos arba Qualcomm Snapdragon flagmaninius lustus, Motorola – dažniausiai Snapdragon. Abiem atvejais patirtis priklauso nuo to, kokį telefoną turi. Su Snapdragon 8 Gen 2 ar 8 Gen 3 abu sprendimai veikia sklandžiai. Su vidurinės klasės lustais – jau labiau jautiesi, kad tai vis dėlto telefonas, ne kompiuteris.

RAM kiekis – tai kritinis faktorius. Su 8 GB RAM galima dirbti, bet jei turi 12 GB ar daugiau, skirtumai akivaizdūs. Kelios atidarytos naršyklės su dešimtimis skirtukų, „Slack”, el. paštas ir „Google Docs” vienu metu – tai jau reikalauja rimtų resursų.

Ekrano ryšys – DeX palaiko iki 4K išskyrą per HDMI adapterį, Ready For taip pat palaiko aukštą raišką, bet praktiškai 1080p ar 1440p monitoriai yra optimalus pasirinkimas abiem platformoms. 4K su telefono GPU gali sukelti tam tikrą vangumą.

Belaidis ryšys – DeX turi belaidį režimą, Ready For taip pat gali veikti belaidžiu būdu per Miracast. Tačiau belaidis ryšys abiem atvejais turi didesnį delsos laiką, todėl jei ketini rimtai dirbti – laidas yra geresnis pasirinkimas.

Praktinis patarimas: jei planuoji naudoti darbalaukio režimą reguliariai, investuok į gerą USB-C šakotuvą (hub) su HDMI išvestimi, USB prievadais klaviatūrai ir pelei, bei įkrovimo prieiga. Tai leis vienu kabeliu prijungti viską ir dar tuo pačiu metu krauti telefoną.

Programinė įranga – kur slypi tikrasis skirtumas

Aparatinė įranga yra tik pusė istorijos. Tikrasis skirtumas tarp DeX ir Ready For slypi programinėje pusėje – kaip Android programos veikia darbalaukio aplinkoje.

Samsung per daugelį metų dirbo su programų kūrėjais, kad optimizuotų jų produktus DeX aplinkai. Todėl tokios programos kaip Microsoft Office, Adobe programos, „Slack”, „Zoom” ir daugelis kitų DeX aplinkoje veikia kaip tikros darbalaukio programos – su tinkamais meniu, klaviatūros sparčiaisiais klavišais ir pritaikyta sąsaja. Tai didelis skirtumas, kai dirbi ilgiau nei 10 minučių.

Ready For situacija yra sudėtingesnė. Platforma jaunesnė, tad programų optimizacija dar atsilieka. Daugelis programų tiesiog išsiplečia į didesnį ekraną, bet nekeičia savo sąsajos – tai reiškia, kad matai išpūstą telefono programą, ne darbalaukio versiją. Tai veikia, bet neatrodo ir nesijaučia taip profesionaliai.

Tačiau čia reikia būti sąžiningam – net ir DeX ne visada idealus. Android ekosistema nėra sukurta darbalaukio naudojimui, ir tai jaučiasi. Kai kurios programos tiesiog atsisako veikti langų režimu, kitos atrodo keistai. Tai ne Samsung ar Motorola problema – tai Android kaip platformos apribojimas.

Vienas dalykas, kur Ready For tikrai šviečia – vaizdo skambučių režimas. Automatinis kameros optimizavimas, fono suliejimas, garso filtravimas – tai veikia iš dėžutės be papildomų nustatymų. Samsung tai taip pat turi, bet ne taip elegantiškai integruota.

Kas kam tinka – realūs naudojimo scenarijai

Teorija yra gražu, bet svarbiau suprasti, kam šios platformos iš tikrųjų tinka ir kam – ne.

DeX geriausiai tinka:

• Žmonėms, kurie jau naudoja Samsung ekosistemą ir turi Galaxy flagmaną
• Verslo naudotojams, kuriems reikia dirbti su Microsoft Office dokumentais, el. paštu, „Slack”
• Tiems, kurie dažnai keliauja ir nori turėti vieną įrenginį vietoj telefono ir nešiojamojo kompiuterio
• IT specialistams – DeX palaiko VDI (Virtual Desktop Infrastructure) sprendimus, SSH klientus ir kitus profesionalius įrankius

Ready For geriausiai tinka:

• Motorola naudotojams, kurie nenori pirkti Samsung, bet nori darbalaukio funkcijos
• Žaidėjams, kurie nori žaisti mobiliuosius žaidimus dideliame ekrane
• Žmonėms, kurie daug bendrauja per vaizdo skambučius
• Tiems, kuriems pakanka vidurinės klasės telefono – Ready For veikia ir su nebrangesniais Motorola modeliais

Nė vienas netinka:

• Jei tikitės visiškai pakeisti kompiuterį – dar ne laikas. Nei DeX, nei Ready For nepasiūlys tokios patirties kaip Windows ar macOS
• Jei dirbate su reikliais kūrybiniais įrankiais – „Photoshop” mobilioji versija nėra tas pats, kas pilna darbalaukio versija
• Programuotojams – nors techniškai galima, VS Code mobilioji versija ar terminalas telefone nėra produktyvi darbo aplinka

Kaina ir prieinamumas – pragmatiška perspektyva

Kalbant apie kainą, situacija yra įdomi. Pati programinė įranga – tiek DeX, tiek Ready For – yra nemokama ir įmontuota į telefoną. Bet yra sąnaudų, apie kurias ne visada kalbama.

Norint naudoti DeX su išoriniu monitoriumi, reikia USB-C į HDMI adapterio arba specialaus DeX Station/Pad įrenginio. Geri adapteriai kainuoja nuo 20 iki 50 eurų. Samsung DeX Station (jei dar galima rasti) – apie 100-150 eurų. Belaidžiam DeX reikia suderinamą televizorių ar monitorių su Miracast.

Ready For situacija panaši – reikia USB-C adapterio arba suderinamą belaidžio ryšio sprendimą. Kaina panaši.

Tačiau didžiausia kaina – pats telefonas. Samsung Galaxy S24 Ultra, kuris geriausiai palaiko DeX, kainuoja apie 1300-1400 eurų. Motorola Edge 50 Ultra su Ready For – apie 700-800 eurų. O jei nori išbandyti Ready For su vidurinės klasės Moto G84 – tai jau apie 250-300 eurų.

Tai reiškia, kad Ready For turi aiškų pranašumą prieinamumo požiūriu. Galima gauti darbalaukio patirtį su gerokai mažesniu biudžetu.

Praktinis patarimas: prieš perkant atskirą adapterį, patikrink, ar tavo monitorius turi USB-C įvestį su DisplayPort palaikymu. Jei taip – gali tiesiogiai prijungti telefoną be jokio adapterio. Tai paprasčiausias ir patikimiausias sprendimas.

Ateitis atrodo įdomi, bet dar ne čia

Žiūrint į tai, kur šios platformos juda, galima pastebėti keletą įdomių tendencijų. Samsung aktyviai plėtoja DeX integraciją su Windows – jų „Phone Link” ir „Link to Windows” funkcijos leidžia naudoti telefoną kaip papildomą ekraną ar valdyti jį tiesiai iš kompiuterio. Tai kiek keičia žaidimo taisykles – DeX tampa ne tik telefono darbalaukio sprendimu, bet ir platesnės ekosistemos dalimi.

Motorola, kita vertus, atrodo orientuota į tai, kad Ready For pasiektų kuo daugiau įrenginių ir kuo daugiau naudotojų. Tai demokratizacijos strategija – ne geriausias produktas, bet prieinamas daugeliui.

Tuo tarpu Google, kaip Android platformos savininkas, vis dar nėra aiškiai apsisprendęs dėl darbalaukio režimo. ChromeOS ir Android vis labiau susilieja, bet tikro „Android Desktop Mode” flagmano vis dar nėra. Kol Google neapsisprendžia, tiek Samsung, tiek Motorola dirba su tuo, ką turi – o tai reiškia, kad abi platformos turi savo apribojimų, kurie nuo jų pačių nepriklauso.

Galutinis verdiktas? Jei esi Samsung ekosistemoje ir turi naujesnį Galaxy flagmaną – DeX yra brandesnė, geriau optimizuota ir labiau profesionali patirtis. Jei nori išbandyti darbalaukio režimą nebrangiai arba esi Motorola naudotojas – Ready For yra visiškai solidi alternatyva su kai kuriais unikaliais privalumais. Nei vienas iš jų nėra kompiuterio pakaitalas – bet kaip papildomas įrankis, kaip būdas padaryti telefoną produktyvesniu, abu verti dėmesio. Tiesiog žinok, ko tikies, ir nenusivylsi.

The post Samsung DeX vs Motorola Ready for appeared first on Novatech.

Jei kada nors bandėte palyginti Garmin ir Apple laikrodžius, tikriausiai greitai supratote, kad tai šiek tiek panašu į bandymą palyginti profesionalų triatlonininką su Silicon Valley startupo įkūrėju. Abu yra sėkmingi, abu žino, ką daro, bet jų prioritetai ir gyvenimo būdas – visiškai skirtingi. Garmin Forerunner 965 ir Apple Watch Ultra 3 yra bene geriausi savo kategorijų atstovai 2024–2025 metų sandūroje, ir abu kainuoja nemažai – tad klausimas „kurį pirkti?” tikrai nėra trivialus.

Šiame straipsnyje nebandysiu pasakyti, kad vienas yra „geresnis” nei kitas – nes tai tiesiog nėra tiesa. Bandysiu paaiškinti, kas iš tikrųjų svarbu, kokie yra realūs skirtumai kasdieniniame naudojime, ir padėti suprasti, kuriam žmogui tinka kuris įrenginys. Nes galiausiai tai ir yra svarbiausias klausimas.

Techniniai duomenys: kas po dangčiu

Pradėkime nuo sausų faktų, nes be jų toliau kalbėti sunku. Garmin Forerunner 965 turi AMOLED ekraną – tai buvo gana didelis žingsnis Garmin, kurie ilgai laikėsi MIP technologijos. Ekranas yra 1,4 colio, 454×454 pikselių raiška. Baterija – ir čia prasideda rimtas pokalbis – gali išlaikyti iki 31 valandos GPS režimu, o įprastu laikrodžio režimu – net iki 23 dienų. Dvidešimt trijų dienų, Karle.

Apple Watch Ultra 3 turi 49mm titaninį korpusą, LTPO OLED ekraną su iki 3000 nitų ryškumu (kas yra tiesiog neprotingai ryšku), ir baterija čia – apie 60 valandų su įjungtu GPS. Įprastu režimu – maždaug 36 valandos. Tai yra žymiai geriau nei standartiniai Apple Watch, bet vis tiek praranda prieš Garmin net ir tame pačiame sakinyje.

Abu laikrodžiai turi:

• Dviejų dažnių GPS (L1 + L5), kuris suteikia tikslesnę padėtį mieste ir kalnuose
• Širdies ritmo monitorių ant riešo
• Kraujo deguonies (SpO2) matavimą
• Barometrinį altimetrą
• Kompasą ir giroskopą
• Temperatūros jutiklį (nors Apple jį laiko ant riešo pusės, todėl tikslumas ribotas)

Forerunner 965 sveria apie 53 gramus, Ultra 3 – 61,4 gramo. Skirtumas nėra dramatiškas, bet per ilgą bėgimą ar triatlono varžybas kiekvienas gramas turi reikšmės.

GPS tikslumas ir sportinė analizė: čia Garmin šneka rimtai

Jei jūs rimtai sportuojate – bėgate maratonus, darote triatlono varžybas, lypate į kalnus – Garmin Forerunner 965 GPS tikslumas ir sportinė analizė yra kitame lygyje. Ir tai ne fanbojiška kalba, tai tiesiog realybė.

Garmin per dešimtmečius sukūrė vieną išsamiausių sportinių metrikų sistemų. Forerunner 965 matuoja:

• Running Dynamics – žingsnio ilgį, kontakto su žeme laiką, vertikalią osciliaciją, žingsnių dažnį
• Training Readiness – sudėtingas algoritmas, kuris įvertina miego kokybę, HRV statusą, atsigavimą ir pasako, ar šiandien galite treniruotis intensyviai
• Race Predictor – gana tiksliai prognozuoja jūsų galimą rezultatą 5K, 10K, pusmaratone ir maratone
• VO2 Max – ir ne tik skaičių, bet ir kaip jis kinta laike
• Training Load – aerobinę ir anaerobinę apkrovą atskirai
• Triatlono režimą – automatinį perėjimą tarp plaukimo, dviračio ir bėgimo

Apple Watch Ultra 3 irgi turi VO2 Max matavimą ir gana gerą širdies ritmo stebėjimą, bet lyginant su Garmin ekosistema, sportinė analizė atrodo kaip mokyklinė versija prieš universitetinę. Apple daugiau orientuojasi į „uždaryk žiedus” motyvacijos sistemą ir bendrus aktyvumo rodiklius, o ne į gilią treniruočių periodizacijos analizę.

Praktinis patarimas: jei jūs tiesiog norite žinoti, kiek kalorijų sudeginote ir ar pakankamai judėjote – Apple puikiai susitvarko. Jei norite analizuoti savo bėgimo biomechaniką ir optimizuoti treniruočių planą – Garmin yra tas įrankis.

Baterija: skirtumas, kuris keičia gyvenimo būdą

Apie bateriją jau užsiminiau, bet verta pakalbėti plačiau, nes tai yra vienas didžiausių praktinių skirtumų. Garmin Forerunner 965 baterija nėra tiesiog „geresnė” – ji keičia tai, kaip jūs galvojate apie laikrodį.

Su Apple Watch Ultra 3 jūs vis tiek mąstote „kada reikia pakrauti?” Galbūt ne kiekvieną dieną, bet tikrai kiekvieną savaitę. Ir jei planuojate ilgą žygį į kalnus ar ultra-bėgimą, turite arba imti įkroviklį, arba labai atidžiai valdyti energijos taupymo režimus.

Su Garmin Forerunner 965 jūs tiesiog… negalvojate apie bateriją. Galite išeiti į 30 valandų ultra-maratoną su pilnai įjungtu GPS ir grįžti namo su dar šiek tiek baterijos. Galite miegoti su laikrodžiu (miego stebėjimui), sportuoti, dirbti, ir pakrauti galbūt kartą per dvi savaites.

Tai skamba kaip smulkmena, bet psichologiškai tai labai svarbu. Laikrodis, apie kurį negalvojate, yra geriau integruotas į jūsų gyvenimą. Ir miego duomenys – kurie Garmin yra tikrai išsamūs – reikalauja, kad laikrodis būtų ant riešo naktimis. Su Apple tai tampa logistine problema.

Praktinis patarimas: Jei planuojate daugiau nei 24 valandų lauko veiklą be galimybės įkrauti – Garmin yra vienintelis rimtas pasirinkimas. Jei jūsų ilgiausia veikla yra 3-4 valandų bėgimas ar dviračio žygis – abu laikrodžiai susitvarko be problemų.

