Kai 2019 metais Lietuvoje pradėjo sklisti pirmieji 5G signalai, telekomunikacijų bendrovės žadėjo revoliuciją. Gigabitiniai greičiai, beveik nulinis vėlavimas, išmaniųjų miestų ateitis – visa tai turėjo tapti realybe per kelerius metus. Dabar, praėjus beveik penkeriems metams, verta pažvelgti, kiek toli nuėjome nuo tų ambicingų planų ir ką realiai gauname naudodami 5G ryšį Lietuvoje.
Ką žadėjo operatoriai ir kas buvo pažadėta
Prisiminkime 2019-2020 metų entuziazmą. Telia, Tele2 ir Bitė viešai skelbė apie 5G tinklų plėtrą, žadėdami iki 10 Gbps atsisiuntimo greitį teoriškai ir 1-2 Gbps praktikoje. Buvo kalbama apie 1 milisekundės vėlavimą, masyvų IoT įrenginių palaikymą ir visiškai naują skaitmeninės patirties lygį.
Operatoriai taip pat žadėjo, kad 5G taps stuburu autonominiams automobiliams, nuotolinei chirurgijai, pramonės 4.0 sprendimams ir virtualios realybės programoms. Telia net demonstravo nuotolinį roboto valdymą per 5G tinklą, o Bitė reklamavo galimybę atsisiųsti HD filmą per kelias sekundes.
Deja, realybė pasirodė kiek sudėtingesnė. Daugelis šių demonstracijų vyko kontroliuojamoje aplinkoje, idealiais sąlygomis, kurios kasdienėje praktikoje pasitaiko retai.
Dabartinė 5G padėtis Lietuvoje: skaičiai ir faktai
Šiandien 5G ryšys Lietuvoje yra prieinamas visuose didžiuosiuose miestuose ir daugelyje mažesnių gyvenviečių. Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, 5G signalu padengta apie 65% šalies teritorijos, nors realus prieinamumas gyventojams siekia apie 80%.
Tačiau štai kur prasideda įdomiausia dalis – realūs greičiai. Atlikus nepriklausomus matavimus skirtingose Lietuvos vietose, paaiškėja, kad vidutinis 5G atsisiuntimo greitis svyruoja nuo 150 iki 400 Mbps. Tai tikrai daug geriau nei 4G, bet toli gražu ne tie gigabitiniai greičiai, kurie buvo žadami.
Kodėl taip nutiko? Pirma, Lietuvoje daugiausia naudojamas 5G NSA (Non-Standalone) formatas, kuris remiasi 4G infrastruktūra. Antra, dažnių spektras, kurį naudoja operatoriai, yra ribotas. Trečia, realios sąlygos – pastatai, atstumai nuo bazinių stočių, vartotojų skaičius – stipriai paveiks galutinį rezultatą.
Techniniai iššūkiai ir infrastruktūros realijos
Vienas didžiausių 5G diegimo iššūkių Lietuvoje – tai infrastruktūros modernizavimas. 5G, ypač aukštesnių dažnių ruožuose (mmWave), reikalauja daug tankesnio bazinių stočių tinklo. Jei 4G bazinė stotis gali aptarnauti kelių kilometrų spindulį, tai 5G mmWave stotis efektyviai veiks tik kelių šimtų metrų spinduliu.
Lietuvoje operatoriai šiuo metu daugiausia naudoja sub-6 GHz dažnius, kurie užtikrina geresnį padengimą, bet ne maksimalius greičius. mmWave dažniai kol kas naudojami labai ribotai – daugiausia centrinėse miestų dalyse ir prie prekybos centrų.
Kitas techninis aspektas – tai energijos suvartojimas. 5G bazinės stotys sunaudoja 3-4 kartus daugiau elektros energijos nei 4G. Tai reiškia didesnės eksploatacijos išlaidas operatoriams, kurios galiausiai atsispindi ir vartotojų kainose.
Be to, 5G signalo skvarba per sienas ir kitus objektus yra prastesnė nei 4G. Tai reiškia, kad net ir esant geram 5G padengimui lauke, patalpose signalas gali būti silpnas arba visai neprieinamas.
Realūs greičio testai skirtingose Lietuvos vietose
Atlikus išsamius 5G greičio testus skirtingose Lietuvos vietose, paaiškėjo įdomių tendencijų. Vilniuje, Gedimino prospekte, pavyko pasiekti iki 800 Mbps atsisiuntimo greitį naudojant Telia tinklą. Tačiau jau Antakalnyje tas pats operatorius rodė tik 200-250 Mbps.
