Antras pagal dydį korporacinis darbdavys didelę viltį sieja su robotais darbuotojais, kad galėtų plėstis.
Jokia pasaulio organizacija nenaudoja daugiau robotų nei „Amazon“. Bendrovė jau turi daugiau nei 1 milijoną robotų, kurie sandėliuose dirba visą parą, kad kasdien būtų pristatomos dešimtys milijonų siuntų tą pačią ar kitą dieną. Be to, „Amazon“ ketina per kelerius metus gerokai išplėsti šį robotų parką, steigdama naujas gamyklas vis pajėgesniems robotams darbuotojams gaminti.
Nepaisant tiek daug įdiegtų robotų, „Amazon“ yra ir antras didžiausias korporacinis darbdavys pasaulyje: pagal 2025 m. metinę ataskaitą jame dirba daugiau nei 1,5 milijono pilnu ir ne visu etatu dirbančių žmonių. „Amazon“ vadovai teigia, kad augantis robotų parkas palengvino žmonių darbuotojų naštą, nes robotai perima sunkiausias užduotis komplektavimo centruose, kurios labiausiai kelia fizinio nuovargio ir traumų riziką. Tačiau darbuotojų teises ginančios organizacijos ir nepriklausomi tyrėjai nurodo įrodymų, kad dirbtiniu intelektu paremtas sandėlių automatizavimas ne viskuo naudingas šalia robotų dirbantiems žmonėms.
„Per pastaruosius 100 metų didžioji dalis matytos automatizacijos paprastai vykdavo atokiau nuo darbuotojų – iš darbuotojo pašalinama didelės rizikos užduotis ir tai daroma ne greta jo“, – „Ars“ sakė George’o Masono universiteto verslo profesorius Brianas Greenwoodas. – „Bendradarbiaujančių robotų atsiradimas šią dinamiką iš esmės keičia dėl dviejų priežasčių: pirma, jie veikia fiziškai greta žmogaus, antra, robotas gali diktuoti darbo tempą.“
Daugeliu atžvilgių robotika ir dirbtinis intelektas puikiai tinka nenumaldomam tempui, kuris jau dabar vyrauja elektroninės prekybos komplektavimo centruose. Ypač „Amazon“ pažadas greitai pristatyti prekes 200 milijonų „Prime“ prenumeratorių reikalauja šimtų tūkstančių žmonių darbuotojų, kurie greitai surinktų ir išsiųstų klientų užsakymus, dažnai apimančius galvą svaigindamą prekių gausą.
Didelę komplektavimo centrų darbo dalį taip pat sudaro „nuobodžios, nešvarios ir pavojingos“ užduotys, kurias žmonės mieliau patikėtų robotams. Pasak JAV Darbuotojų saugos ir sveikatos administracijos, traumų ir susirgimų dažnis JAV sandėliavimo sektoriuje paprastai daugiau nei dvigubai viršija visų pramonės šakų vidurkį.
„JAV sandėliavimo sektoriuje dirba beveik 2 milijonai žmonių, jam būdinga labai didelė kaita ir labai dažnos traumos darbo vietoje“, – sakė Greenwoodas.
Tačiau robotai dar toli gražu nepajėgūs atlikti daugybės skirtingų užduočių, kurias gali atlikti žmonės. Todėl „Amazon“ vis dar turi didžiulę žmonių darbo jėgą, dirbančią kartu su augančiu ratinių robotų ir robotų rankų parku, o darbo vietos gali tapti sudėtingos, kai iš žmonių tikimasi, kad jie neatsiliks nuo robotų.
„Amazon“ robotų era
„Amazon“ savo robotų parką sparčiai plėtojo po lemiamo sprendimo 2012 m. įsigyti robotikos bendrovę „Kiva Systems“. „Kiva“ buvo viena pirmųjų bendrovių, išpopuliarinusių ratinius mobiliuosius robotus, kurie darbuotojams atveža prekių lentynas, o žmonėms nebereikia nuolat vaikščioti komplektavimo centruose ir imti prekių nuo lentynų.
Po įsigijimo „Kiva“ buvo pervadinta „Amazon Robotics“ ir ėmėsi diegti mobiliųjų robotų bei robotų rankų, kuriuos „Amazon“ daugiausia gamina pati savo įmonėse Masačusetse, asortimentą. Šiemet bendrovė taip pat paskelbė, kad statys papildomas gamyklas Ostine (Teksasas) ir Grinvude (Indiana), kad ateityje pagamintų dar daugiau robotų.