Išmaniojo laikrodžio funkcijos: Apple čia neturi konkurentų

Gerai, dabar kalbėkime apie tai, kur Apple Watch Ultra 3 tiesiog dominuoja. Nes jei Garmin yra sportinis įrenginys su laikrodžio funkcijomis, tai Apple Watch yra išmanusis laikrodis su sportinėmis funkcijomis. Ir šis skirtumas yra esminis.

Apple Watch Ultra 3 veikia su watchOS, o tai reiškia:

• Pranešimų ekosistema – visi jūsų iPhone pranešimai, galimybė atsakyti į žinutes, skambučiai tiesiai nuo riešo
• App Store – tūkstančiai programėlių, nuo bankininkystės iki muzikos valdymo
• Apple Pay – mokėjimai riešu, kas 2025 metais jau yra standartinė funkcija
• Siri – balso asistento integracija, kuri veikia tikrai gerai
• Crash Detection ir Emergency SOS – gali išgelbėti gyvybę
• watchOS programėlių ekosistema – Spotify, Strava, navigacijos programėlės ir t.t.

Garmin Connect IQ parduotuvė egzistuoja, bet lyginant su Apple App Store – tai kaip palyginti rajoninę parduotuvę su prekybos centru. Yra baziniai dalykai, bet pasirinkimas ribotas ir daugelis programėlių atrodo kaip 2015 metų dizainas.

Be to, Apple Watch Ultra 3 turi žymiai geresnę integraciją su iPhone ekosistema. Jei naudojate MacBook, iPad, AirPods – viskas veikia kartu sklandžiai. Garmin su iPhone veikia gerai per Bluetooth, bet tai tik sinchronizacija, ne tikra integracija.

Dar vienas dalykas – ekrano ryškumas. 3000 nitų Apple Watch Ultra 3 ekrane reiškia, kad galite skaityti laikrodį tiesioginėje saulėje be jokių problemų. Garmin AMOLED irgi yra geras, bet ne tokio lygio.

Navigacija ir lauko veiklos: kur tikrai svarbu

Abu laikrodžiai turi žemėlapius. Bet vėlgi – skirtumas yra kokybinis, ne tik kiekybinis.

Garmin Forerunner 965 turi įkeltus topografinius žemėlapius su reljefiniu vaizdu. Galite matyti aukščio linijas, kelių tipą, orientyrus. Navigacija yra tikrai patikima ir veikia net be telefono. Galite įkelti GPX maršrutus, ir laikrodis jus ves per juos su aiškiais nurodymais.

Apple Watch Ultra 3 irgi turi žemėlapius, bet jie labiau orientuoti į miestą ir paprastą navigaciją. Topografiniai duomenys yra, bet ne tokie detalūs. Ir svarbiausia – Apple žemėlapiai labiau priklauso nuo telefono ryšio, nors offline veikimas gerėja su kiekvienu watchOS atnaujinimu.

Kalnų žygiams ir orientaciniam sportui Garmin yra aiškus lyderis. Miesto bėgimams ir dviračio žygiams – skirtumas nėra toks dramatiškas.

Dar vienas svarbus aspekt – Garmin Trendline Popularity Routing. Ši funkcija analizuoja milijonų Garmin naudotojų maršrutus ir gali pasiūlyti populiariausius takus jūsų vietovėje. Tai labai naudinga, kai esate naujoje vietoje ir norite rasti gerus bėgimo ar dviračio maršrutus.

Kaina ir vertė: ką gausite už savo pinigus

Garmin Forerunner 965 kainuoja apie 599 eurų. Apple Watch Ultra 3 – apie 799-849 eurų, priklausomai nuo dirželio ir regiono. Tai yra reikšmingas skirtumas – beveik 200-250 eurų.

Bet kaina nėra vienintelis faktorius. Reikia pagalvoti apie ekosistemą ir ilgalaikę vertę:

Garmin laikrodžiai paprastai tarnauja ilgiau – 5-7 metai nėra neįprastas tarnavimo laikas. Garmin programinės įrangos atnaujinimai ateina ilgai po pirkimo. Ir svarbiausia – Garmin ekosistema yra platformos nepriklausoma. Galite naudoti su iPhone, Android, net be telefono.

Apple Watch Ultra 3 reikalauja iPhone. Tai yra esminis apribojimas. Jei kada nors persijungsite į Android – laikrodis tampa bevertis. Ir Apple paprastai po 4-5 metų nustoja palaikyti senesnius modelius naujausiu watchOS.

Kita vertus, Apple Watch Ultra 3 yra prestižinis objektas. Jis atrodo brangiai, jaučiasi brangiai, ir daugelis žmonių perka jį ne tik dėl funkcijų, bet ir dėl statuso. Tai nėra blogai – tiesiog reikia būti sąžiningam su savimi dėl motyvacijos.

Praktinė rekomendacija dėl kainos: Jei turite iPhone ir esate Apple ekosistemoje – papildomas Ultra 3 mokestis gali būti pateisinamas dėl integracijos. Jei naudojate Android arba esate platformos nepriklausomi – Garmin suteikia daugiau sportinės vertės už mažesnę kainą.

Kuriam žmogui skirtas kuris laikrodis – galutinis atsakymas be diplomatijos

Gerai, baigime su diplomatija ir kalbėkime tiesiai. Po viso šio palyginimo, atsakymas yra gana aiškus, jei žinote, kas jūs esate.

Garmin Forerunner 965 yra jūsų laikrodis, jei: Jūs rimtai sportuojate – bėgate maratonus, darote triatlono varžybas, einate į ilgus žygius, važinėjate dviračiu didelius atstumus. Jei norite tikrai gilios sportinės analizės, o ne tik pažymėtų žiedų. Jei baterija jums yra kritinis faktorius. Jei naudojate Android arba nenorite būti pririšti prie Apple ekosistemos. Jei miegojimas su laikrodžiu ir miego analizė jums yra svarbu.

Apple Watch Ultra 3 yra jūsų laikrodis, jei: Jūs jau esate Apple ekosistemoje ir norite geriausio galimo integruoto patyrimo. Jei sportas jums yra svarbus, bet ne vienintelis prioritetas – jums taip pat reikia gero išmaniojo laikrodžio kasdieniam naudojimui. Jei vertinate dizainą ir prestižą. Jei jūsų veiklos paprastai neviršija 12-15 valandų be įkrovimo. Jei norite geriausios App Store ekosistemos ant riešo.

Yra žmonių, kurie perka Abu – ir tai nėra beprotybė. Garmin treniruotėms, Apple kasdieniam naudojimui. Bet jei reikia rinktis vieną – atsakykite sau į paprastą klausimą: ar jūsų laikrodis pirmiausia yra sportinis įrenginys, ar išmanusis laikrodis su sportinėmis funkcijomis? Atsakymas į šį klausimą yra jūsų atsakymas į visą šį palyginimą.

Ir dar vienas dalykas, kurį verta pasakyti: abu šie laikrodžiai yra išskirtiniai savo kategorijose. Jei turite vieną iš jų – jūs turite vieną geriausių sportinių laikrodžių rinkoje. Nesijaudinkite, kad pasirinkote „ne tą” – pasirinkite tą, kuris atitinka jūsų gyvenimo būdą, ir jis tarnaus jums gerai.

The post Garmin Forerunner 965 vs Apple Watch Ultra 3 appeared first on Novatech.

Samsung Galaxy S25 Ultra dar net nespėjo atvėsti parduotuvių lentynose, o internetas jau pilnas spekuliacijų apie jo įpėdinį. Taip jau veikia šis verslas – kol vienas flagmanas dar tik skinasi kelią į vartotojų kišenes, inžinieriai kitame kabinete jau braižo eskizus. Ir šį kartą gandai apie Galaxy S26 Ultra skamba pakankamai įtikinamai, kad verta juos rimtai aptarti.

Pirmiausia reikia pasakyti atvirai: oficialios informacijos iš Samsung dar nėra. Tai, ką turime, yra patikimų šaltinių nutekinti duomenys, pramonės analitikų prognozės ir keletas patentų, kuriuos Samsung tyliai užregistravo per pastaruosius mėnesius. Tačiau kai kalbama apie tokius šaltinius kaip Ice Universe ar Ross Young, kurie istoriškai buvo labai tikslūs, ignoruoti jų žodžius būtų naivu.

Tikėtinas pristatymo laikas – 2026 metų sausio pabaiga arba vasario pradžia, kaip ir tradiciškai. Samsung per pastaruosius kelerius metus laikosi šio grafiko gana tvirtai, tad nėra priežasties manyti, kad šį kartą bus kitaip.

Ekranas: ar Samsung pagaliau žengtelės į naują erą?

Vienas karščiausių diskusijų objektų – ekrano technologija. S25 Ultra naudoja Dynamic AMOLED 2X su 120Hz LTPO ekranu, ir tai jau savaime yra labai geras sprendimas. Bet S26 Ultra gali atnešti kažką tikrai įdomaus.

Kalbama apie naujos kartos OLED panelę su žymiai pagerinta ryškumo viršutine riba – šnekama apie 3000 nit ir daugiau viršūnėje, kas reikštų dar geresnį matomumą tiesioginėje saulės šviesoje. Tai gali skambėti kaip marketingo triukas, bet jei esate bandę fotografuoti vasarą lauke ir nematėte ekrano – žinote, kad tai realus skausmas.

Dar įdomiau – gandai apie potencialų perėjimą prie naujos subpikselių struktūros, kuri galėtų pagerinti teksto aštrumo suvokimą, ypač mažesnio šrifto atveju. Samsung jau kurį laiką eksperimentuoja su šia sritimi, ir S26 Ultra gali tapti pirmuoju masinio vartojimo įrenginiu, kuriame tai matysime.

Dydis, tikėtina, išliks panašus – apie 6,9 colio. Samsung suprato, kad Ultra segmentas turi savo auditoriją, kuri mėgsta didelius ekranus, ir nėra prasmės to keisti. Tačiau rėmelio storis gali dar šiek tiek sumažėti – tai jau beveik tradicija kiekvienai naujienai.

Procesoriaus klausimas: Snapdragon ar Samsung grįžta prie Exynos?

Čia prasideda tikrai įdomus pokalbis. S25 Ultra visame pasaulyje naudoja Snapdragon 8 Elite – tai buvo didelis Samsung žingsnis, atsisakant Exynos variantų bent jau šiai kartai. Rezultatai buvo puikūs: S25 Ultra veikimas buvo vienas geriausių rinkoje.

Tačiau Samsung niekada nepaliko savo lustų gamybos ambicijų. Gandai sako, kad S26 Ultra gali grįžti prie hibridinio modelio – Snapdragon 8 Elite 2 (arba kaip jis bus pavadintas) kai kuriose rinkose, ir galbūt naujas Exynos 2600 su AMD RDNA grafika kitose. Tai sukeltų nemažai galvos skausmo vartotojams, kurie prisimena Exynos ir Snapdragon versijų skirtumus ankstesniais metais.

Kita vertus, jei Samsung tikrai sugebės pristatyti konkurencingą Exynos lustą – tai būtų didelis laimėjimas tiek jiems, tiek vartotojams. Konkurencija tarp lustų gamintojų galiausiai naudinga visiems.

Dėl RAM – tikėtina, kad matysime 12 GB arba net 16 GB LPDDR5X atminties. AI funkcijoms reikia vis daugiau operatyvios atminties, ir Samsung tai supranta. Atmintis bus UFS 4.0 arba jau UFS 4.1 standartas, kas reikš greitesnį failų skaitymą ir rašymą.

Kamera: ar dar yra kur tobulėti?

Kiekvienas metai klausiame to paties – ar kameros jau pasiekė lubas? Ir kiekvienais metais gamintojai suranda būdų nustebinti. S26 Ultra atveju spekuliacijos sukasi apie kelis konkrečius dalykus.

Pagrindinis jutiklis, tikėtina, išliks 200 MP – Samsung čia neturėtų keisti to, kas veikia gerai. Tačiau kalbama apie naują jutiklio generaciją su geresniais pikselių dydžiais ir pagerinta šviesos surinkimo efektyvumu. Praktiškai tai reikštų geresnę nakties fotografiją ir mažiau triukšmo dideliu ISO.

Teleobiektyvų sistema – čia galime tikėtis pokyčių. S25 Ultra turėjo 5x ir 50x zoom kombinaciją. S26 Ultra gandai kalba apie galimą 10x optinį zoomą su nauju periskopo objektyvu, kas būtų tikras šuolis. Jei tai pasitvirtins – tai reikštų, kad tolimų objektų fotografavimas taps žymiai kokybiškesnis.

Vaizdo įrašymui – tikėtinas 8K 60fps palaikymas, jei Samsung sugebės išspręsti šilumos valdymo problemas. Tai buvo kliūtis daugelį metų. Taip pat kalbama apie patobulintą LOG formato palaikymą, kas sudomintų kūrybininkus, kurie nori daugiau kontrolės post-produkcijoje.

Svarbus dalykas, kurį verta paminėti: AI kameros funkcijos taps dar labiau integruotos. Samsung jau pradėjo šį kelią su Galaxy AI, ir S26 Ultra greičiausiai turės dar pažangesnius realaus laiko scenos atpažinimo, automatinio kadravimo ir net AI pagrįsto vaizdo stabilizavimo algoritmus.

S Pen: ar jis išgyvens?

Tai klausimas, kuris jaudina daugelį Ultra serijos gerbėjų. S Pen yra vienas iš pagrindinių dalykų, skiriantis Ultra nuo paprastų Plus ar bazinių modelių. Tačiau praėjusiais metais buvo gandų, kad Samsung svarsto galimybę S Pen padaryti atskirą priedą, o ne integruoti jį į telefoną.

Naujausi šaltiniai rodo, kad S Pen išliks – bent jau S26 Ultra atveju. Tačiau gali pasikeisti jo pozicionavimas. Kalbama apie galimą Bluetooth funkcionalumo grąžinimą (S25 Ultra jo neturėjo), kas leistų naudoti S Pen kaip nuotolinį valdiklį fotografuojant ar pristatant skaidres.

Taip pat spekuliuojama apie pagerinto rašymo atpažinimo algoritmą, kuris geriau suprastų ranka rašytą tekstą ir konvertuotų jį į skaitmeninį. Tai ypač aktualu verslo vartotojams, kurie naudoja telefoną kaip darbo įrankį.

Praktinis patarimas: jei S Pen yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl svarstote Ultra modelį – palaukite oficialaus patvirtinimo prieš pirkdami. Gandai yra gandai, ir Samsung gali nustebinti bet kuria kryptimi.

Baterija ir įkrovimas: pagaliau kažkas keičiasi?

Baterijos tema Samsung flagmanuose yra šiek tiek skausminga. Kol Kiniečių gamintojai siūlo 6000-7000 mAh baterijas su 100W+ įkrovimu, Samsung Ultra serija vis dar sukasi apie 5000 mAh ir 45W laidinį įkrovimą. Tai 2024-2025 metais atrodo konservatyviai.

