Kodėl React Native tapo tokia populiari?
Prieš kelerius metus mobilių aplikacijų kūrimas buvo tikras galvos skausmas. Norėjai turėti programėlę ir iOS, ir Android platformoms? Reiškė, kad tau reikėjo dviejų atskirų komandų – vienos, mokančios Swift ar Objective-C, ir kitos, dirbančios su Java ar Kotlin. Biudžetas dvigubėjo, laiko sąnaudos augo, o palaikymas virsdavo košmaru.
Tada 2015 metais Facebook pristatė React Native, ir viskas pasikeitė. Idėja buvo paprasta, bet revoliucinga – rašai kodą vieną kartą naudodamas JavaScript, o jis veikia abiejose platformose. Skamba kaip fantastika, bet tai veikia, ir veikia gerai.
Šiandien React Native naudoja tokios kompanijos kaip Instagram, Airbnb (bent jau naudojo ilgą laiką), Discord, Shopify ir daugybė kitų. Tai nėra atsitiktinumas. Framework’as subrendo, bendruomenė išaugo, o ekosistema tapo tokia turtinga, kad beveik bet kokią problemą gali išspręsti su jau egzistuojančiais sprendimais.
Kaip tai iš tikrųjų veikia?
Daugelis žmonių mano, kad React Native kuria hibridines aplikacijas, panašias kaip Cordova ar Ionic. Tai ne visai tiesa, ir šis skirtumas yra esminis. React Native nenaudoja WebView – jis iš tikrųjų sukuria natyvius komponentus.
Kai rašai <View> komponente, React Native jį paverčia į UIView iOS sistemoje arba android.view Android’e. Tai reiškia, kad tavo aplikacija atrodo ir jaučiasi kaip natyvus produktas, nes iš esmės ji ir yra natyvus produktas, tik valdomas JavaScript kodu.
Čia veikia tilto (bridge) mechanizmas. JavaScript kodas veikia atskirame thread’e ir komunikuoja su natyviais moduliais per šį tiltą. Taip, kartais tai gali sukelti performance problemų, ypač kai reikia perduoti daug duomenų tarp JavaScript ir natyvios pusės, bet Facebook dirba prie naujos architektūros (JSI – JavaScript Interface), kuri šį tiltą pašalins ir padarys viską dar greitesnę.
Pradedame projektą – ne taip paprasta, kaip atrodo
Teoriškai, React Native projekto pradėjimas yra paprastas. Atsidari terminalą, įveди npx react-native init MyAwesomeApp, ir po kelių minučių turi veikiančią aplikaciją. Praktikoje? Na, čia prasideda nuotykiai.
Pirmiausia, tavo kompiuteris turi būti tinkamai sukonfigūruotas. iOS kūrimui reikia Mac’o su Xcode. Android’ui reikia Android Studio su visais SDK. Reikia Node.js, Watchman, CocoaPods. Kartais kas nors neveikia, ir tu praleidi pusę dienos ieškodamas, kodėl Gradle build’as failina su keista klaida.
Mano patarimas – naudok Expo, bent jau pradžioje. Expo yra įrankių rinkinys, kuris abstraktuoja visą tą sudėtingumą. Tu gali pradėti kurti aplikaciją neturėdamas net Xcode ar Android Studio. Tiesiog instaliuoji Expo Go aplikaciją savo telefone, nuskenuoji QR kodą, ir matai savo aplikaciją veikiančią realiu laiku.
Žinoma, Expo turi apribojimų. Jei tau reikia specifinių natyvių modulių ar custom native kodo, galiausiai turėsi „eject” iš Expo. Bet 80% projektų puikiai gyvuoja Expo ekosistemoje, ir tu sutaupai begalę laiko ir nervų.
Komponentų pasaulis ir stilizavimas
Jei esi dirbęs su React web’ui, React Native atrodys labai pažįstamas. Tie patys konceptai – komponentai, props, state, hooks. Bet yra ir skirtumų, kuriuos reikia suprasti.
Pirmas dalykas – nėra HTML. Užmiršk <div>, <span> ar <p>. Čia naudoji React Native komponentus: <View>, <Text>, <Image>, <ScrollView> ir panašiai. Pradžioje tai gali atrodyti nepatogu, bet greitai pripranti.
Stilizavimas taip pat kitoks. Naudoji JavaScript objektus, kurie atrodo kaip CSS, bet nėra visiškai CSS. Tai StyleSheet API, kuris palaiko daugumą CSS savybių, bet ne visas. Flexbox čia yra karalius – beveik viskas daroma su flexbox layout’u. Jei dar nemoki flexbox gerai, dabar pats laikas išmokti.
Štai paprastas pavyzdys:
const styles = StyleSheet.create({
container: {
flex: 1,
justifyContent: 'center',
alignItems: 'center',
backgroundColor: '#F5FCFF',
},
text: {
fontSize: 20,
textAlign: 'center',
margin: 10,
},
});
Vienas dalykas, kurį pastebėjau per metus – nenaudok inline stilių. Tai veikia, bet performance kenčia. StyleSheet.create optimizuoja stilius ir padaro juos efektyvesnius. Tai smulkmena, bet kai tavo aplikacija auga, šie dalykai tampa svarbūs.