„Yra tam tikra tema, kaip mes žvelgiame į iššūkius, kuriuos galime padėti spręsti savo darbuotojams, ir kaip šiomis technologijomis galime pagerinti klientų gyvenimą“, – „Ars“ sakė „Amazon Robotics“ viceprezidentas Scottas Dresseris. – „Kiekviename žingsnyje [mes] sprendžiame sudėtingą ar gilų techninių iššūkių rinkinį, kad pasiektume šį tikslą.“
Dauguma „Amazon“ milijoną robotų siekiančio parko vis dar yra tie ratiniai mobilieji robotai. Bendrovė tvirtina, kad jos robotų sistema „Sequoia“, koordinuodama tokių robotų spiečius, komplektavimo centruose gali atpažinti ir sandėliuoti prekes iki 75 procentų greičiau. „Hercules“ ir „Titan“ robotai, atitinkamai biliardo stalo ir koncertinio fortepijono dydžio, važinėja sandėlių tarpueiliais, paima aukštas audinines lentynų sekcijas, vadinamas „pods“ (kapsulėmis), pripildytas plastikinių dėžių, ir nugabena jas žmonėms darbuotojams įvairiose darbo vietose.
Tokie mobilieji robotai paprastai juda pagal ant grindų išklijuotas lipdukų tinklelio linijas ir lieka aptvertose zonose, atokiau nuo žmonių darbuotojų. Tačiau naujausias mobilusis robotas, vadinamas „Proteus“, turi jutiklius, leidžiančius jam saugiai veikti šalia žmonių ir kitų objektų laisvesnio judėjimo režimu.
Tokie mobiliųjų robotų spiečiai, judantys siaurais tarpais tarp saugojimo kapsulių eilių, kartais gali sukelti ir robotų spūstis. Todėl „Amazon“ ėmė koordinuoti robotus naudodama dirbtinio intelekto pamatinių modelių rinkinį, kuris bendrai vadinamas „DeepFleet“ ir gali padėti iš anksto nuspėti galimas robotų spūstis.
Paaiškinimas: Pamatiniai (angl. foundation) modeliai – tai didelės apimties dirbtinio intelekto modeliai, apmokyti naudojant labai daug įvairių duomenų, todėl juos galima pritaikyti daugeliui skirtingų užduočių.
Visai neseniai „Amazon“ ėmė diegti vis daugiau robotų rankų, kurios gali paimti daiktus, padėtus aukštai inventoriaus kapsulėse, rūšiuoti siuntas ir dėti jas į vežimėlius ar ant mobiliųjų robotų bei tvarkyti daugybę skirtingų pavienių produktų, kuriuos „Amazon“ klientai užsisako apsipirkdami internetu.
Bendrovė tikisi šiemet daugiau nei padvigubinti esamą robotų rankų parką, liepos mėnesio pajamų ataskaitos pokalbyje sakė „Amazon“ finansų direktorius Brianas Olsavsky. Kai „Ars“ paprašė patikslinti, Dresseris nurodė, kad šiuo metu įdiegtų robotų rankų skaičius siekia kelis tūkstančius.
Robotų rankų lenktynės
Iš pradžių „Amazon“ pirko trečiųjų šalių robotų rankas, kurios padėtų kelti ir krauti sunkius padėklus ir dėžes komplektavimo centruose. Tačiau pirmoji pačios „Amazon Robotics“ sukurta robotų ranka, skirta atskiroms pašto siuntoms – vokams ir dėžėms – rūšiuoti iš netvarkingų krūvų, pavadinta „Robin“, bandymus pradėjo 2021 m., o 2022 m. debiutavo įmonėje Lakelande (Florida).
„Su „Robin“ tai buvo pirmas bandymas paimti daugybę netvarkingai sumestų klientų užsakymų ir sukurti pažangią robotiką, kuri atpažintų toje scenoje esančius daiktus, suplanuotų, kaip juos paimti, ir sudarytų judesių planą, kuris sėkmingai leistų padėti daiktą ant vieno iš mūsų mobiliųjų pavarų“, – aiškino Dresseris.