S26 Ultra gandai kalba apie galimą 5500 mAh bateriją – tai jau žingsnis į priekį. Dar svarbiau – kalbama apie 65W arba net 100W laidinio įkrovimo palaikymą. Jei tai pasitvirtins, tai būtų vienas reikšmingiausių pokyčių Ultra serijoje per kelerius metus.

Belaidžio įkrovimo srityje tikimasi 25W Wireless PowerShare ir galbūt pagerinto atvirkštinio belaidžio įkrovimo kitų įrenginių papildymui. Samsung Galaxy Watch ir Galaxy Buds vartotojai tai tikrai įvertintų.

Svarbu paminėti ir baterijos ilgaamžiškumo klausimą. Samsung pastaruoju metu daug investuoja į baterijos apsaugos algoritmus, kurie prailgina jos tarnavimo laiką. S26 Ultra tikėtina turės dar pažangesnes šios srities funkcijas, galbūt su AI pagrįstu įkrovimo optimizavimu.

Dizainas ir medžiagos: titanis lieka, bet kas dar?

S25 Ultra pristatė titano rėmelį, ir tai buvo gerai priimta. Telefonas tapo lengvesnis ir tvaresnis. S26 Ultra tikėtina išlaikys šią medžiagą, tačiau gandai kalba apie galimą rėmelio profilio pakeitimą – šiek tiek apvalesnės briaunos, kas pagerintų laikymo komfortą.

Stiklo pusėje – tikėtinas Gorilla Glass Armor 2 arba Samsung nuosavos stiklo technologijos atnaujinimas. Ekrano apsauga ir toliau bus vienas prioritetų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Ultra modeliai dažnai naudojami be dėklo.

Spalvų paletė – tradiciškai Samsung siūlo kelis variantus, ir S26 Ultra greičiausiai turės tiek klasikinių (juoda, balta, pilka), tiek keletą ryškesnių variantų. Pastaraisiais metais pastebima tendencija siūlyti unikalias spalvas tik tam tikrose rinkose ar per oficialią Samsung parduotuvę.

IP68 apsauga išliks – tai jau standartas šiame segmente. Tačiau kalbama ir apie galimą IP69 sertifikavimą, kuris leistų didesnį atsparumą aukšto slėgio vandeniui. Tai būtų naudinga ne tik atsitiktiniam kontaktui su vandeniu, bet ir aktyvesniam naudojimui lauke.

Kaina, laukimas ir tai, ką verta žinoti prieš apsisprendžiant

Kalbant apie kainą – realiai tikėtis, kad ji sumažės, būtų naivoka. S25 Ultra Europoje startavo nuo maždaug 1400-1500 eurų. S26 Ultra greičiausiai bus panašioje zonoje arba šiek tiek brangiau, atsižvelgiant į komponentų kainas ir infliacijos tendencijas.

Čia verta pagalvoti apie keletą praktinių dalykų. Jei turite S23 Ultra ar senesnį modelį – S26 Ultra gali būti tikrai verta laukti. Skirtumas bus juntamas. Jei turite S24 Ultra – situacija sudėtingesnė, nes S25 Ultra jau buvo inkrementinis atnaujinimas, ir S26 Ultra gali būti panašiai. Jei turite S25 Ultra – nebent kamera ar baterija yra kritiniai jūsų poreikiams, greičiausiai nėra prasmės skubėti.

Taip pat verta stebėti, kaip Samsung tvarkysis su AI funkcijomis ir jų prieinamumu. Galaxy AI jau dabar reikalauja prenumeratos kai kurioms funkcijoms, ir ateityje ši tendencija gali stiprėti. Tai faktorius, kurį reikia įskaičiuoti į bendrą naudojimo kainą.

Galiausiai – S26 Ultra, jei gandai pasitvirtins bent iš dalies, bus labai kompetentingas įrenginys. Samsung Ultra serija jau kelerius metus yra vienas iš dviejų trijų geriausių Android flagmanų rinkoje, ir nėra priežasties manyti, kad tai pasikeis. Klausimas tik toks – ar konkrečios naujovės bus pakankamai svarios, kad pateisintų atnaujinimą būtent jums. O tai jau kiekvienas turi nuspręsti pats, atsižvelgdamas į savo naudojimo įpročius ir biudžetą. Sausio pabaiga nėra taip toli – palaukime ir pamatysime, kiek gandai atitiks realybę.

The post Samsung Galaxy S26 Ultra: visos naujovės appeared first on Novatech.

Dar prieš kelerius metus pirkti powerbank buvo paprasta – žiūrėjai į talpą, kainą ir spalvą. Dabar situacija visiškai kitokia. Rinkoje pilna įrenginių su GaN technologija, dvikrypčiu įkrovimu, saulės elementais, magnetiniais jungtimis ir dar dešimtimis kitų funkcijų, kurios skamba įspūdingai, bet ne visada yra naudingos kasdieniniame gyvenime. Tiekėjai lenktyniauja dėl specifikacijų, o pirkėjai dažnai lieka sutrikę – ką iš viso to rinktis?

Šiame straipsnyje pabandysiu išardyti viską, ką reikia žinoti prieš perkant powerbank 2026 metais. Ne teoriškai, o praktiškai – su konkrečiais pavyzdžiais, skaičiais ir patarimais, kurie tikrai padės priimti gerą sprendimą.

Talpa: kodėl 20 000 mAh ant dėžutės nereiškia 20 000 mAh realybėje

Pradėkime nuo pačio svarbiausio parametro, kurį visi žiūri pirmiausia – talpos. Čia slypi vienas didžiausių nesusipratimų, su kuriuo susiduria dauguma pirkėjų.

Gamintojų nurodyta talpa matuojama 3,7V įtampa – tiek, kiek iš tikrųjų talpina ličio jonų elementai. Tačiau jūsų telefonas kraujasi 5V arba aukštesne įtampa, priklausomai nuo greito įkrovimo protokolo. Konvertuojant energiją iš 3,7V į 5V, prarandama apie 20–30% energijos. Pridėkite dar konversijos nuostolius, kabelio pasipriešinimą ir šilumą – ir gausite, kad iš 20 000 mAh powerbank realiai į jūsų telefoną patenka maždaug 12 000–14 000 mAh.

Praktinis pavyzdys: jei jūsų telefonas turi 4 500 mAh bateriją, tai teoriškai 20 000 mAh powerbank turėtų jį įkrauti beveik 4,5 karto. Realybėje – 2,5–3 kartus. Tai vis tiek daug, bet svarbu žinoti šį skirtumą, kad nesijustumėte apgautas.

Kaip rinktis pagal talpą:

• Dieniniam naudojimui, kai tiesiog norite turėti atsarginį įkrovimą – 5 000–10 000 mAh. Tokie powerbankai telpa į kišenę, sveria mažai.
• Kelionėms savaitgaliui ar dažnam naudojimui be prieigos prie elektros – 10 000–20 000 mAh. Geras kompromisas tarp talpos ir svorio.
• Ilgoms kelionėms, kempingui ar situacijoms, kai reikia įkrauti kelis įrenginius – 20 000–30 000 mAh ir daugiau. Čia jau rimtas svoris ir dydis.

Svarbi pastaba: lėktuvuose leidžiama vežti powerbank iki 100 Wh (kai kuriose aviakompanijose iki 160 Wh su leidimu). 20 000 mAh powerbank yra maždaug 74 Wh, taigi dar tilpsite į ribas. Bet jei žiūrite į 30 000 mAh modelius – jau verta pasitikrinti.

Wattai svarbiau nei miliampervalandės: greito įkrovimo realybė

2026 metais powerbank be greito įkrovimo palaikymo – tai beveik kaip telefonas be WiFi. Greito įkrovimo technologijos per pastaruosius metus šoktelėjo į priekį, ir čia reikia orientuotis.

Pagrindinis parametras, į kurį reikia žiūrėti – maksimali galia vatais (W). Standartinis 5W įkrovimas 2026-aisiais yra tiesiog per lėtas. Minimalus priimtinas lygis – 18W, o jei norite įkrauti modernų telefoną per protingą laiką – ieškokite 30W, 45W ar net 65W modelių.

Greito įkrovimo protokolai, kuriuos verta žinoti:

• USB Power Delivery (USB-PD) – universaliausias protokolas, veikia su iPhone, iPad, dauguma Android telefonų ir net nešiojamaisiais kompiuteriais. Jei galite rinktis tik vieną – rinkitės šį.
• Qualcomm Quick Charge (QC) – populiarus Android įrenginiuose su Snapdragon procesoriais. QC 4+ ir QC 5 protokolai leidžia įkrauti labai greitai.
• Samsung Super Fast Charging – Samsung telefonams specifinis protokolas, bet dauguma gerų powerbank jį palaiko.
• Huawei SuperCharge / VOOC / WARP – šie protokolai dažniausiai veikia tik su atitinkamų gamintojų įrenginiais ir powerbank. Jei naudojate tokio gamintojo telefoną – verta ieškoti suderinamų modelių.

Dar vienas dalykas, kurį dažnai ignoruoja pirkėjai – įkrovimo greitis pačiam powerbank. Jei jūsų powerbank įsikrauna 8 valandas, bet jūs jį naudojate kasdien – tai problema. Ieškokite modelių, kurie palaiko bent 30W įkrovimą per USB-C, o geriausi 2026 metų modeliai įsikrauna per 1,5–2 valandas.

GaN technologija: ar verta mokėti daugiau?

GaN (galiumo nitrido) technologija pastaraisiais metais tapo tikra mada powerbank ir įkroviklių pasaulyje. Bet ar tai tik marketingo triukas, ar realus privalumas?

Trumpas atsakymas: realus privalumas, bet ne visada reikalingas.

GaN tranzistoriai yra efektyvesni nei tradiciniai silicio tranzistoriai. Tai reiškia, kad GaN įrenginiai:

• Generuoja mažiau šilumos
• Gali būti kompaktiškesni esant tai pačiai galiai
• Dažnai pasiekia aukštesnę galią mažesniame korpuse
• Ilgainiui gali būti patikimesni dėl mažesnio šilumos poveikio

Tačiau GaN technologija powerbank viduje nėra tokia svarbi kaip GaN įkrovikliuose. Powerbank atveju GaN dažniausiai naudojamas galios konversijos grandinėje, ir skirtumas tarp GaN ir ne-GaN powerbank gali būti gana nedidelis kasdieniniame naudojime.

Kur GaN tikrai apsimoka – tai aukštos galios modeliuose (45W+), kur efektyvumas ir šilumos valdymas yra kritiškai svarbūs. Jei perkate 20W powerbank kasdieniam telefonų įkrovimui – GaN ženklelis ant dėžutės nekeičia daug. Jei perkate 65W modelį, kuriuo planuojate krauti nešiojamąjį kompiuterį – GaN jau turi prasmę.

Belaidis įkrovimas ir MagSafe: patogumas su kompromisais

Belaidžio įkrovimo palaikymas powerbank tapo beveik standartu 2026 metais, ypač iPhone naudotojams, kuriems MagSafe ekosistema tapo kasdienybe. Bet čia reikia žinoti keletą dalykų.

Belaidžio įkrovimo efektyvumas powerbank atveju yra dar žemesnis nei laidinio. Jei laidinis įkrovimas turi ~80–85% efektyvumą, tai belaidis – tik apie 60–70%. Tai reiškia, kad naudodami belaidį įkrovimą, jūs iš esmės „švaistote” daugiau energijos šilumai. Powerbank greičiau išsikrauna, telefonas įsikrauna lėčiau.

MagSafe powerbank (tie, kurie magnetiškai prikimba prie iPhone) – labai patogūs kasdieniam naudojimui. Galite vaikščioti su telefonu ir powerbank prikibusiu ant nugaros – rankų nereikia. Tačiau čia svarbu žiūrėti į:

• Magneto stiprumą – pigūs kloniniai modeliai atsikimba nuo telefono pirmam sukrėtimui
• Belaidžio įkrovimo galią – tikras MagSafe leidžia iki 15W, daugelis pigių modelių – tik 5–7,5W
• Ar yra papildomas USB-C jungtis – nes grynai belaidžiai modeliai yra labai riboti

Android naudotojams: Qi2 standartas, kuris iš esmės yra MagSafe analogas Android ekosistemoje, 2025–2026 metais gerokai išplito. Jei jūsų telefonas palaiko Qi2 – galite ieškoti Qi2 palaikančių powerbank. Jei ne – belaidis įkrovimas powerbank atveju yra labiau patogumas nei būtinybė.

Praktinis patarimas: jei naudojate iPhone ir jums svarbus patogumas – rinkitės MagSafe powerbank su papildomu USB-C jungtimi. Jei naudojate Android ir svarbiausia efektyvumas – laikykitės laidinio įkrovimo.

Saugumas ir sertifikatai: ko niekada nereikėtų ignoruoti

Čia tema, kurią daugelis pirkėjų visiškai ignoruoja, o veltui. Nekokybiškas powerbank geriausiu atveju tiesiog greitai sugenda, blogiausiu – gali sukelti gaisrą. Tai ne perdėjimas – ličio jonų baterijos yra rimtas dalykas, ir pigūs Kinijos sandėlių modeliai be jokių sertifikatų kelia realią riziką.

Į ką žiūrėti:

• CE ženklas – privalomas visiems Europoje parduodamiems elektronikos įrenginiams. Jei jo nėra – didelė raudona vėliava.
• UN38.3 sertifikatas – tai baterijos transportavimo saugos standartas. Rimti gamintojai jį turi.
• Apsaugos grandinės – geras powerbank turi apsaugą nuo perkrovimo, pernelyg gilaus iškrovimo, trumpojo jungimo ir perkaitimo. Tai turėtų būti nurodyta specifikacijose.
• Baterijų kokybė – geriausi gamintojai naudoja Samsung SDI, LG Chem arba Panasonic elementus. Pigūs modeliai naudoja nežinomos kilmės elementus su neaiškiomis specifikacijomis.

Kitas saugos aspektas – temperatūros valdymas. Geras powerbank turėtų turėti temperatūros jutiklius ir automatiškai sulėtinti arba sustabdyti įkrovimą, jei įrenginys perkaista. Tai ypač svarbu vasarą, kai paliksite powerbank automobilyje ar tiesioginiuose saulės spinduliuose.

Dėl saugos rekomenduoju laikytis žinomų prekių ženklų: Anker, Baseus, Xiaomi (originalūs, ne kloniniai), Belkin, Mophie, UGREEN. Šie gamintojai turi reputaciją, kurią saugo, ir jų produktai praeina realius kokybės patikrinimus.

Specialūs atvejai: saulės elementai, kempingas ir kelionės

Ne visi powerbank naudojami vienodai. Jei esate aktyvaus laisvalaikio žmogus, keliautojas ar tiesiog norite turėti atsarginį energijos šaltinį ekstremalioms situacijoms – yra keletas specifinių dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Saulės elementų powerbank – populiari idėja, bet reikia turėti realius lūkesčius. Tipinis saulės elementų powerbank su 5W saulės panele įkraus save apie 25–50 valandų tiesioginėje saulėje. Tai reiškia, kad saulės elementai yra papildymas, ne pagrindinis įkrovimo šaltinis. Jie gali būti naudingi ilgose žygyse, kur turite daug laiko ir saulės, bet nesitikėkite, kad per dieną saulėje pilnai įkrausite 20 000 mAh powerbank.