Kaune situacija panaši – centrinėje dalyje greičiai siekia 500-600 Mbps, o gyvenamųjų rajonuose krenta iki 150-200 Mbps. Klaipėdoje 5G padengimas kiek prastesnis, o vidutiniai greičiai svyruoja 100-300 Mbps ribose.
Ypač įdomu tai, kad įkėlimo greičiai dažnai yra gerokai mažesni nei atsisiuntimo. Ten, kur atsisiuntimas rodo 400 Mbps, įkėlimas retai viršija 50-80 Mbps. Tai gali būti problema tiems, kurie aktyviai dalijasi turiniu ar dirba su debesų kompiuterijos paslaugomis.
Vėlavimas (ping) tikrai pagerėjo palyginti su 4G – vidutiniškai 15-25 ms vietoj 30-40 ms. Tačiau tie pažadėti 1-2 ms kol kas lieka svajonė, kurią galima pasiekti tik idealiomis sąlygomis.
Kainų politika ir vartotojų patirtis
5G planų kainos Lietuvoje nėra drastiškai skirtingos nuo 4G, tačiau paprastai yra 5-10 eurų brangesnės per mėnesį. Telia siūlo 5G planus nuo 25 eurų, Bitė – nuo 22 eurų, o Tele2 – nuo 20 eurų per mėnesį. Dauguma šių planų apima neribotas duomenų paslaugas arba labai didelius duomenų kiekius.
Tačiau ar verta mokėti papildomai? Čia nuomonės išsiskiria. Tiems, kurie aktyviai naudoja mobilųjį internetą darbui, srautinio turinio žiūrėjimui ar žaidimams, 5G tikrai suteiks geresnę patirtį. Ypač tai paaišku viešose vietose, kur 4G tinklai dažnai būna perkrauti.
Kita vertus, įprastam el. pašto skaitymui, socialinių tinklų naršymui ar muzikos klausymuisi 4G greičių visiškai pakanka. Čia 5G investicija gali būti per didelė kasdienei naudai.
Svarbu paminėti ir tai, kad 5G intensyviau naudoja telefono bateriją. Vartotojai praneša, kad telefono baterija išsikreipia 15-20% greičiau naudojant 5G vietoj 4G ryšio.
Ateities perspektyvos ir plėtros planai
Nepaisant dabartinių apribojimų, 5G plėtra Lietuvoje tęsiasi. Operatoriai planuoja investuoti į SA (Standalone) 5G tinklus, kurie nepriklausys nuo 4G infrastruktūros ir turėtų užtikrinti geresnius parametrus.
Artimiausiuose planuose – mmWave dažnių platesnis naudojimas didžiuosiuose miestuose. Tai turėtų leisti pasiekti tikrai aukštus greičius – 1-2 Gbps – bent jau tam tikrose vietose. Tačiau šis procesas bus lėtas ir brangus.
Įdomu tai, kad didžiausias 5G potencialas atsiskleis ne vartotojų rinkoje, o verslo segmente. Pramonės įmonės, logistikos centrai, ligoninės ir kitos organizacijos jau dabar eksperimentuoja su privačiais 5G tinklais specifiniams poreikiams.
Taip pat tikimasi, kad 5G taps svarbiu elementu Lietuvos skaitmenizacijos procesuose – išmaniųjų miestų sprendimuose, viešojo transporto optimizavime, energetikos tinkluose.
Ar 5G jau dabar verta investicijos?
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo jūsų poreikių ir lūkesčių. Jei tikitės revoliucinio greičio šuolio ir visiškai naujos mobiliosios patirties, greičiausiai nusivylsite. 5G Lietuvoje šiuo metu yra evoliucija, o ne revoliucija.
Tačiau jei vertinate stabilesnį ryšį perpildytose vietose, šiek tiek greitesnį internetą ir norite būti technologijų avangarde, 5G tikrai verta dėmesio. Ypač jei jūsų dabartinis telefonas palaiko 5G ir operatoriaus kaina nėra drastiškai didesnė.
Praktinis patarimas: prieš perjungiant į 5G planą, patikrinkite padengimo žemėlapius savo dažniausiai lankomose vietose. Naudokitės operatorių siūlomais bandomaisiais periodais. Ir nepamirškite, kad 5G technologija dar tik formuojasi – tai, ką turime šiandien, tikrai nėra galutinis variantas.
Lietuvos 5G istorija dar tik rašoma. Pirmieji metai parodė, kad kelias nuo laboratorijos iki realaus gyvenimo yra ilgesnis nei tikėtasi. Bet kryptis aiški, technologija tobulėja, o tikrasis 5G potencialas dar laukia savo valandos.