Robotų ranka siuntoms paimti naudoja aštuonis siurbtukus. Tačiau prieš imdamasis bet kokių veiksmų roboto programinė įranga išanalizuoja siuntų prikrauto konvejerio vaizdą iš viršaus ir greitai sureitinguoja galimus paėmimo veiksmus.
2023 m. mokslinėje publikacijoje „Amazon Robotics“ komanda aprašė, kad pradžioje robotams sukūrė kelias paėmimo strategijas, tačiau kiekviena turėjo savų trūkumų. Strategija, teikianti pirmenybę didesnėms siuntoms, susidurdavo su sunkumais, kai mažesnės siuntos gulėdavo ant didesnių ar iš dalies jas dengdavo. Kita strategija, teikianti pirmenybę siuntoms krūvų viršuje, praktikoje nepajėgdavo paimti „nepasiekiamų“ ir iš dalies užgriuvusių siuntų.
Pagerinimų pavyko pasiekti tokius rankomis sukurtus algoritmus pakeitus dirbtinio intelekto metodu, vadinamu mašininiu mokymusi. Mašininio mokymosi modelis iš pradžių buvo apmokytas naudojant daugiau nei 394 000 paėmimo veiksmų, užfiksuotų dirbančių robotų rankų, kad įvertintų sėkmės tikimybes, o tada naudojo internetinį paėmimų reitingavimo įrankį, kad „Robin“ robotams parinktų optimalius veiksmus.
Paaiškinimas: Mašininis mokymasis – tai dirbtinio intelekto metodas, kai programa taisykles išmoksta iš duomenų pavyzdžių, o ne yra užprogramuojama kiekvienam žingsniui atskirai.
Geriausias mašininio mokymosi metodas to bandymo metu pasiekė 93,73 procento sėkmės rodiklį, o geriausiai veikęs tradicinis algoritmas – 92,28 procento. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti menka, tačiau reiškė, kad per darbo laikotarpį, per kurį buvo atlikta daugiau nei 1 milijonas paėmimų, mašininio mokymosi metodas lėmė maždaug 16 500 mažiau nepavykusių paėmimų nei tradicinis metodas. Tai svarbu tokiai veiklai kaip „Amazon“, kuri didelėje apimtyje teikia pirmenybę greičiui ir efektyvumui.
„Amazon Robotics“ komanda toliau parodė, kaip toks mašininio mokymosi metodas gali sumažinti nepavykusių paėmimų dalį 20 procentų eksperimento, kurio metu robotų darbo vietos, sukonfigūruotos taip, kad primintų „Amazon“ „Robin“ parko veiklą, atliko 2 milijonus paėmimų. Šį darbą jie pristatė 2025 m. liepos mėnesį Tarptautiniame eksperimentinės robotikos simpoziume.
Toliau sekė „Cardinal“ – robotų ranka, galinti dėti iki 50 svarų sveriančias siuntas į ratinius vežimėlius, kurie galiausiai nugabenami prie „Amazon“ sunkvežimių, laukiančių krovos dokuose. Šie robotai pirmą kartą pradėjo veikti 2022 m. lapkritį įmonėje Našvilyje (Tenesis).
„Įsivaizduokite žaidimą Tetris: rūšiuojate siuntas, dedate jas į vežimėlį ir norite jį supakuoti kuo tankiau“, – „Ars“ sakė Dresseris. – „Tankiai pakrauti konteineriai puikiai tinka tvarumo požiūriu ir transportavimo sąnaudų požiūriu.“
„Cardinal“ rėmėsi patirtimi, įgyta kuriant „Robin“ siuntoms paimti ir jomis manipuliuoti, o papildomai įgijo gebėjimą tankiai sukrauti klientų užsakymus į vežimėlius. Dresseris teigė, kad „Amazon“ ką tik pradėjo diegti „Cardinal“ didesniais kiekiais ir tai darys per kelerius ateinančius metus.
Dirbtinio intelekto valdomi robotų įpėdiniai
„Robin“ ir „Cardinal“ gali tvarkyti kelias dešimtis siuntų variantų. Tačiau naujesnė „Sparrow“ robotų ranka sukurta dar sudėtingesnei užduočiai – tvarkyti šimtus milijonų įvairių formų ir dydžių produktų, kurie gali patekti į klientų užsakymus.
Konkrečiai, „Sparrow“ specializuojasi apjungdama prekes iš iš dalies užpildytų dėžių (angl. totes) į tankiai pripildytas dėžes. Kai užsakymams vykdyti prekės išimamos, „Sparrow“ nuolat papildo dėžes.