Geriausi saulės elementų powerbank turi:

• Bent 2–3 saulės panelius (ne vieną mažą)
• MPPT (maksimalios galios taško sekimo) technologiją, kuri optimizuoja saulės energijos surinkimą
• Patvarų, vandeniui atsparų korpusą
• Papildomą laidinį įkrovimą, nes saulės elementai – tik papildymas

Kempingui ir lauko veiklai svarbiausi parametrai – patvarumas ir vandeniui atsparumas. Ieškokite IP67 arba IP68 apsaugos lygio. Taip pat verta atkreipti dėmesį į veikimo temperatūros diapazoną – kai kurie pigūs modeliai atsisako veikti žemiau 0°C.

Kelionėms lėktuvu – jau minėjau 100 Wh ribą, bet dar vienas patarimas: visada vežkite powerbank rankiniame bagaže, ne registruotame. Tai ne tik taisyklė, bet ir saugos reikalavimas – ličio baterijos negali būti registruotame bagaže.

Kaina ir vertė: kur yra tas „saldus taškas”

Powerbank kainos 2026 metais svyruoja nuo kelių eurų iki kelių šimtų. Kur yra ta riba, po kurios mokate tik už prekės ženklą, o ne už realią vertę?

Mano asmeninis vertinimas pagal kategorijas:

• Iki 15€ – labai rizikinga zona. Galite rasti veikiančius produktus, bet kokybės kontrolė dažnai yra abejotina. Tinka tik kaip laikinas sprendimas.
• 15–35€ – čia yra geras „sweet spot” paprastiems 10 000–20 000 mAh modeliams su 18–30W įkrovimu. Anker PowerCore, Xiaomi Power Bank 3 ir panašūs modeliai šioje kainų kategorijoje siūlo gerą kokybę.
• 35–70€ – aukštesnės klasės modeliai su GaN, 45–65W galia, keliais USB-C jungtimis ir geresniu ekranu. Tinka tiems, kurie krauna ir telefoną, ir planšetę, ir galbūt nešiojamąjį kompiuterį.
• 70–150€ – premium zona. Čia jau Anker Prime, Mophie ir panašūs. Puiki kokybė, ilgas tarnavimo laikas, bet mokate ir už prekės ženklą.
• 150€+ – specializuoti modeliai su labai didelėmis talpomis, saulės elementais arba specifinėmis funkcijomis. Dauguma vartotojų čia nereikia eiti.

Vienas praktinis patarimas: geriau nusipirkti vidutinės talpos, bet kokybiško gamintojo powerbank, nei didžiulės talpos pigų kloną. 10 000 mAh Anker modelis bus patikimesnis ir ilgaamžiškesnis nei 30 000 mAh nežinomo gamintojo įrenginys.

Taip pat verta atsiminti, kad powerbank baterijos laikui bėgant degraduoja. Po 300–500 pilnų ciklų talpa sumažėja maždaug 20%. Kokybiškas powerbank išlaikys gerą talpą ilgiau, o pigas gali pradėti degraduoti jau po metų intensyvaus naudojimo.

Prieš paspausdamas „Pirkti”: galutinis patikrinimo sąrašas

Powerbank pasirinkimas 2026 metais – tai ne raketa, bet ir ne trivialus sprendimas. Rinka yra pilna gerų produktų, bet taip pat pilna šlamšto, kurį gamintojai slepia po gražiomis specifikacijomis ir marketingo kalbomis.

Prieš pirkdami, atsakykite sau į kelis klausimus: Kur ir kaip dažniausiai naudosite powerbank? Kokius įrenginius kraujate? Ar svarbus svoris ir dydis, ar svarbiau talpa? Koks jūsų biudžetas?

Ir paskutinis, bet labai svarbus dalykas – skaitykite realias atsiliepimus, ne gamintojo aprašymus. Amazon, GSMArena, YouTube apžvalgos iš patikimų kanalų – tai geriausi informacijos šaltiniai. Ypač atkreipkite dėmesį į atsiliepimus po 6–12 mėnesių naudojimo, nes tada išlenda tikrosios problemos.

Geras powerbank – tai investicija, kuri turėtų tarnauti 3–5 metus. Neskubėkite, palyginkite kelis modelius, ir tikrai rasite tą, kuris tiks jūsų poreikiams. O jei vis dar abejojate – Anker PowerCore serija yra ta vieta, nuo kurios galima pradėti: patikimas prekės ženklas, gera kainų ir kokybės santykis, ir modelių pasirinkimas kiekvienam poreikiui.

The post Kaip pasirinkti powerbank 2026 metais appeared first on Novatech.

Jei dar prieš porą metų kalbėti apie 5G Lietuvoje buvo kažkas panašaus į diskusiją apie ateitį, tai dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Visi trys pagrindiniai mobiliojo ryšio operatoriai – Telia, Bitė ir Tele2 – jau turi veikiančius 5G tinklus, tik kiekvienas iš jų eina šiek tiek skirtingu keliu. Ir čia prasideda įdomiausia dalis, nes skirtumas tarp „mes turime 5G” ir „mes turime gerą 5G” yra milžiniškas.

Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti, kas iš tikrųjų slepiasi po tų trijų operatorių 5G pažadais – kur jų tinklai veikia, kokius greičius galima realiai tikėtis, ir svarbiausia – ar verta mokėti papildomai už 5G planą, ar vis dar geriau palaukti.

Telia: pirmieji, bet ar geriausi?

Telia Lietuva buvo pirmoji, kuri pradėjo komercinį 5G tinklą šalyje – tai įvyko 2021 metais. Ir tai nėra tik rinkodaros triukas: kompanija tikrai investavo rimtai. Šiuo metu Telia 5G tinklas dengia didžiąją dalį Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, o taip pat nemažai mažesnių miestų ir kai kuriuos pagrindinius kelius tarp jų.

Telia naudoja tiek Sub-6 GHz dažnius (daugiausia 3,5 GHz juostą), tiek eksperimentuoja su mmWave technologija tam tikrose vietose. Praktiškai tai reiškia, kad jų 5G pasiekiamumas yra gana platus, bet greičiai skiriasi priklausomai nuo to, kur tiksliai esate. Miesto centre galite tikėtis 300–700 Mbps parsisiuntimo greičio, o kai kuriose vietose – ir daugiau. Tačiau pakraštinėse zonose, kur 5G signalas jau silpnesnis, greičiai gali nukristi iki 100–150 Mbps, kas vis tiek yra daugiau nei daugelio žmonių namų internetas.

Telia planai su 5G prieiga prasideda nuo maždaug 15–18 eurų per mėnesį (su sutartimi), tačiau pilnaverčiai planai be duomenų apribojimų ar su dideliais limitais kainuos 25–35 eurus. Svarbu pastebėti, kad Telia turi vieną praktišką privalumą – jų klientų aptarnavimas lietuviškai veikia gana sklandžiai, ir techniniai klausimai paprastai išsprendžiami greičiau nei pas konkurentus.

Vienas dalykas, kurį verta žinoti: Telia 5G tinklas remiasi NSA (Non-Standalone) architektūra, kas reiškia, kad jis vis dar naudoja 4G LTE kaip valdymo kanalą. Tai nėra blogai – daugelis pasaulio operatorių taip daro – bet reiškia, kad kai kurie teoriniai 5G privalumai (ypač latencijos srityje) dar nėra visiškai realizuoti.

Bitė: agresyvus vejimasis ir netikėti rezultatai

Bitė į 5G lenktynes įsijungė šiek tiek vėliau, bet kompensavo tai agresyvia plėtra. Šiandien Bitė teigia, kad jų 5G tinklas dengia daugiau nei 70% Lietuvos gyventojų, ir tai nėra tuščias žodis – bent jau didžiuosiuose miestuose jų tinklo kokybė yra tikrai pastebima.

Kas įdomu Bitės atveju – jie padarė strateginį sprendimą investuoti į didelio tankio bazinių stočių tinklą miestuose, o ne tik statyti aukštus bokštus su plačia aprėptimi. Praktiškai tai reiškia geresnį signalą pastatuose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse ir kitose probleminėse vietose. Kas nors, kas dirba biure su storu betono sienu, tikrai pastebės skirtumą.

Greičių testai rodo, kad Bitė miestuose dažnai konkuruoja su Telia arba netgi ją lenkia tam tikrose vietose. Vilniuje ir Kaune vidutiniai 5G greičiai Bitės tinkle svyruoja apie 250–600 Mbps, o piko metu kai kuriose vietose buvo fiksuoti ir 800+ Mbps rezultatai. Tai rimti skaičiai.

Kainų atžvilgiu Bitė pozicionuoja save kaip šiek tiek draugiškesnę vartotojui – jų 5G planai prasideda nuo panašios kainos kaip Telia, bet dažnai siūlo daugiau duomenų už tą pačią sumą arba papildomų privalumų (pvz., srautinio turinio platformų prenumeratos). Tačiau čia reikia būti atsargiems ir perskaityti smulkų šriftą – kartais tie „privalumai” yra trumpalaikiai arba turi sąlygų.

Vienas minusas, kurį verta paminėti: Bitės tinklo kokybė mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse vis dar atsilieka nuo Telios. Jei daug keliaujate po Lietuvą arba gyvenate ne didmiestyje, tai yra svarbus faktorius.

Tele2: lėtas startas, bet solidus pagrindas

Tele2 yra įdomus atvejis. Jie buvo paskutiniai iš trijų, kurie pradėjo komercinę 5G plėtrą Lietuvoje, ir iš pradžių atrodė, kad jie tiesiog vejasi konkurentus. Tačiau per pastaruosius metus situacija pasikeitė.

Tele2 pasirinko kitokią strategiją: užuot skubėję padengti kuo daugiau teritorijos, jie sutelkė dėmesį į tinklo kokybę ir stabilumą tose vietose, kur jau yra. Ir tai matosi rezultatuose – jų 5G greičiai didžiuosiuose miestuose yra labai konkurencingi, o tinklo stabilumas (t.y., kiek retai greitis „šokinėja” arba ryšys nutrūksta) yra vienas geriausių tarp trijų operatorių.

Tele2 taip pat turi vieną unikalų privalumą – jie yra Tele2 grupės dalis, kuri veikia keliose Europos šalyse, ir tai leidžia jiems naudotis grupės technologinėmis investicijomis bei patirtimi. Praktiškai tai reiškia, kad jų tinklo modernizavimas vyksta nuosekliai ir su aiškia ilgalaikė vizija.

Kainų atžvilgiu Tele2 dažnai yra šiek tiek pigesnė alternatyva, ypač jei žiūrite į ilgalaikius planus. Jų 5G planai su dosniais duomenų limitais gali būti 3–5 eurais pigesniai per mėnesį nei pas Telią ar Bitę, kas per metus sudaro nemažą sumą. Tačiau vėlgi – reikia patikrinti, ar jų tinklas gerai veikia jūsų konkrečioje vietovėje.

Silpnoji Tele2 vieta – aprėptis. Jų 5G tinklas šiuo metu yra labiausiai koncentruotas didžiuosiuose miestuose, ir jei reguliariai keliaujate tarp miestų, galite pastebėti, kad 5G signalas dažniau „iškrenta” į 4G nei pas konkurentus.

Kaip realiai palyginti greičius ir ką rodo nepriklausomi testai

Operatorių reklaminiai teiginiai yra vienas dalykas, o realūs greičiai – visai kitas. Laimei, yra keletas būdų gauti objektyvesnį vaizdą.

Speedtest.net (Ookla) reguliariai publikuoja Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių greičių ataskaitas. Pagal pastaruosius duomenis, Telia dažniausiai pirmauja bendrame 5G greičių reitinge, Bitė yra labai arti antroje vietoje, o Tele2 – trečioje, bet skirtumas tarp jų nėra dramatiškas. Svarbu suprasti, kad šie vidurkiai apima ir stipraus, ir silpno signalo zonas, todėl jūsų asmeninė patirtis gali skirtis.

nPerf – kitas populiarus įrankis, kuris taip pat renka duomenis iš realių vartotojų. Čia vaizdas kartais skiriasi nuo Ookla, nes skirtingos platformos naudoja skirtingas metodologijas. Naudinga palyginti abu šaltinius.

Praktinis patarimas: prieš keičiant operatorių, atsisiųskite Speedtest arba nPerf programėlę ir atlikite testus tose vietose, kur dažniausiai naudojate telefoną – namuose, darbe, dažniausiai lankomose vietose. Daugelis operatorių siūlo bandomąjį laikotarpį arba galimybę išbandyti SIM kortelę prieš sudarant ilgalaikę sutartį.

Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta žmonės: 5G greitis labai priklauso nuo telefono. Ne visi 5G telefonai vienodai gerai naudoja 5G tinklą. Aukščiausios klasės telefonai (Samsung Galaxy S serija, iPhone 15/16 serija, Google Pixel 8/9) paprastai geriau išnaudoja tinklo galimybes nei vidutinės klasės 5G įrenginiai. Jei turite seną 5G telefoną, gali būti, kad jis tiesiog fiziškai negali pasiekti tų greičių, kuriuos skelbia operatoriai.

5G aprėptis už miesto ribų: realybė prieš reklamą

Čia reikia būti atviems: visi trys operatoriai turi gana didelių baltų dėmių 5G aprėpties žemėlapiuose, kai tik išvažiuojate iš didžiųjų miestų. Tai nėra Lietuvos specifika – visame pasaulyje 5G tinklai pirmiausia plečiami miestuose, nes ten yra didžiausia vartotojų koncentracija ir atitinkamai greitesnis investicijų atsipirkimas.

Telia šiuo metu turi plačiausią 5G aprėptį už miestų ribų – jų tinklas dengia daugumą pagrindinių magistralinių kelių ir nemažai vidutinio dydžio miestų (Alytus, Marijampolė, Utena ir kt.). Bitė aktyviai vejasi, bet jų aprėptis mažesniuose miestuose vis dar yra netolygi. Tele2 šiuo atžvilgiu atsilieka labiausiai.

Praktiškai tai reiškia: jei gyvenate ar dažnai lankotės kaimo vietovėse, 5G planas jums gali neduoti jokios papildomos vertės – tiesiog mokėsite daugiau už paslaugą, kuria negalėsite naudotis. Tokiu atveju geriau rinktis gerą 4G LTE planą, kuris vis dar yra puikiai pakankamas daugumai poreikių.

Vienas svarbus niuansas: operatorių skelbiami aprėpties žemėlapiai dažnai yra optimistiniai. Jie rodo teorinę aprėptį, bet realybėje signalą gali blokuoti kalvos, miškai, pastatai. Prieš pasitikint žemėlapiu, verta paklausti žmonių, kurie gyvena toje vietovėje, kokia jų patirtis.

