Donaldas Trumpas, regis, taip glaudžiai sutaria su „Nvidia“ vadovu Jensenu Huangu, tapusiu pagrindiniu prezidento patarėju dirbtinio intelekto klausimais, kad nepaisė žvalgybos duomenų, jog Huangas buvo „Kinijos šnipinėjimo sąmokslo“ taikinys. Dalis priežasčių, kodėl taip pasielgta, buvo noras apsaugoti „Nvidia“ akcijų kainą.
„The New York Times“ (NYT) kalbėjosi su asmenimis, kuriems buvo pateikta JAV žvalgybos agentūrų stebėjimo informacija. Leidinys sutiko neviešinti jų tapatybės, kad šie galėtų aptarti „įslaptintos žvalgybos“ išvadas. Šaltinių teigimu, maždaug prieš metus Trumpui buvo pranešta, kad „Pekinas gaudavo pranešimus iš žmogaus, turinčio tiesioginę prieigą“ prie Huango. Tas „žmogus“ – Alice Huang, arba Huang Le, Kinijos pilietė ir buvusi aukšto rango vadovė Singapūro debesijos kompiuterijos bendrovėje „Megaspeed“.
Šaltinių teigimu, JAV jau buvo įtarusi, kad Alice Huang, nesusijusi giminystės ryšiais su Jensenu Huangu, per „Megaspeed“ padeda Kinijai apeiti eksporto kontrolę ir gauti pažangių „Nvidia“ lustų. Tačiau tyrėjus sunerimo išsiaiškinus, kad ji galėjo pasinaudoti savo pareigomis „Megaspeed“ ir gauti tiesioginį priėjimą prie Jenseno Huango. Dabar manoma, kad šį artumą ji galėjo išnaudoti ne tik perduodama Kinijai žvalgybinę informaciją apie vieną pirmaujančių JAV dirbtinio intelekto bendrovių, bet ir siekdama paveikti Trumpo požiūrį į dirbtinį intelektą. Kaip praėjusį mėnesį, prieš Trumpo derybas dėl dirbtinio intelekto su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pažymėjo JAV finansų sekretorius Scottas Bessentas, „prezidentas visiškai sutaria su „Nvidia“ vadovu Jensenu Huangu“.
Paaiškinimas: Eksporto kontrolė – valstybės nustatytos taisyklės, ribojančios pažangių technologijų ir įrangos pardavimą į tam tikras šalis dėl nacionalinio saugumo. Pažangūs dirbtinio intelekto lustai laikomi viena jautriausių tokių prekių.
Bent iš dalies dėl baimės, kad JAV veiksmai prieš įtariamą šnipinėjimą galėtų sumažinti „Nvidia“ lustų pardavimą arba sutrikdyti trapias JAV ir Kinijos prekybos paliaubas, Trumpas, šaltinių teigimu, „nusprendė su šia informacija nieko nedaryti“.
Netrukus po to, kai JAV dėmesys sustiprėjo, Alice Huang pavardė buvo pašalinta iš „Megaspeed“ bendrovės dokumentų. Šiuo metu neaišku, „kiek glaudžiai ji vis dar susijusi su „Megaspeed““, rašė NYT.
Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai Liu Chang NYT sakė, kad JAV kaltinimai Alice Huang yra nepagrįsti. Jis apkaltino JAV vykdant „nepagrįstų šmeižtų ir apmėtymo purvais“ kampaniją prieš Kiniją.
„Nvidia“ vadovas neįspėtas
NYT teigimu, neaišku, kurios agentūros tyrė Alice Huang ir kas sukėlė jų įtarimus. Šaltiniai taip pat negalėjo paaiškinti, kokią informaciją ji galėjo perduoti Pekinui.
„Nvidia“ neigė, kad ji galėjo turėti prieigą prie bet kokių komercinių paslapčių, tačiau atrodo svarbu tai, kad Jensenas Huangas negavo apsauginio instruktažo, kurį amerikiečiai kartais gauna, kai tampa užsienio šnipinėjimo taikiniu. Kai kurie vyresnieji pareigūnai mano, kad mažai tikėtina, jog Jensenas Huangas visą jų profesinių santykių laikotarpį „liko nieko nežinodamas“ apie tariamą Alice Huang žvalgybinės informacijos rinkimą, nors Trumpui instruktažo metu buvo pasakyta, kad tuo metu Jensenas Huangas nieko nežinojo. Gali būti, kad Jensenas Huangas instruktažo negavo todėl, kad JAV agentūros baiminosi, jog jis galėtų įspėti Alice Huang, kad „ji stebima“, rašė NYT.
Trumpo glaudūs ryšiai su technologijų lyderiais buvo kritikuojami visą jo kadenciją, tačiau Jenseno Huango įtaka vis labiau krinta į akis. Kritikų nuomone, ši politinė draugystė iš esmės grindžiama noru plėsti jo verslą Kinijoje. Po to, kai suartėjo su Trumpu, „Nvidia“ vadovas pasiekė, kad eksporto kontrolė būtų sušvelninta, ir net sudarė prieštaringai vertinamą susitarimą, pagal kurį JAV gauna 25 procentų dalį iš kai kurių lustų pardavimų, kad jis galėtų bandyti parduoti daugiau lustų Kinijoje. Šaltiniai NYT sakė, kad dėl Jenseno Huango įtakos „kai kurie tyrimai ir siūlomos prekybos sankcijos, susijusios su Kinija ar „Nvidia“, „užstrigo Prekybos departamente““.