„Kai galvojame, kaip dirbtinis intelektas pritaikomas fizinėje robotikos erdvėje, „Sparrow“ buvo pirmoji vieta, kur iš tikrųjų pradėjome naudoti pamatinius modelius, leidusius susidoroti su tokia didele produktų įvairove“, – „Ars“ sakė Dresseris.
Tokie pamatiniai modeliai padėjo „Amazon Robotics“ komandai efektyviai atpažinti ir klasifikuoti tuos šimtus milijonų prekių, kad būtų sukurtos naujos jų sugriebimo strategijos, aiškino Dresseris. Jie taip pat pašalino poreikį kiekvieną atskirą prekę užprogramuoti rankiniu būdu.
Visai neseniai „Amazon Robotics“ komanda sukūrė robotų suvokimo pamatinį modelį, galintį tvarkyti naujus, anksčiau nematytus produktus, kurie gali atsidurti „Amazon“ komplektavimo centruose. Komanda taip pat sukūrė apibendrintą veiksmų modelį, suderinamą su įvairių tipų robotų rankomis, kurios gali naudoti skirtingus siurbimo ir pirštų sugriebimo derinius.
„Jei kiekvienai tokiai užduočiai ir kiekvienam roboto kūno tipui reikia kurti specialius suvokimo modelius, tai tiesiog neišsiplečia“, – sakė „Amazon Robotics“ vyresnysis taikomųjų mokslų vadovas Kapilas Katyalas per pristatymą, kuriame dalyvavo „Ars“, Intelektualiųjų robotų ir sistemų konferencijoje, rugsėjo 29 d. vykusioje Pitsburge.
„Todėl viena iš mūsų komandos iniciatyvų buvo sukurti pamatinį modelį, kuris galėtų veikti su bet kokiu naujos konstrukcijos robotu, kurį diegiame, ir atlikti visas suvokimo užduotis, kurių mums jiems reikia“, – sakė Katyalas.
Dauguma robotų rankų daugiausia remiasi regėjimu. Tačiau naujausia „Amazon“ robotų ranka „Vulcan“ yra pirmoji, derinanti regėjimą su jėgos grįžtamojo ryšio jutikliais, galinčiais suteikti lietimo pojūtį. Tai leidžia robotui tiksliai išimti prekes iš audinių dengtų inventoriaus kapsulių arba jas ten sudėti.
„Reikia sugebėti įkišti daiktą, sukurti erdvės ar ką nors ištraukti“, – sakė Dresseris. – „Šiandien tai labai sunku padaryti su tradicinėmis lietimu nepagrįstomis sistemomis, tokiomis kaip siurbimu paremtos sistemos, kurios naudojamos „Sparrow“.“
„Vulcan“ pradėjo veikti „Amazon“ komplektavimo centruose Spokane (Vašingtonas) ir Hamburge (Vokietija) nuo 2025 m. Jis dar nėra plačiai diegiamas, tačiau Dresseris teigė, kad bendrovė tikisi 2027 m. išplėsti šios robotų rankos naudojimą.
Poveikio žmonėms vertinimas
Pasak bendrovės, kiekvienas naujas robotas buvo naudingas „Amazon“ žmonių darbuotojams. Pavyzdžiui, „Vulcan“ specializuojasi paimdamas ir sudėdamas prekes, esančias viršutinėse inventoriaus kapsulių eilėse, kurioms kitaip žmogui reikėtų naudoti kopėčias, taip pat tvarko prekes, esančias visai šalia grindų. Tai leidžia darbuotojams susitelkti į prekių paėmimą ir sudėjimą patogesniame pasiekiamume.
Tačiau darbuotojų teises ginančių organizacijų, žurnalistų ir JAV Kongreso atlikti tyrimai per metus nupiešė mažiau rožinį „Amazon“ automatizavimo siekio vaizdą. Strategic Organizing Center (SOC), Vašingtone įsikūrusi profesinių sąjungų koalicija, paskelbė ataskaitas 2021 m. gegužę ir 2022 m. balandį, kuriose parodė didesnį traumų dažnį „Amazon“ robotizuotuose sandėliuose, palyginti su nerobotizuotais sandėliais. Ši analizė rėmėsi traumų duomenimis, kuriuos bendrovės JAV vyriausybei pateikė už 2017–2020 metus.