Ką rinktis: praktinis sprendimų medis

Gerai, pakalbėjome apie techninius dalykus – dabar pabandykime tai paversti konkrečiais patarimais skirtingoms situacijoms.

Jei gyvenate Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje ir dažnai naudojate mobilųjį internetą: Visi trys operatoriai yra geri pasirinkimai. Šiuo atveju sprendimą priimkite pagal kainą ir papildomus privalumus. Palyginkite šiuo metu galiojančius pasiūlymus – operatoriai dažnai turi akcijų naujiems klientams, kurios gali reikšmingai sumažinti mėnesinę kainą.

Jei daug keliaujate po Lietuvą: Telia yra saugiausias pasirinkimas dėl plačiausios aprėpties. Bitė yra gera alternatyva, bet patikrinkite jų aprėptį jūsų dažniausiai lankomose vietovėse.

Jei esate kaimo vietovėje arba mažame mieste: Pirmiausia patikrinkite, ar apskritai yra 5G aprėptis jūsų vietovėje. Jei ne – rinkitės geriausią 4G planą, o ne 5G. Naudokite operatorių aprėpties žemėlapius kaip pradinį orientyrą, bet patikrinkite su realiais vartotojais.

Jei svarbiausia kaina: Tele2 dažnai siūlo konkurencingiausias kainas, ypač ilgalaikėms sutartims. Bitė taip pat dažnai turi gerus pasiūlymus su papildomais privalumais. Telia paprastai yra šiek tiek brangesnė, bet ir tinklo kokybė bei aprėptis dažniausiai tai pateisina.

Jei dirbate iš namų ir namų internetas yra nestabilus: 5G mobiliojo ryšio planas gali būti puiki alternatyva arba atsarginis variantas. Šiuo atveju rekomenduočiau pirmiausia išbandyti operatoriaus SIM kortelę su bandomuoju planu prieš perkant maršrutizatorių su 5G.

Ar 5G verta papildomų pinigų, ir kur visa tai judės toliau

Grįžkime prie esminio klausimo: ar verta mokėti papildomai už 5G planą? Atsakymas, kaip dažnai būna technologijų pasaulyje, yra „priklauso”.

Jei gyvenate didmiestyje, turite naujesnį 5G telefoną ir reguliariai naudojate mobilųjį internetą intensyviai – vaizdo skambučiams, didelių failų siuntimui, srautiniam vaizdo įrašų žiūrėjimui – tada taip, 5G planas yra vertas savo kainos. Skirtumas tarp 4G ir 5G realaus naudojimo metu yra juntamas, ypač piko valandomis, kai tinklas yra apkrautas.

Tačiau jei naudojate telefoną daugiausia socialiniams tinklams, žinutėms ir retkarčiais YouTube – sąžiningai, jums pakaks gero 4G plano. 5G jums neduos jokios apčiuopiamos naudos kasdieniame naudojime.

Kas liečia ateitį – situacija Lietuvoje per artimiausius 2–3 metus turėtų reikšmingai pasikeisti. Visi trys operatoriai yra paskelbę planus plėsti 5G aprėptį ir pereiti prie SA (Standalone) architektūros, kuri atvers tikrąjį 5G potencialą – ypač latencijos srityje. Tai svarbu ne tik greičiui, bet ir tokioms technologijoms kaip išmanusis miestas, pramoninis IoT, ir galų gale – autonominiai automobiliai.

Reguliatorinė aplinka taip pat keičiasi: Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba aktyviai stebi operatorių veiklą ir reikalauja, kad skelbiami aprėpties duomenys atitiktų realybę. Tai gera žinia vartotojams – ateityje turėtume matyti skaidresnius ir tikslesnius aprėpties žemėlapius.

Galiausiai, konkurencija tarp trijų operatorių yra sveikas ženklas visai rinkai. Kol Telia, Bitė ir Tele2 varžosi dėl klientų, vartotojai gauna geresnes kainas, didesnę aprėptį ir geresnę paslaugų kokybę. Ir tai, ko gero, yra svarbiausia žinia: nesvarbu, kurį operatorių pasirinksite – Lietuvos 5G rinka šiuo metu yra viena gyvybingiausių Baltijos regione, ir tai tikrai verta džiaugsmo.

The post 5G internetas Lietuvoje: Telia vs Bitė vs Tele2 appeared first on Novatech.

Prisimenu, kaip mano kaimynė – moteris apie šešiasdešimt, visiškai sveiko proto ir ne naivi – vieną rytą atsiėmė skambutį iš „banko darbuotojo”. Po dvidešimties minučių pokalbio ji jau buvo pasiruošusi pervesti visas santaupas į „saugią sąskaitą”. Laimė, dukra tuo metu buvo namuose ir sustabdė ją paskutinę minutę. Ši istorija nėra išimtis – tai kasdienybė.

Telefoninis sukčiavimas, arba vishing (voice phishing), šiandien yra viena labiausiai paplitusių ir efektyviausių apgavysčių formų. Skirtingai nuo el. pašto sukčiavimo, čia veikia gyvos žmogaus balso galia, skubos jausmas ir psichologinis spaudimas. Technologijos tik padeda sukčiams – jie gali suklastoti bet kokį telefono numerį, skambinti iš bet kurios pasaulio vietos ir kalbėti tobula jūsų gimtąja kalba.

Šiame straipsnyje kalbėsime ne tik apie tai, kaip atpažinti sukčius, bet ir apie tai, kodėl net protingi, technologiškai išprusę žmonės kartais pasiduoda – ir ką konkrečiai daryti, kad taip nenutiktų.

Kaip iš tikrųjų veikia telefoniniai sukčiai

Prieš kalbant apie gynybą, verta suprasti ataką. Telefoniniai sukčiai nėra tie stereotipiniai „nigerietiški princai” su prastai parašytais laiškais. Šiuolaikiniai vishing operatoriai dirba organizuotai – tai tikros įmonės su darbuotojų hierarchija, scenarijais, mokymo programomis ir net kokybės kontrole.

Štai kaip paprastai atrodo tipinis sukčiavimo skambutis:

• Pasiruošimas: Sukčiai iš anksto surenka informaciją apie jus – vardą, pavardę, banką, kuriuo naudojatės, kartais net paskutines operacijas. Šie duomenys perkami iš duomenų bazių, nutekintų per įvairius pažeidimus.
• Pirmasis kontaktas: Skambutis ateina iš „oficialaus” numerio – banko, policijos, „Sodros” ar net jūsų pažįstamo. Numerio klastojimas (spoofing) yra trivialiai paprastas ir pigus.
• Krizės kūrimas: Jums pranešama apie problemą – įtartinas mokėjimas, pažeista paskyra, teisinis tyrimas. Tikslas – sukelti paniką ir išjungti kritinį mąstymą.
• Sprendimo siūlymas: Sukčius siūlo „pagalbą” – pervesti pinigus į saugią sąskaitą, suteikti prieigą prie kompiuterio, patvirtinti tapatybę.

Vienas iš labiausiai paplitusių metodų Lietuvoje – vadinamasis „banko saugumo skyriaus” scenarijus. Skambina „banko darbuotojas”, praneša apie įtartiną operaciją ir prašo patvirtinti duomenis arba įdiegti „saugumo programą”. Ta programa, žinoma, yra nuotolinės prieigos įrankis kaip AnyDesk ar TeamViewer.

Kitas populiarus scenarijus – „policijos tyrėjas”, kuris jums praneša, kad jūsų sąskaita naudojama pinigų plovimui ir kad turite bendradarbiauti, kitaip gresia areštas. Čia veikia baimė ir autoriteto efektas.

Psichologiniai triukai, kurie veikia net protingus žmones

Dažnai girdime: „Aš niekada nepasiduočiau tokiai apgavystei.” Deja, tyrimai rodo ką kita. Telefoniniai sukčiai yra puikūs socialinės inžinerijos meistrai, ir jie naudoja metodus, kurie veikia nepriklausomai nuo intelekto ar išsilavinimo.

Skubos jausmas yra ginklas numeris vienas. Kai jums sakoma, kad turite priimti sprendimą per penkias minutes, kitaip prarasite visus pinigus – smegenys pereina į reakcijos, o ne analizės režimą. Tai evoliucinis mechanizmas, kuris mums padėjo išgyventi, bet šiandien veikia prieš mus.

Autoriteto efektas – kai kalbate su „policijos komisaru” ar „banko saugumo vadovu”, automatiškai suaktyvėja paklusnumo instinktas. Mes esame socializuoti gerbti autoritetą, ir sukčiai tai puikiai išnaudoja.

Socialinis įrodymas ir asmeninė informacija – jei sukčius žino jūsų vardą, adresą, paskutinę banko operaciją, tai sukuria iliuziją, kad jis tikrai yra tas, kuo prisistato. „Jis žino mano duomenis, vadinasi, jis iš banko” – tokia logika atrodo pagrįsta, bet yra klaidinga.

Izoliacija – daugelis sukčių specialiai prašo nepasakoti šeimos nariams, nes „tyrimas yra konfidencialus” arba „jūsų artimieji gali būti įtariamieji”. Tai atima galimybę pasikonsultuoti su kuo nors, kas galėtų sustabdyti.

Žinodami šiuos mechanizmus, galite juos atpažinti realiu laiku. Kai jaučiate spaudimą, skubą, baimę – tai signalas sustoti, o ne veikti.

Raudonos vėliavėlės, kurias reikia žinoti mintinai

Yra keletas universalių požymių, kurie beveik visada rodo, kad kalbate su sukčiumi. Išsaugokite šį sąrašą, pasidalinkite su tėvais ir seneliais.

Jie prašo:

• Pervesti pinigus į „saugią sąskaitą” – joks tikras bankas to neprašys niekada
• Pasakyti SMS kodą ar vienkartinį slaptažodį – tai yra jūsų autentifikacijos kodas, jo negalima niekam sakyti
• Įdiegti programą (AnyDesk, TeamViewer, QuickSupport) – tai nuotolinės prieigos įrankiai
• Nueiti prie bankomato ir atlikti operaciją pagal jų nurodymus
• Pirkti dovanų korteles (Google Play, iTunes, Steam) ir pasakyti kodus
• Laikyti pokalbį paslaptyje nuo šeimos narių

Jie elgiasi taip:

• Skuba, neleidžia pagalvoti ar pasitarti
• Grasina teisinėmis pasekmėmis, arestu, sąskaitos blokavimui
• Skambina iš „oficialaus” numerio, bet prašo perduoti jautrius duomenis
• Žino kai kuriuos jūsų asmeninius duomenis ir tuo naudojasi kaip pasitikėjimo įrodymu
• Jei padedote ragelį ir bandote perskambinti, jie atsako arba prašo neskambinti „dėl saugumo”

Ypač svarbu suprasti vieną dalyką: tikras bankas niekada neskambins ir neprašys jūsų patvirtinti duomenų telefonu. Jei kyla abejonių – padėkite ragelį ir paskambinkite bankui patys, naudodami numerį iš oficialios svetainės ar kortelės gale.

Techninės priemonės, kurios iš tikrųjų padeda

Gerai, psichologinę dalį aptarėme. Dabar – konkretūs techniniai sprendimai, kuriuos galite įdiegti šiandien.

Skambučių filtravimo programos:

Tiek „Android”, tiek „iOS” turi integruotus nepageidaujamų skambučių filtrus, bet jie nėra tobuli. Štai geresnės alternatyvos:

• Truecaller – viena populiariausių programų pasaulyje, identifikuoja nežinomus numerius ir blokuoja žinomus sukčių numerius. Nemokamai veikia pakankamai gerai, mokama versija siūlo daugiau funkcijų.
• Hiya – gera alternatyva, ypač gerai veikia JAV ir Europoje, integruojasi tiesiai į telefono programą.
• Should I Answer – paprastesnė, bet efektyvi programa, kuri rodo numerio reputaciją prieš atsiliepiant.

Svarbu: šios programos nėra stebuklas. Jos veikia pagal žinomų sukčių numerių duomenų bazes, bet sukčiai dažnai keičia numerius arba naudoja klastotus numerius.

Operatoriaus lygio apsauga:

Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai siūlo tam tikras apsaugos priemones. Verta pasitikrinti pas savo operatorių, ar jie turi:

• Sukčiavimo skambučių filtravimo paslaugą
• Galimybę blokuoti tarptautinius skambučius, jei jų nesitikite
• SMS pranešimus apie įtartinus skambučius

Dviejų faktorių autentifikacija:

Tai ne tiesioginė apsauga nuo telefoninių sukčių, bet labai svarbu – įjunkite 2FA visose svarbiose paskyrose (bankas, el. paštas, socialiniai tinklai). Tačiau svarbu žinoti: SMS pagrindu veikianti 2FA yra silpnesnė, nes sukčiai gali bandyti išvilioti tą kodą telefonu. Geriau naudoti autentifikacijos programas kaip Google Authenticator ar Authy.

Numerio tikrinimas:

Jei gavote įtartiną skambutį, numerį galite patikrinti per:

• who.is arba paprasta Google paieška
• Truecaller svetainę – net neįdiegus programos
• Lietuvos kibernetinio saugumo centro (CERT-LT) pranešimų archyvą

Ką daryti, jei jau pakliuvote į spąstus

Tai svarbi tema, apie kurią retai kalbama – nes žmonės gėdijasi. Bet gėdytis nėra ko. Sukčiai yra profesionalai, ir net IT specialistai kartais pasiduoda. Svarbu žinoti, ką daryti kuo greičiau.

Pirmos minutės yra kritinės:

1. Nedelsdami susisiekite su banku – paskambinkite oficialiu numeriu (jis yra kortelės gale arba banko svetainėje) ir praneškite apie situaciją. Jei buvo atliktas pervedimas, bankas gali bandyti jį sustabdyti. Kiekviena minutė svarbi.
2. Pakeiskite visus slaptažodžius – pradėkite nuo el. pašto, nes per jį dažnai galima atkurti kitas paskyras. Tada – bankininkystė, socialiniai tinklai.
3. Jei įdiegėte programą – nedelsdami ją ištrinkite ir patikrinkite, ar įrenginyje nėra papildomų įdiegtų programų. Gali tekti atlikti pilną įrenginio atstatymą.
4. Pranešti policijai – skambinkite 112 arba kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą. Taip pat galite pranešti CERT-LT (cert.lt) – jie stebi kibernetinius incidentus Lietuvoje.

Ir dar vienas dalykas – papasakokite kitiems. Aišku, tai nėra lengva. Bet kiekviena papasakota istorija gali apsaugoti kitą žmogų. Sukčiai klesti tyla ir gėda.

Kaip apsaugoti tuos, kurie labiausiai pažeidžiami

Statistika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės yra dažniausi telefoninio sukčiavimo aukos. Tai nėra naivumas ar kvailumas – tai dažnai yra pasitikėjimas, kuris buvo ugdomas visą gyvenimą, ir mažesnis susipažinimas su šiuolaikinėmis apgavystės technikomis.