Niekas tiksliai nežino, kada Jensenas Huangas susipažino su Alice Huang, tačiau NYT rado socialinių tinklų nuotraukų, darytų anksčiau, nei ji ėmė organizuoti „Megaspeed“ pirkimą – per kitus metus planuota įsigyti lustų už 2 mlrd. dolerių. Jei tie lustai atsidurtų Kinijoje, JAV baiminasi, kad jie „galėtų padėti tokioms priešininkėms kaip Kinija kurti naujus ginklus, sekti disidentus ir aplenkti Jungtines Valstijas dirbtinio intelekto plėtroje“, rašė NYT. JAV agentūroms ypač kelia nerimą tai, kad „Megaspeed“ gali vykdyti Kinijos nurodymus tiekdama lustus į milžiniškus duomenų centrus Malaizijoje ir Indonezijoje, kurie, „atrodo, nuotoliniu būdu aptarnauja klientus Kinijoje“, apie ką NYT pranešė šį mėnesį anksčiau.
Šaltiniai NYT sakė, kad JAV žvalgybos agentūros vykdė Alice Huang elektroninį sekimą ir nustatė, kad „ji palaikė ryšį su Amerikos piliečiu“. Kadangi agentūros negalėjo teisėtai sekti to Amerikos piliečio be teismo leidimo, jos siekė atskleisti jo tapatybę įrodydamos „informacijos poreikį“.
„Šiuo atveju demaskavimo procesas parodė, kad tas JAV pilietis yra ponas Huangas“, rašė NYT.
Paaiškinimas: Demaskavimas – procedūra, per kurią žvalgybos tarnybos gauna leidimą sužinoti jų užfiksuotuose pokalbiuose minimo JAV piliečio tapatybę, kuri paprastai būna užslaptinta.
NYT tikrina „Megaspeed“ biurus
„Megaspeed“ yra „Nvidia“ klientė, o „Nvidia“ savarankiškai tyrė, ar „Megaspeed“ nepaskirsto jos lustų į Kiniją. Anot „Nvidia“ atstovo spaudai Johno Rizzo, kuris kalbėjo NYT, tyrimas parodė, kad nėra jokių nukreipimo požymių ir kad „Megaspeed“ kaip klientė nesukėlė jokių įtarimų.
Ir „Nvidia“, ir „Megaspeed“ tvirtina, kad debesijos bendrovės savininkai yra iš Singapūro, tačiau NYT aplankė tariamus biurus ir kalbėjosi su visais, ką pavyko rasti, kad išsiaiškintų tikrąją verslo veiklą. Tarp įtarimų keliančių aplinkybių NYT pažymėjo, kad darbuotojai užsiminė, jog „neaišku“, kuo „Megaspeed“ kaip bendrovė užsiima, ir patvirtino, kad Singapūro direktorius Jamesas Tanas gyvena Kinijoje ir „niekada nesilanko“. (NYT atlikta bendrovės nuosavybės dokumentų analizė parodė, kad Tanas valdo fiktyvią bendrovę, kuriai priklauso „Megaspeed“.)
Šį mėnesį anksčiau paskelbtame straipsnyje NYT išsamiai aprašė, kaip Alice Huang, atrodo, vis labiau artėjo prie Jenseno Huango, remdamasi keliomis jų bendromis nuotraukomis. Tarp jų – nuotrauka iš renginio, kuriame ji, kaip pranešama, girdavosi: „Lažinuosi, vaikinai, kad galiu čia atsikviesti Jensen“, o paskui jis atvyko su savo firminiu odiniu švarku ir gėrė viskio šotus.
Rizzo teigė, kad „Nvidia“ vadovui įprasta lankytis vakarėliuose su klientais ir partneriais, kur jis aptardavo „rinkos naujienas“. Vienas šaltinis NYT sakė, kad Jensenas Huangas visada planavo dalyvauti tame vakarėlyje.
„Jenseno bendravimas su p. Huang nėra neįprastas ar netikėtas, – sakė Rizzo. – Susitikimai su klientais yra vadovo darbo dalis; Jensenas kasmet kalbasi su tūkstančiais klientų vadovų.“
Vis dėlto JAV vyriausybė „Megaspeed“ tiria nuo 2024 metų ir rado įtartinų „Nvidia“ įrangos dėžių, kurios, atrodo, paruoštos išsiųsti, o ne sumontuotos. Šiais metais anksčiau Teisingumo departamentas perėmė Prekybos departamento tyrimą, o „Megaspeed“ ir toliau tikrinama, nors „Nvidia“ atlikti tyrimai neatskleidė įrodymų, kad bendrovė padėjo Kinijai išvengti eksporto apribojimų pažeidimų.
Aaronas Bartnickas, Bideno administracijos laikais dirbęs technologijų saugumo ir valdymo direktoriaus padėjėju, NYT sakė, kad „Megaspeed“ kėlė „daug įtarimų“. Tarp jų – bendrovės „teiginiai apie nuosavybę ir galimi ryšiai su sankcionuotais subjektais, dėl kurių „Nvidia“ vadovai turėjo suabejoti, ar leisti bendrovei gauti prieigą prie jos dirbtinio intelekto lustų“.
„Sunku įžvelgti pateisinimą tokiai rizikai“, – sakė Bartnickas.