„„Amazon“ mėgsta kalbėti apie savo naujausius robotus, nes nenori kalbėti apie dešimtis tūkstančių „Amazon“ darbuotojų, kurie kasmet patiria traumų dėl „Amazon“ įkyraus siekio maksimaliai padidinti greitį ir sumažinti sąnaudas“, – el. laiške „Ars“ sakė SOC strateginių tyrimų ir kampanijų direktorė Joan Moriarty.
Organizacija taip pat surinko beveik 1 000 „Amazon“ darbuotojų atsakymų per 2021 m. vasarį atliktą internetinę apklausą. „Darbuotojai nuosekliai praneša, kad robotų buvimas didina „Amazon“ objektuose tikimąsi darbo tempą, priversdamas juos atlikti greitus, pasikartojančius judesius, o tai gerokai padidina traumų riziką“, – sakė Moriarty.
JAV Senato Sveikatos, švietimo, darbo ir pensijų komitetas (HELP) taip pat atliko 2024 m. tyrimą, kuriam vadovavo senatorius Bernie Sandersas (nepriklausomas, Vermontas). Komiteto ataskaitoje pažymėta, kad ir „Amazon“ vidiniai duomenys rodo ryšį tarp robotų našumo ir didėjančio spaudimo žmonėms darbuotojams, lemiančio didesnį traumų dažnį.
„Amazon“ šias ataskaitas pavadino klaidingomis ir teigė, kad jos remiasi senesniais duomenimis, ankstesniais nei moderniausių robotų, įskaitant pastaraisiais metais pradėjusias veikti robotų rankas, diegimas. Bendrovė taip pat pasigyrė pagerėjusiais bendrais traumų darbe rodikliais, nedetalizuodama jokių galimų skirtumų tarp robotizuotų ir neautomatizuotų sandėlių.
„Visi šie teiginiai ignoruoja faktą, kad nuo 2019 m. mūsų pasaulinis registruojamų incidentų rodiklis pagerėjo 43 procentais, o mūsų pasaulinis prarasto darbo laiko incidentų rodiklis, apimantis sunkiausias traumas, dėl kurių darbuotojai turi nutraukti darbą, pagerėjo 70 procentų“, – „Ars“ sakė „Amazon“ atstovas. – „Mūsų nuoseklūs kasmetiniai pagerėjimai vyko lygiagrečiai su mūsų robotikos augimu visame mūsų operacijų tinkle.“
Atsargiausių išvadų apie „Amazon“ automatizavimo siekį galima rasti mokslinio tyrimo, 2025 m. balandį paskelbto žurnale ILR Review. Ši analizė parodė, kad „Amazon“ robotizuotuose sandėliuose sunkių traumų buvo 40 procentų mažiau nei senuose komplektavimo centruose, o tai rodo tam tikrą naudą, kai robotai perima fiziškai sunkiausias ir rizikingiausias užduotis.
Tačiau tame pačiame tyrime nustatyta ir tai, kad robotizuotuose komplektavimo centruose 77 procentais padaugėjo lengvesnių traumų, susijusių su fizine įtampa dėl pasikartojančių judesių.
„Bent vienas iš mechanizmų, kuriuo tai, atrodo, pasireiškia, yra darbo tempas, nes paėmimų rodikliai robotizuotuose komplektavimo centruose yra neįtikėtinai didesni“, – sakė George’o Masono universiteto profesorius Greenwoodas, vienas iš straipsnio bendraautorių.
Greitesnis darbo tempas, kurį lemia dalinė automatizacija, gali reikšti, kad „robotas diktuoja darbo tempą“ ir skatina žmones darbuotojus tam tikrus pasikartojančius veiksmus atlikti greičiau, „Ars“ sakė Greenwoodas. „Atrodo, kad būtent tai lemia tas įtempimus ir patempimus, kuriuos stebime“, – sakė jis.
Tyrimas iš dalies rėmėsi „Amazon“ bendrovės duomenimis, kuriuos gavo žurnalistai iš „Reveal“ ir „The Center for Investigative Reporting“; jie apėmė savaitinius duomenis iš daugiau nei 150 „Amazon“ sandėlių už 2016–2019 metus. Nors duomenys senesni, Greenwoodas teigė, kad išvados vis dar aktualios dabartinėms „Amazon“ automatizavimo pastangoms.