Jei turite tėvų, senelių ar kitų artimų žmonių, kurie gali būti pažeidžiami, štai keletas praktinių žingsnių:

Pokalbis, o ne paskaita. Nekalbėkite su jais kaip su vaikais. Papasakokite konkrečią istoriją – galbūt tą pačią apie kaimynę, kurią minėjau pradžioje. Realūs pavyzdžiai veikia geriau nei abstrakčios taisyklės.

Sukurkite „saugumo žodį” – susitarkite su šeima dėl slapto žodžio ar frazės. Jei kas nors skambina ir teigia esąs šeimos narys krizinėje situacijoje (tai irgi populiarus scenarijus), jie turi pasakyti tą žodį.

Nustatykite telefono filtrus – padėkite jiems įdiegti Truecaller ar panašią programą, sukonfigūruokite ją kartu.

Susitarkite dėl taisyklės – jei kas nors skambina ir prašo pinigų ar duomenų, prieš darant bet ką reikia paskambinti jums. Nesvarbu, kiek skubiai atrodo situacija.

Reguliariai kalbėkitės apie naujus sukčiavimo būdus – sukčiai nuolat keičia taktiką. Kas buvo aktualu prieš metus, šiandien gali atrodyti kitaip.

Gyvename pasaulyje, kur nepasitikėjimas tapo saugumo priemone

Tai liūdna tiesa, bet reikia ją priimti: šiandien, kai skambutis ateina iš nežinomo ar net žinomo numerio, sveikas skepticizmas yra ne grubumas, o būtinybė. Mes gyvename laikais, kai technologijos leidžia sukurti tobulą iliuziją – suklastoti numerį, imituoti balsą, žinoti jūsų asmeninius duomenis.

Tačiau tai nereiškia, kad reikia tapti paranoiku. Tiesiog reikia turėti kelis paprastus principus, kurie veikia automatiškai:

• Niekada neatskleiskite jautrių duomenų per gaunamą skambutį – jei reikia, padėkite ragelį ir perskambinkite patys
• Skuba ir baimė yra signalas sustoti, ne veikti greičiau
• Joks bankas, policija ar institucija neprašys pervesti pinigų telefonu
• SMS kodai ir vienkartiniai slaptažodžiai yra skirti tik jums – niekam kitur

Telefoninis sukčiavimas niekur nedings – greičiausiai tik taps sudėtingesnis su dirbtinio intelekto pagalba. Jau dabar egzistuoja technologijos, leidžiančios realiu laiku imituoti žmogaus balsą. Tai reiškia, kad ateityje galite gauti skambutį iš „savo tėvo” ar „vaiko” balso. Tai nėra fantastika – tai jau vyksta kai kuriose šalyse.

Todėl svarbiausia apsaugos priemonė nėra programa ar nustatymas – tai žinojimas ir kritinis mąstymas. Pasidalinkite šiuo straipsniu su artimaisiais. Pakalbėkite apie tai per kitą šeimos vakarienę. Nes geriausias saugumas visada prasideda nuo pokalbio.

The post Kaip apsisaugoti nuo telefoninio sukčiavimo appeared first on Novatech.

Jei kada nors susimąstei, kiek žinių apie tave renka WhatsApp, Telegram ar Facebook Messenger – greičiausiai atsakymas tave nuvylė. Signal šiame kontekste stovi visiškai kitoje pusėje. Tai ne tik programa žinutėms siųsti – tai savotiškas manifestas, kad privatumas internete vis dar įmanomas, jei kas nors tikrai nori jį užtikrinti.

Signal sukūrė ne kokia didelė korporacija, kuri nori monetizuoti tavo duomenis. Už jo stovi Signal Foundation – ne pelno siekianti organizacija, finansuojama donacijomis. Programos kodas yra atviras (open source), o tai reiškia, kad bet kuris programuotojas pasaulyje gali patikrinti, ar programa iš tikrųjų daro tai, ką žada. Ir tai nėra tik rinkodaros triukas – nepriklausomi saugumo ekspertai Signal tikrina reguliariai.

Bet grįžkime prie funkcijų. Daugelis žmonių mano, kad Signal – tai tiesiog šifruotas WhatsApp pakaitalas. Iš tikrųjų programa turi gerokai daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir šiame straipsnyje išnagrinėsime viską – nuo pagrindinių dalykų iki niuansų, apie kuriuos daugelis net nežino.

Šifravimas: kas iš tikrųjų vyksta po gaubtu

Signal naudoja Signal Protocol – šifravimo sistemą, kurią daugelis ekspertų laiko auksiniu standartu tarp visų šiandien egzistuojančių žinučių programų. Įdomu tai, kad tą patį protokolą naudoja ir WhatsApp, ir Google Messages, ir net Skype – tik Signal jį sukūrė ir naudoja pilnai, be kompromisų.

Ką reiškia end-to-end šifravimas praktiškai? Labai paprastai: kai siunti žinutę, ji tavo telefone užšifruojama taip, kad net Signal serveriai negali jos perskaityti. Gavėjo telefonas ją iššifruoja. Niekas tarp jūsų dviejų – nei Signal, nei tavo interneto tiekėjas, nei valstybinės institucijos – negali perskaityti turinio.

Bet Signal žingsniu toliau eina su Perfect Forward Secrecy (tobulas pirmyn slaptumas). Tai reiškia, kad kiekvienai žinutei generuojamas naujas šifravimo raktas. Net jei kas nors kažkaip gautų prieigą prie vieno rakto – jis galėtų iššifruoti tik vieną žinutę, o ne visą pokalbio istoriją. Tai techniškai labai elegantiškas sprendimas.

Dar vienas svarbus aspektas – Sealed Sender funkcija. Ji slepia net tai, kas kam siunčia žinutę. Signal serveriai mato, kad kažkokia žinutė buvo pristatyta, bet nežino, kas buvo siuntėjas. Tai svarbu, nes net metaduomenys (kas su kuo bendrauja, kada, kiek dažnai) gali daug pasakyti apie žmogų.

Praktinis patarimas: Signal nustatymuose rasi galimybę įjungti Registration Lock – tai PIN kodas, kuris apsaugo tavo Signal paskyrą net jei kas nors gautų prieigą prie tavo telefono numerio. Labai rekomenduojama įjungti.

Žinutės, kurių nėra: dingančios žinutės ir ekrano kopijų blokavimas

Viena iš labiausiai vertinamų Signal funkcijų – dingančios žinutės (Disappearing Messages). Galima nustatyti, kad žinutės automatiškai ištrintų save po tam tikro laiko – nuo 30 sekundžių iki 4 savaičių. Tai naudinga ne tik dėl privatumo, bet ir tiesiog dėl tvarkos – nereikia rankiniu būdu valyti pokalbių istorijos.

Nuo 2021 metų Signal pristatė dar vieną variantą – View Once žinutės. Tai nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuos gavėjas gali peržiūrėti tik vieną kartą, po to jie automatiškai ištrinami. Panašiai kaip Snapchat, tik su rimtesniu saugumo požiūriu.

Ekrano kopijų blokavimas – funkcija, kuri neleidžia gavėjui padaryti ekrano kopijos pokalbio. Tiesa, reikia būti sąžiningam: ši funkcija veikia tik pačioje programoje ir neapsaugo nuo fizinio telefono nufotografavimo kitu įrenginiu. Bet ji vis tiek apsunkina atsitiktinį turinio platinimą.

Kaip įjungti dingančias žinutes:

• Atidaryti pokalbį
• Paspausti ant kontakto vardo viršuje
• Pasirinkti „Disappearing messages”
• Nustatyti pageidaujamą laiką

Galima nustatyti ir numatytąjį laiką visiems naujiems pokalbiams – tai labai patogu, jei nori, kad visi tavo pokalbiai automatiškai turėtų šią funkciją įjungtą. Eik į Nustatymai → Privatumas → Default timer for new chats.

Grupiniai pokalbiai ir bendruomenės

Signal grupės ilgą laiką buvo silpnoji programos vieta – jos veikė, bet neturėjo to, ką siūlė Telegram ar WhatsApp. Pastaraisiais metais situacija gerokai pasikeitė.

Šiandien Signal grupėse gali būti iki 1000 narių. Tai ne Telegram kanalų mastas, bet dauguma žmonių tiek ir nereikia. Grupėse veikia visi tie patys šifravimo principai – niekas iš šalies negali perskaityti grupės pokalbio, net Signal.

Grupių administravimo funkcijos:

• Administratoriai – gali pridėti ar pašalinti narius, keisti grupės nustatymus
• Narių patvirtinimas – administratorius gali reikalauti patvirtinti kiekvieną naują narį prieš jam prisijungiant
• Nuorodos į grupes – galima generuoti nuorodą, per kurią žmonės gali prisijungti be tiesioginio pakvietimo
• Pranešimų nutildymas – galima nutildyti grupę konkrečiam laikui arba visam laikui

2022 metais Signal pristatė Stories funkciją – panašiai kaip Instagram ar WhatsApp istorijos. Galima dalintis nuotraukomis, vaizdo įrašais ar tekstu, kurie dingsta po 24 valandų. Kai kuriems vartotojams ši funkcija pasirodė nereikalinga (ir ją galima išjungti), bet kitiems ji tapo patogiu būdu dalintis kasdieniais momentais su draugais.

Praktinis patarimas: Jei nenori matyti Stories ir nesinori jomis dalintis – eik į Nustatymai → Privatumas → Stories ir išjunk šią funkciją. Niekas nepasikeis tavo pokalbiuose.

Skambučiai ir vaizdo ryšys: ar Signal tinka darbui?

Signal leidžia skambinti tiek balso, tiek vaizdo skambučiais – ir visi jie, žinoma, yra šifruoti. Kokybė per pastaruosius metus gerokai pagerėjo ir daugeliu atvejų yra visiškai pakankama kasdieniam naudojimui.

Grupiniai vaizdo skambučiai palaiko iki 40 dalyvių. Tai jau rimtas skaičius – daugeliui komandų ar šeimos susitikimų to visiškai pakanka. Skambučiuose galima:

• Įjungti arba išjungti mikrofoną ir kamerą
• Dalintis ekranu (screen sharing)
• Naudoti triukšmo slopinimą
• Matyti visus dalyvius tinklelio rodinyje

Ar Signal tinka darbui? Priklauso nuo konteksto. Jei dirbi su jautria informacija – teisininkai, žurnalistai, medikai, aktyvistai – Signal skambučiai yra vienas saugiausių pasirinkimų. Jei reikia sudėtingesnių funkcijų kaip įrašymas, breakout rooms ar integracija su kalendoriumi – geriau žiūrėti į specializuotus įrankius.

Vienas niuansas, kurį verta žinoti: IP adresas skambučių metu. Pagal numatytuosius nustatymus Signal skambučiai gali atskleisti tavo IP adresą pašnekovui. Jei tai svarbu, eik į Nustatymai → Privatumas → Advanced ir įjunk „Always relay calls”. Tai šiek tiek sumažins skambučių kokybę, bet padidins privatumą.

Mažiau žinomos, bet labai naudingos funkcijos

Čia prasideda įdomiausia dalis – funkcijos, apie kurias daugelis Signal vartotojų tiesiog nežino, nors naudoja programą jau metus ar ilgiau.

Note to Self – galimybė siųsti žinutes sau pačiam. Tai puikus būdas naudoti Signal kaip asmeninį užrašų bloką, nes viskas yra šifruota. Galima saugoti slaptažodžius, svarbias nuorodas, dokumentų nuotraukas. Tiesiog rask savo kontaktą paieškoje ir siųsk žinutę sau.

Signal PIN ir registracijos užraktas – jau minėjome, bet verta pakartoti. Šis PIN apsaugo tavo paskyrą nuo SIM swapping atakų – kai kas nors apgaule gauna tavo telefono numerio kontrolę. Su įjungtu PIN, net naujame telefone su tavo numeriu, be PIN nebus galima pasiekti paskyros.

Linked Devices – Signal galima naudoti keliuose įrenginiuose vienu metu. Galima prijungti Signal Desktop (Windows, Mac, Linux) ir Signal iPad. Visi įrenginiai sinchronizuojami, bet svarbu žinoti: kai prijungi naują įrenginį, jis negauna senos pokalbių istorijos – tik naujus pranešimus nuo prijungimo momento.

Mokėjimai Signal programoje – tai funkcija, kuri dar nėra prieinama visose šalyse, bet verta apie ją žinoti. Signal integravo MobileCoin kriptovaliutą, leidžiančią siųsti pinigus tiesiogiai pokalbyje. Tai šifruoti, privatūs mokėjimai. Šiuo metu funkcija veikia JK, kai kuriose Europos šalyse ir keliose kitose rinkose.

Žinučių formatavimas – Signal palaiko paprastą teksto formatavimą:

• *tekstas* – paryškintas tekstas
• _tekstas_ – kursyvas
• ~tekstas~ – perbrauktas tekstas
• `tekstas` – monospace šriftas (kodui)
• ```tekstas``` – kodo blokas

Reakcijos į žinutes – galima reaguoti emoji į bet kurią žinutę. Tai paprasta, bet labai patogu grupiniuose pokalbiuose, kai nori patvirtinti, kad perskaitei, neperkraudamas pokalbio atsakymais.

Žinučių redagavimas – nuo 2023 metų Signal leidžia redaguoti išsiųstas žinutes per 24 valandas. Gavėjas matys, kad žinutė buvo redaguota, ir galės peržiūrėti redagavimo istoriją. Tai funkcija, kurios daugelis laukė ilgai.

Signal Desktop ir sinchronizavimas tarp įrenginių

Signal Desktop yra atskira programa kompiuteriui – ne web versija, o tikra programa, kurią reikia įdiegti. Tai svarbu dėl saugumo: web versija būtų pažeidžiamesnė.

Kaip prijungti Signal Desktop:

1. Atsisiųsk Signal Desktop iš signal.org (tik iš oficialios svetainės!)
2. Atidaryk programą kompiuteryje – pamatysi QR kodą
3. Telefone eik į Nustatymai → Linked Devices → Link New Device
4. Nuskenuok QR kodą
5. Suteik pavadinimą įrenginiui

Vienas praktinis dalykas: jei naudoji Signal Desktop darbe, įsitikink, kad kompiuteris turi įjungtą ekrano užraktą. Signal Desktop gali rodyti pranešimų peržiūras užrakintame ekrane – tai galima išjungti programos nustatymuose.

Taip pat verta žinoti apie Signal Desktop atsarginę kopiją. Pokalbių istorija saugoma lokaliai tavo kompiuteryje, šifruota. Jei pakeisi kompiuterį, istorija nepereis automatiškai – reikės ją eksportuoti rankiniu būdu arba tiesiog pradėti iš naujo.

Kai privatumas tampa gyvenimo būdu: Signal kaip ekosistema

Daugelis žmonių Signal naudoja kaip papildomą programą – WhatsApp šeimai, Signal draugams, kurie supranta privatumą. Bet yra ir tokių, kurie Signal pasirenka kaip pagrindinį komunikacijos įrankį ir prie jo perkelia visą savo socialinį ratą.