„Nemačiau daug įrodymų, kad ši dinamika keičiasi, nes sandėliavimo srityje vis dar yra didžiulė darbuotojų kaita, ir tai būdinga ne tik „Amazon“, – sakė Greenwoodas.
Greenwoodas ir jo kolegos taip pat analizavo internetinius komentarus, kuriuos „Reddit“ paskelbė „Amazon“ komplektavimo centrų darbuotojai. Tuose komentaruose „Amazon“ darbuotojai aprašė darbą robotizuotuose komplektavimo centruose kaip fiziškai mažiau varginantį, bet protiškai alinantį dėl fizinio monotoniškumo ir greitesnio tempo, susijusio su didesniais produktyvumo lūkesčiais.
Darbo ateitis
Akivaizdus klausimas – ar „Amazon“ ir kitų bendrovių automatizavimo pastangos galiausiai nepakeis dalies potencialių žmonių darbuotojų robotais. „Amazon“ savo ruožtu teigia, kad robotikos plėtra suteikia naujų darbo galimybių žmonėms darbuotojams. Komplektavimo centrams su pažangia robotika paprastai reikia 30 procentų daugiau darbuotojų, dirbančių patikimumo, priežiūros ir inžinerijos srityse, o naujos robotų gamybos įmonės, kaip teigiama, kiekviena sukurs daugiau nei 300 darbo vietų.
„Suprasdami, kad kiekviena tokia robotikos [plėtra] gali pakeisti darbo pobūdį, siūlome savo darbuotojams galimybes kelti kvalifikaciją ir išmokti kai kurių dalykų“, – sakė „Amazon Robotics“ atstovas Dresseris. – „Mes iš tikrųjų daugiau nei 30 procentų padidinome savo tinkle dirbančių robotų priežiūros techninikų skaičių, o tai yra daug aukštesnės kvalifikacijos ir geriau apmokamas darbas.“
Bendrovė taip pat teigia, kad jos automatizavimo pastangos eina koja kojon su augančiu verslu, kuriam reikia daugiau žmonių darbuotojų. „Per pastarąjį dešimtmetį diegdami robotus matėme, kaip auga mūsų veiklos mastas, plėsdami tinklą sukūrėme šimtus tūkstančių darbo vietų“, – „Ars“ sakė „Amazon“ atstovas.
Vis dėlto, atrodo, „Amazon“ viduje vyksta diskusijos apie tai, kad robotai gali sumažinti poreikį samdyti žmones. 2025 m. spalį „The New York Times“ pranešė apie vidinius strateginius dokumentus, kuriuose teigiama, kad robotikos plėtra gali leisti bendrovei iki 2027 m. sumažinti prognozuojamą samdymo poreikį JAV daugiau nei 160 000 žmonių, o iki 2033 m. – 600 000 žmonių. („Amazon“ atstovas tuo metu atsakė, kad dokumentai atspindi tik vienos bendrovės grupės požiūrį.)
Net ir siekdama išplėsti savo robotų parką už milijono robotų ribos, „Amazon“ vargu ar išvengs diskusijų apie darbo saugą ir darbo sąlygas. Nors JAV profesinėms sąjungoms priklauso tik labai maža dalis iš šimtų tūkstančių „Amazon“ darbuotojų, profesinės sąjungos, pasak Greenwoodo, „tradiciškai atliko labai gerą vaidmenį gerinant darbuotojų saugą“.
„Žinoma, suprantu, kad įmonės ne visada entuziastingai nusiteikusios šiam pokalbiui, ir negaliu sakyti, kad tai išspręstų problemą“, – „Ars“ sakė Greenwoodas. – „Tačiau geresnių santykių tarp vadovybės ir darbuotojų kūrimas dažniausiai yra geriausias kelias siekiant išsiaiškinti, kaip sumažinti šiuos traumų rodiklius, o tai būtų naudinga ir „Amazon“.“
Pirmoji „Amazon Labor Union“, 2022 m. balandį suorganizuota tarp darbuotojų sandėlyje Staten Ailande (Niujorkas), skatina tai, ką ji apibūdina kaip Saugos teisių chartiją (Safety Bill of Rights), kurioje išdėstyti pokyčiai, kurių ji norėtų, kad darbo vieta taptų saugesnė. Prie dokumento pridėtame paveikslėlyje skelbiama: „Mes nesame robotai.“