Tai nėra lengva. Didžiausia Signal problema – ne funkcijos ar saugumas, o tinklo efektas. WhatsApp turi milijardus vartotojų. Telegram – šimtus milijonų. Signal – gerokai mažiau. Ir jei tavo draugai, šeima ar kolegos nenori keisti programos, tu esi tas, kuris turi nusileisti.

Kaip perkėliau savo artimuosius į Signal – ir ką iš to išmokau:

• Nereikia kalbėti apie šifravimą ir NSA. Kalbėk apie tai, kad programa greita, nemokama ir be reklamos
• Pradėk nuo vieno ar dviejų žmonių, kurie technologijomis domisi labiau
• Sukurk Signal grupę šeimos ar draugų ratui – kai žmonės mato, kad kiti jau ten, lengviau prisijungia
• Nenustok naudoti kitų programų iš karto – tai sukuria spaudimą ir atgraso

Signal šiandien nėra tobulas. Trūksta kai kurių funkcijų, kurias turi konkurentai – pavyzdžiui, Telegram kanalų tipo transliacijų, sudėtingesnio failų valdymo ar botų ekosistemos. Bet tai yra sąmoningas pasirinkimas: Signal komanda nenori komplikuoti programos funkcijomis, kurios galėtų pakenkti privatumui ar saugumui.

Galiausiai Signal yra ne tik programa – tai požiūris į tai, kaip turėtų veikti skaitmeninė komunikacija. Kad tavo pokalbiai yra tavo, o ne produktas, kurį kažkas parduoda reklamuotojams. Kad privatumas nėra privilegija, o teisė. Ir kol kas Signal yra vienas geriausių įrankių šiai teisei įgyvendinti kasdieniniame gyvenime – net jei kartais tenka šiek tiek padirbėti, kad ir kiti aplink tave tuo patikėtų.

The post Signal messenger: visos funkcijos appeared first on Novatech.

Jei neseniai atnaujinote savo iPhone, iPad ar Mac į naujausią iOS 18.1, iPadOS 18.1 arba macOS Sequoia 15.1 versiją, tikriausiai pastebėjote, kad kažkas pasikeitė. Siri staiga pradėjo elgtis kitaip, teksto redaktoriai siūlo „Writing Tools”, o pranešimų suvestinė atrodo kitaip nei anksčiau. Tai Apple Intelligence – Apple įmonės atsakas į dirbtinio intelekto bangą, kuri pastaruosius metus siautėja technologijų pasaulyje.

Problema ta, kad daugeliui vartotojų šios funkcijos atsiranda beveik be jokio perspėjimo. Atnaujini sistemą, sutinki su keliais langais, ir štai – tavo telefonas jau naudoja AI. Kai kuriems tai puiku. Kitiems – visiškai nereikalinga, erzinanti arba tiesiog kelianti privatumo klausimų.

Apple Intelligence šiuo metu veikia tik anglų kalba (JAV, JK, Australijos ir kelių kitų regionų versijomis), tačiau funkcija vis tiek gali būti įjungta jūsų įrenginyje, jei kalbos nustatymuose turite anglų kalbą arba jei regionas nustatytas atitinkamai. Lietuviams tai reiškia, kad sistema gali veikti fone net jei jūs jos aktyviai nenaudojate.

Kokiuose įrenginiuose Apple Intelligence apskritai veikia

Prieš ieškant, kaip išjungti, verta suprasti, ar jūsų įrenginys apskritai palaiko šią funkciją. Apple Intelligence nėra prieinama visuose Apple įrenginiuose – tam reikia pakankamai galingos aparatinės įrangos.

iPhone atveju Apple Intelligence veikia tik iPhone 15 Pro, iPhone 15 Pro Max ir visuose iPhone 16 serijos modeliuose. Jei turite iPhone 15 standartinį arba senesnį modelį – jums šio straipsnio dalis apie išjungimą gali būti neaktuali, nes funkcija tiesiog neveiks jūsų įrenginyje.

iPad pusėje situacija šiek tiek kitokia. Reikia iPad Pro su M1 procesoriumi ar naujesnio, iPad Air su M1 ar naujesnio. Senesnės kartos iPad – net ir Pro modeliai su A serijos procesoriais – Apple Intelligence nepalaiko.

Mac kompiuteriams reikia bet kurio Apple Silicon procesoriaus – tai reiškia M1, M2, M3 ar M4 serijos procesorius. Visi Intel Mac kompiuteriai lieka už borto.

Taigi jei turite vieną iš šių įrenginių ir atnaujinote sistemą, Apple Intelligence greičiausiai jau yra jūsų įrenginyje. Klausimas – ar ji įjungta ir kaip ją išjungti, jei nenorite naudoti.

Kodėl žmonės nori išjungti Apple Intelligence

Prieš einant prie techninių instrukcijų, verta pakalbėti apie tai, kodėl apskritai gali norėtis šios funkcijos atsisakyti. Tai nėra tik technofobija ar nenoras priimti naujovių – yra keletas visiškai pagrįstų priežasčių.

Privatumas. Net jei Apple teigia, kad dauguma Apple Intelligence užduočių atliekamos pačiame įrenginyje (on-device processing), kai kurios funkcijos siunčia duomenis į Apple serverius per vadinamąją Private Cloud Compute sistemą. Apple teigia, kad šie duomenys nėra saugomi ir niekas jų nemato, tačiau kai kurie vartotojai tiesiog nenori, kad jų tekstai, nuotraukos ar pranešimai keliauja bet kur už įrenginio ribų.

Baterija ir našumas. AI funkcijos naudoja papildomus resursus. Nors Apple teigia, kad sistema optimizuota, praktikoje kai kurie vartotojai pastebi, kad baterija išsikrauna greičiau po atnaujinimo. Tai ypač aktualu senesnių palaikomų modelių atveju.

Nepatogumas. Writing Tools iššoka ten, kur jų nenori. Siri pradeda elgtis kitaip nei buvai įpratęs. Pranešimų suvestinė kartais sutrumpina žinutes taip, kad prarandamas kontekstas. Kai kuriems vartotojams tai tiesiog erzina kasdieniniame naudojime.

Kalbos barjeras. Jei dirbate lietuviškai, Apple Intelligence jums praktiškai nenaudingas – sistema tiesiog nesupranta lietuvių kalbos ir siūlo funkcijas, kurios veikia tik angliškai. Tai reiškia, kad turite tik minusus (resursų naudojimas) be jokių pliusų.

Kaip išjungti Apple Intelligence iPhone ir iPad

Gerai, einame prie esmės. Procesas nėra sudėtingas, bet reikia žinoti, kur ieškoti, nes Apple šio nustatymo nepadėjo labai matomoje vietoje.

Atidarykite Nustatymai (Settings). Slinkite žemyn ir ieškokite Apple Intelligence & Siri skilties – ji turėtų būti maždaug toje pačioje vietoje, kur anksčiau buvo tik „Siri & Search”. Palieskite šią skiltį.

Viršuje pamatysite Apple Intelligence perjungiklį. Tiesiog išjunkite jį. Sistema paklaus, ar tikrai norite išjungti – patvirtinkite. Po to įrenginys gali trumpam sulėtėti arba paprašyti palaukti, kol sistema persikonfigūruos.

Svarbu žinoti: išjungus Apple Intelligence, Siri grįžta į „seną” režimą – be išplėstinių galimybių, be integracijos su trečiųjų šalių programomis per AI. Writing Tools dingsta iš teksto redagavimo meniu. Pranešimų suvestinė nustoja veikti. Iš esmės viskas grįžta į iOS 17 laikų būseną Siri ir teksto įrankių atžvilgiu.

Jei nenorite išjungti visko, bet norite tik kai kurių funkcijų – toje pačioje Apple Intelligence & Siri skiltyje rasite atskirus perjungiklius konkretiems įrankiams. Pavyzdžiui, galite išjungti tik Writing Tools, palikdami kitas funkcijas, arba išjungti tik pranešimų suvestinę.

Kaip išjungti Apple Intelligence Mac kompiuteryje

Mac atveju procesas šiek tiek skiriasi, bet logika ta pati. Eikite į System Settings (Sistemos nustatymai) – spustelėkite Apple meniu viršutiniame kairiajame kampe ir pasirinkite „System Settings”.

Kairėje šoninėje juostoje ieškokite Apple Intelligence & Siri. Spustelėkite šią skiltį. Dešinėje pusėje viršuje pamatysite Apple Intelligence įjungimo/išjungimo jungiklį. Išjunkite jį.

Mac atveju taip pat galite išjungti atskiras funkcijas. Pavyzdžiui, Writing Tools – tai tas AI rašymo asistentas, kuris atsiranda dešiniuoju pelės mygtuku spustelėjus bet kuriame teksto lauke – galima išjungti atskirai, jei erzina, bet kitos funkcijos jums tinka.

Vienas praktinis patarimas Mac vartotojams: jei naudojate daug teksto redagavimo programų kaip Notion, Obsidian ar net tiesiog Mail – Writing Tools išjungimas gali gerokai sumažinti erzinančių iššokančių meniu kiekį. Daugelis vartotojų skundžiasi, kad šis meniu atsiranda visur, kur jo nenori.

Taip pat verta patikrinti Spotlight nustatymus – Apple Intelligence integruojasi ir su paieška, todėl jei norite visiškai švaraus sprendimo, peržiūrėkite ir ten esančias parinktis.

Ką daryti, jei norite tik dalies funkcijų

Visiškas išjungimas – tai vienas kraštutinumas. Bet galbūt jums nepatinka tik viena ar dvi funkcijos, o kitas norėtumėte palikti? Apple tai numatė ir leidžia konfigūruoti gana detaliai.

Pranešimų suvestinė (Notification Summaries) – tai funkcija, kuri grupuoja ir sutrumpina pranešimus. Daugeliui ji labiau kenkia nei padeda, nes kartais sutrumpintos žinutės praranda svarbų kontekstą arba net iškraipo prasmę. Šią funkciją galite išjungti atskirai: Nustatymai → Notifications → Summarize Notifications. Tiesiog išjunkite šį perjungiklį.

Writing Tools – rašymo asistentas, kuris siūlo perrašyti, sutrumpinti ar pataisyti tekstą. Jei rašote lietuviškai ir šis įrankis jums nepadeda, galite jį išjungti: Apple Intelligence & Siri → Writing Tools → išjungti.

ChatGPT integracija – tai atskiras dalykas. Apple Intelligence leidžia Siri perduoti kai kurias užklausas tiesiai į ChatGPT. Jei tai kelia privatumo klausimų, būtinai patikrinkite: Apple Intelligence & Siri → ChatGPT – ten galite visiškai išjungti šią integraciją. Rekomenduoju tai padaryti bent jau tiems, kurie nėra tikri, ar nori savo duomenų keliauti į OpenAI serverius.

Image Playground ir Genmoji – AI paveikslėlių generavimo funkcijos. Jos naudoja daugiausia vietinių resursų, bet jei nenaudojate, galite išjungti ir sutaupyti šiek tiek vietos bei procesoriaus galios.

Privatumo nustatymai, apie kuriuos mažai kas kalba

Išjungti Apple Intelligence – tai vienas žingsnis. Bet jei jus iš tikrųjų domina privatumas, yra keletas papildomų dalykų, kuriuos verta patikrinti.

Eikite į Nustatymai → Privatumas ir saugumas (Privacy & Security) → Apple Intelligence Report. Ten galite pamatyti, kokius duomenis Apple Intelligence naudojo ir ar buvo siunčiama kas nors į Private Cloud Compute. Tai nėra labai detalus žurnalas, bet bent jau leidžia suprasti, ar sistema kažką siuntė.

Taip pat patikrinkite Analytics & Improvements skiltį (Nustatymai → Privatumas ir saugumas → Analytics & Improvements). Ten rasite parinktį „Improve Siri & Dictation” – jei ji įjungta, Apple gali naudoti jūsų Siri sąveikos duomenis sistemai tobulinti. Daugelis vartotojų šios parinkties net nežino, o ji gali būti įjungta pagal nutylėjimą.

Dar vienas dalykas – Location Services. Apple Intelligence kai kurioms funkcijoms naudoja jūsų buvimo vietą. Eikite į Nustatymai → Privatumas ir saugumas → Location Services → Siri & Dictation ir patikrinkite, kokios prieigos suteiktos. Jei nenorite, kad AI žinotų jūsų vietą, pakeiskite į „Never”.

Kai Apple Intelligence grįžta po atnaujinimo – ką daryti

Vienas iš labiausiai erzinančių dalykų, apie kuriuos kalba vartotojai forumuose – Apple Intelligence kartais vėl įsijungia po sistemos atnaujinimo. Tai nėra dažnas atvejis, bet pasitaiko, ypač kai Apple išleidžia naujus iOS atnaujinimus su naujomis AI funkcijomis.

Sprendimas paprastas, bet reikia apie tai žinoti: po kiekvieno didesnio iOS, iPadOS ar macOS atnaujinimo rekomenduoju greitai patikrinti Apple Intelligence & Siri nustatymus ir įsitikinti, kad viskas vis dar taip, kaip norite. Tai užtrunka 30 sekundžių, bet gali sutaupyti nervų.

Taip pat verta žinoti, kad Apple planuoja nuolat plėsti Apple Intelligence funkcionalumą – kiekvienas atnaujinimas gali atnešti naujų funkcijų, kurios pagal nutylėjimą bus įjungtos. Tai reiškia, kad jei esate skeptiškas AI atžvilgiu, periodiškas nustatymų patikrinimas tampa gera įpročiu.

Jei norite būti tikri, kad Apple Intelligence neįsijungs be jūsų žinios, galite apsvarstyti automatinių atnaujinimų išjungimą ir atnaujinti rankiniu būdu, prieš tai perskaitę, ką konkretus atnaujinimas keičia. Tai šiek tiek daugiau darbo, bet suteikia pilną kontrolę.

Gyventi su AI arba be jo – jūsų pasirinkimas

Apple Intelligence yra įdomus produktas, ir tikrai ateityje, kai palaikys lietuvių kalbą, gali tapti tikrai naudingas. Bet šiuo metu daugeliui Lietuvos vartotojų tai tiesiog papildoma našta – sistema, kuri naudoja resursus, kelia privatumo klausimų ir siūlo funkcijas, kurios veikia tik angliškai.

Gerai, kad Apple bent jau palieka galimybę visa tai išjungti. Skirtingai nuo kai kurių kitų technologijų kompanijų, kurios AI integruoja taip giliai, kad jo atsikratyti beveik neįmanoma, Apple šiuo atveju paliko aiškų išjungimo jungiklį. Naudokite jį, jei reikia.

Praktinė rekomendacija: jei esate iPhone 15 Pro ar iPhone 16 serijos vartotojas, kuris rašo daugiausia lietuviškai – išjunkite Apple Intelligence visiškai. Negausite jokios naudos, bet sutaupysite bateriją ir išvengsite erzinančių AI siūlymų ne ta kalba. Jei rašote daug angliškai ir esate atviras eksperimentams – palikite įjungtą, bet bent jau išjunkite ChatGPT integraciją ir pranešimų suvestinę, kol geriau suprasite, kaip sistema veikia.

Technologijos turėtų dirbti jums, o ne atvirkščiai. Ir kartais geriausias sprendimas – tiesiog išjungti tai, ko nereikia.

The post Kaip išjungti Apple Intelligence, jei nepatinka appeared first on Novatech.

Yra kažkas keisto tame 200 eurų segmente. Tai ta zona, kur gamintojų marketingo skyriai pradeda prakaituoti, nes jiems reikia paaiškinti, kodėl jų produktas vertas dvigubai daugiau nei konkurento. Ir tuo pačiu – tai riba, kur jau tikrai gauni kažką solidaus, o ne plastikinį šlamštą, kuris subyrės po trijų mėnesių.

Jei esi iš tų žmonių, kurie galvoja „gal geriau susitaupyti ir nusipirkti Sony WH-1000XM5 už 350 eurų” – suprask, kad skirtumas tarp 180 ir 350 eurų ausinių nebėra toks dramatiškas, kaip skirtumas tarp 30 ir 180 eurų. Aukštesniame segmente moki daugiau už brendo vardą, dizainą ir smulkius patobulinimus. Žemesniame – moki už fundamentalius kokybės skirtumus.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie konkrečius modelius, kuriuos verta svarstyti 2024-2025 metais, ir paaiškinsime, į ką atkreipti dėmesį perkant, kad vėliau nenusiviltum.

Į ką žiūrėti prieš perkant – ir ko nežiūrėti

Pradėkime nuo to, kas iš tikrųjų svarbu. Gamintojų specifikacijų lapuose rasite daugybę skaičių, kurie atrodo įspūdingai, bet praktiškai nieko nereiškia.

Dažnių diapazonas 20 Hz – 20 000 Hz – tai standartinis žmogaus klausos diapazonas. Kai gamintojas rašo „5 Hz – 40 000 Hz”, jis tiesiog bando atrodyti techniškai pažangus. Jūs to negirdėsite. Jūsų šuo galbūt.

Triukšmo slopinimas (ANC) – čia jau kalbame apie kažką realaus. Aktyvus triukšmo slopinimas šiame kainų segmente jau yra labai solidus. Tačiau svarbu suprasti, kad ANC veikia geriausiai su žemo dažnio triukšmais – lėktuvo variklio ūžimu, metro garsu, oro kondicionieriumi. Su aukšto dažnio garsais (žmonių kalbėjimu, šunų lojimu) – prasčiau.

Baterijos veikimo laikas – gamintojų skelbiami skaičiai dažniausiai matuojami be ANC ir vidutiniame garso lygyje. Realiai atimkite 20-30 procentų. Jei skelbiama 30 valandų – tikėkitės 20-22.

Kodekų palaikymas – čia dauguma pirkėjų klysta. AAC, aptX, LDAC – šie kodekų pavadinimai skamba paslaptingai, bet praktiškai svarbu tik vienas dalykas: ar jūsų telefonas ir ausinės palaiko tą patį aukštos kokybės kodeką. iPhone naudotojai – jums svarbu AAC. Android naudotojai – ieškokite LDAC arba aptX HD palaikymo.

Ko tikrai nežiūrėkite – impedanso skaičių (jis svarbus tik studijinėms ausinėms), „Hi-Res Audio” ženkliuko (dažnai tik marketingas) ir to, kiek žvaigždučių davė kažkoks YouTube’eris, kuriam gamintojas atsiuntė nemokamą vienetą.

Sony WH-1000XM4 – vis dar karalius, nors ir ne naujausias

Taip, XM5 jau išleistas. Ir taip, XM4 vis dar yra vienas geriausių pasirinkimų iki 200 eurų, nes jo kaina nukrito į tą zoną, o kokybė niekur nedingo.

Sony triukšmo slopinimo algoritmas yra pramonės standartas. Kai pirmą kartą užsidedi XM4 metro ar lėktuve ir įjungi ANC – supranti, kodėl žmonės moka už šią technologiją. Triukšmas tiesiog… dingsta. Ne sumažėja – dingsta. Tai šiek tiek dezorientuojantis jausmas pirmą kartą.

Garso kokybė yra šilta, šiek tiek sustiprintais bosais – kas kai kuriems patinka, kitiems ne. Sony čia aiškiai orientuojasi į plačią auditoriją, o ne į audiofilus. Jei klausai elektroninės muzikos, popmuzikos, hiphopo – būsi patenkintas. Jei esi klasikinės muzikos ar džiazo mėgėjas, ieškantis neutralesnio garso – galbūt verta pažiūrėti kitur.

Praktinis patarimas: XM4 turi „Speak-to-Chat” funkciją, kuri automatiškai pristabdo muziką, kai pradedi kalbėti. Teoriškai puiku. Praktiškai – ji kartais suaktyvėja nuo kosėjimo ar net gilaus įkvėpimo. Pirmomis dienomis tai erzina. Vėliau išmoksti arba tiesiog išjungi.

Kitas dalykas – XM4 negalima naudoti laidiškai, kai baterija išsikrovusi. XM5 tą problemą išsprendė, bet XM4 vis dar turi šį apribojimą. Jei planuoji ilgas keliones – turėk tai omenyje.

Jabra Evolve2 55 ir Anker Soundcore Q45 – du visiškai skirtingi požiūriai

Šiame segmente yra įdomus reiškinys: galite rasti ausinių už 60 eurų, kurios skamba beveik taip pat gerai kaip 180 eurų modeliai. Anker Soundcore Q45 yra puikus to pavyzdys.

Q45 kainuoja apie 50-70 eurų (dažnai su nuolaidomis dar mažiau) ir siūlo ANC, 50 valandų baterijos veikimą ir neblogą garso kokybę. Tai nėra Sony ar Bose lygis, bet skirtumas yra mažesnis, nei tikėtumėtės. Jei jūsų biudžetas yra lankstus ir galite išleisti iki 200 eurų, bet nenorite – Q45 yra sąžiningas pasirinkimas.

Jabra Evolve2 55 – visiškai kitas pasaulis. Tai profesionalios ausinės, skirtos darbui. Jos kainuoja apie 180-200 eurų ir yra optimizuotos ne muzikai klausyti, o vaizdo skambučiams, konferencijoms, triukšmingoje aplinkoje dirbančių žmonių poreikiams. Mikrofonų kokybė yra išskirtinė – jūsų kolegos girdės jus aiškiai net jei dirbate kavinėje. ANC taip pat puikus.

Tačiau Jabra Evolve2 55 muzikai klausyti yra… vidutiniškas. Garso vaizdas siauresnis, bosai mažiau išreikšti. Jei 80% laiko praleidžiate skambučiuose ir 20% klausote muzikos – Jabra. Jei atvirkščiai – Sony arba kitas pasirinkimas.

Rekomendacija: prieš pirkdami pagalvokite, kaip iš tikrųjų naudosite ausinės. Darbui ar laisvalaikiui? Kelionėms ar biurui? Atsakymas į šį klausimą svarbesnis nei bet kokia techninė specifikacija.

Bose QuietComfort 45 – kai komfortas svarbiau už viską

Yra žmonių, kurie nešioja ausinės 8-10 valandų per dieną. Jiems garso kokybė svarbi, bet fizinis komfortas yra absoliutus prioritetas. Šiems žmonėms Bose QuietComfort 45 yra beveik tobulas atsakymas.

Bose ausų pagalvėlės yra kažkas ypatingo. Lengvos, minkštos, neprakaituoja taip greitai kaip daugelio konkurentų. Po 4 valandų nešiojimo Sony XM4 ausys pradeda jausti spaudimą. Su QC45 – daug mažiau. Tai nėra subjektyvi nuomonė – tai fiziologinis faktas, kurį patvirtina daugybė ilgalaikių naudotojų apžvalgų.

Garso kokybė yra neutralesnė nei Sony – mažiau sustiprintų bosų, aiškesni viduriniai dažniai. Kai kuriems tai patinka labiau, kitiems – mažiau. ANC yra puikus, nors Sony XM4 čia šiek tiek lenkia.

Vienas trūkumas – QC45 neturi „Transparency” režimo, kuris leistų girdėti aplinką nepersijungiant. Tai keista sprendimas iš Bose, nes konkurentai šią funkciją turi. Jei dažnai naudojatės ausinėmis gatvėje ir norite girdėti automobilių garsus ar žmonių kalbą – tai rimtas apribojimas.

Kaina: QC45 dažnai rasite už 150-180 eurų, kas yra labai geras santykis su kokybe. Bose taip pat turi gerą programėlę ir stabilų Bluetooth ryšį – tai, kas kasdieniniame naudojime svarbu labiau, nei atrodo.

Samsung Galaxy Buds 2 Pro ir tikrojo belaidžio formato klausimas

Palaukite – šiame straipsnyje kalbame apie ant galvos dedamas ausinės (over-ear/on-ear), bet verta paminėti ir tikrojo belaidžio (TWS) formatą, nes daugelis pirkėjų svyruoja tarp šių dviejų kategorijų.

Samsung Galaxy Buds 2 Pro kainuoja apie 150-180 eurų ir yra vienos geriausių TWS ausinių šiame kainų segmente – ypač Samsung telefonų naudotojams, kuriems atsiskleidžia papildomos funkcijos. Garso kokybė yra išskirtinė TWS kategorijoje, ANC – solidus.

Tačiau reikia suprasti kompromisus:

• TWS ausinės turi mažesnes baterijas – 5-8 valandos vienu įkrovimu (su dėklu – daugiau)
• ANC efektyvumas mažesnis nei didelėse over-ear ausinėse – fiziologiškai neišvengiama
• Garso izoliacija priklauso nuo to, kaip gerai ausinė tinka jūsų ausies formai
• Praradimo rizika – mažos ausinės lengviau pamestinos

Jei daug sportuojate, dažnai judatė, nenorite „didelių” ausinių ant galvos – TWS formatas logiškas. Jei svarbu maksimalus garso kokybė, ilgas baterijos veikimas ir efektyviausias ANC – over-ear laimi.

Praktinis patarimas: jei nežinote, kurį formatą rinktis – eikite į fizinę parduotuvę ir išbandykite abu. Tai vienas iš tų atvejų, kur jūsų asmeninis pojūtis svarbiau nei bet kokia recenzija internete.

Dėl ko dažniausiai gailisi pirkėjai

Dirbdamas su technologijų temomis, pastebiu keletą pasikartojančių klaidų, kurias daro žmonės pirkdami ausinės šiame segmente.

Pirmoji klaida – pirkti be išbandymo. Ausinės yra labai asmeniškas produktas. Garso „parašas” (signature), kurį myli vienas žmogus, kitam gali atrodyti per daug bosų arba per daug aukštų dažnių. Jei įmanoma – išbandykite prieš pirkdami. Jei perku internetu – rinkitės pardavėją su gera grąžinimo politika.

Antroji klaida – ignoruoti programėlę. Šiuolaikinės ausinės be programėlės yra kaip išmanusis telefonas be interneto. Sony, Bose, Jabra, Sennheiser – visi turi programėles, per kurias galite reguliuoti ekvalaizerio nustatymus, ANC intensyvumą, valdymo mygtukų funkcijas. Prieš pirkdami patikrinkite, ar programėlė veikia su jūsų telefono operacine sistema ir ar ji turi gerus atsiliepimus.

Trečioji klaida – nepagalvoti apie ilgalaikę priežiūrą. Ausų pagalvėlės nusidėvi. Po 1-2 metų intensyvaus naudojimo jos pradeda trūkinėti, praranda minkštumą. Patikrinkite, ar galima nusipirkti atsargines pagalvėles jūsų pasirinkto modelio ausinėms. Sony ir Bose – galima. Kai kurių pigesnių gamintojų – ne.

Ketvirtoji klaida – pirkti „ant bangos”. Kažkas populiariame YouTube kanale išleido vaizdo įrašą apie tam tikras ausinės, ir staiga visi nori tą modelį. Nepamirškite, kad recenzentai dažnai gauna nemokamus egzempliorius ir turi paskatą teigiamai vertinti. Ieškokite ilgalaikių naudotojų atsiliepimų – tų, kurie naudoja ausinės 6-12 mėnesių.

Kur pirkti ir kaip nepermokėti – nes tai irgi svarbu

Geriausios ausinės iki 200 eurų kartais kainuoja 150 eurų, jei žinai, kada ir kur pirkti. Keletas praktinių patarimų:

Sekite kainų istoriją. Tokie įrankiai kaip CamelCamelCamel (Amazon) arba lietuviški kainų palyginimo portalai leidžia matyti, kaip keitėsi produkto kaina. Jei Sony XM4 dabar kainuoja 180 eurų, bet prieš mėnesį kainavo 160 – galbūt verta palaukti kitos akcijos.

Juodasis penktadienis ir Kalėdos. Ausinės yra vienas populiariausių dovanų kategorijų, todėl lapkritis-gruodis yra geriausia metas pirkti. Nuolaidos šiuo laikotarpiu gali siekti 20-40 procentų.

Refurbished (atnaujinti) modeliai. Sony, Bose ir kiti gamintojai parduoda oficialiai atnaujintus grąžintus produktus su garantija. Kaina gali būti 20-30% mažesnė. Tai visiškai legali ir dažnai puiki alternatyva.

Lietuvos vs. užsienio parduotuvės. Pirkdami iš užsienio (Amazon DE, Amazon UK) kartais galite sutaupyti, bet atsiminkite apie garantijos klausimus. Jei produktas suges – grąžinimas į užsienio parduotuvę gali būti sudėtingesnis nei į vietinę.

Taigi – ką iš tikrųjų rekomenduoti?

Jei reikėtų vieno universalaus atsakymo – Sony WH-1000XM4 už 150-180 eurų yra sunkiai aplenkiamas pasirinkimas daugumai žmonių. Geriausias ANC šiame segmente, solidus garsas, patikima programėlė, gerai žinomas prekės ženklas su prieinama serviso infrastruktūra. Tai nėra „seksyliausias” pasirinkimas, bet tai yra racionalus.

Tačiau jei dirbate daug nuotoliniu būdu ir skambučiai yra jūsų kasdienybė – Jabra Evolve2 55 yra profesionalesnis įrankis. Jei fizinis komfortas yra absoliutus prioritetas – Bose QC45. Jei norite sutaupyti ir gauti 80% kokybės už 30% kainos – Anker Soundcore Q45 nustebins.

Belaidžių ausinių rinka 2024-2025 metais yra tokia brandi, kad net ir „pralaimėjęs” pasirinkimas šiame kainų segmente vis tiek bus geras produktas. Svarbiausia – žinoti savo poreikius prieš einant į parduotuvę ar spaudžiant „Pirkti” mygtuką. Nes geriausios ausinės yra ne tos, kurias rekomenduoja straipsniai internete, o tos, kurios tinka jūsų ausims, jūsų gyvenimo būdui ir jūsų klausymosi įpročiams. Ir tai – niekas kitas už jus neišspręs.

The post Geriausios belaidės ausinės iki 200 eurų appeared first on Novatech.