Navigacija – amžinas skausmo taškas
Kiekvienam, kas pradeda su React Native, navigacija tampa iššūkiu. Web’e tu turi React Router, ir viskas gana paprasta. Mobilėse aplikacijose navigacija yra sudėtingesnė – tu turi stack navigaciją, tab navigaciją, drawer navigaciją, modal’us, ir visa tai turi veikti sklandžiai su natyviais gestais.
React Navigation yra de facto standartas. Tai biblioteka, kuri sprendžia daugumą navigacijos problemų. Ji yra flexibli, gerai dokumentuota, ir turi didžiulę bendruomenę. Alternatyva – React Native Navigation, kuri yra labiau natyvus sprendimas, bet ir sudėtingesnis setup’inti.
Štai kaip atrodo paprasta navigacijos struktūra:
import { NavigationContainer } from '@react-navigation/native';
import { createStackNavigator } from '@react-navigation/stack';
const Stack = createStackNavigator();
function App() {
return (
<NavigationContainer>
<Stack.Navigator>
<Stack.Screen name="Home" component={HomeScreen} />
<Stack.Screen name="Details" component={DetailsScreen} />
</Stack.Navigator>
</NavigationContainer>
);
}
Patarimas iš patirties – planuok navigacijos struktūrą iš anksto. Kai projektas auga, pakeisti navigacijos architektūrą tampa skausminga. Pagalvok, ar tau reikia nested navigatorių, kaip valdysi deep linking’ą, kaip perduosi parametrus tarp ekranų.
State valdymas ir duomenų srautai
Mobilėse aplikacijose state valdymas yra dar svarbesnis nei web’e. Tu dažnai dirbi su offline funkcionalumu, sinchronizuoji duomenis su serveriu, valdai cache’ą, ir visa tai turi veikti sklandžiai net kai interneto ryšys prastas.
Pradedantiesiems, React hooks (useState, useEffect, useContext) dažnai užtenka. Bet kai aplikacija auga, greičiausiai norėsi kažko galingesnio. Redux vis dar gyvas ir populiarus, nors daugelis jį laiko per daug verbose. MobX yra paprastesnė alternatyva. Zustand yra nauja, minimalistinė biblioteka, kuri man asmeniškai labai patinka.
Bet štai kas iš tikrųjų pakeitė žaidimą – React Query (dabar TanStack Query). Jei tavo aplikacija daugiausia dirba su server state, tai yra game changer. Ji automatiškai tvarko caching’ą, refetching’ą, background updates, ir daugybę kitų dalykų, kuriuos kitaip turėtum implementuoti pats.
Pavyzdys su React Query:
import { useQuery } from '@tanstack/react-query';
function UserProfile({ userId }) {
const { data, isLoading, error } = useQuery(
['user', userId],
() => fetchUser(userId)
);
if (isLoading) return <ActivityIndicator />;
if (error) return <Text>Error: {error.message}</Text>;
return <Text>{data.name}</Text>;
}
Taip paprasta, ir gauni tiek daug funkcionalumo nemokamai.
Performance optimizacija – kai aplikacija lėtėja
Viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria React Native kūrėjai – performance. Tavo aplikacija veikia puikiai development režime su keliais duomenimis, bet production’e su realiais duomenimis ji pradeda lėtėti, stutterinti, o kartais net crashinti.
Pirmasis dalykas, kurį reikia suprasti – JavaScript thread gali būti blokuojamas. Jei darai sunkius skaičiavimus ar procesuoji didelius duomenų kiekius JavaScript thread’e, UI užšals. Sprendimas – naudok native modulius arba bibliotekų kaip react-native-reanimated, kuri leidžia animacijas vykdyti UI thread’e.
FlatList yra tavo draugas, kai reikia rodyti ilgus sąrašus. Niekada nenaudok ScrollView su map() dideliems duomenų kiekiams. FlatList virtualizuoja turinį – renderina tik tai, kas matoma ekrane. Tai drastiškai pagerina performance.
Memo’izacija yra kritinė. React.memo, useMemo, useCallback – šie hooks turi tapti tavo antra prigimtimi. Bet naudok juos protingai. Per daug optimizacijos gali būti blogiau nei per maža.
Štai klasikinė klaida:
// Blogai - funkcija kuriama kiekvieną render'ą
<TouchableOpacity onPress={() => handlePress(item.id)}>
// Gerai - funkcija memo'izuota
const handlePress = useCallback(() => {
doSomething(item.id);
}, [item.id]);
<TouchableOpacity onPress={handlePress}>
Dar vienas patarimas – naudok Flipper debugger’į. Jis turi performance monitor’ių, kuris rodo FPS, memory usage, ir leidžia profiliuoti tavo aplikaciją. Tai neįkainojamas įrankis ieškant bottleneck’ų.
Realybė, kurios niekas nepasakoja
Baigiant šį straipsnį, noriu būti sąžiningas. React Native nėra sidabrinė kulka. Tai puikus įrankis, bet jis turi trūkumų, apie kuriuos reikia žinoti.
Pirma, ekosistema kartais yra chaotiška. Bibliotekos, kurios veikė puikiai, staiga tampa unmaintained. Breaking changes atsiranda naujose versijose. Kartais praleidi daugiau laiko debuggindamas keistą native error’ą nei rašydamas funkcionalumą.
Antra, jei tavo aplikacija yra labai performance-critical arba naudoja daug specifinių platformos funkcijų, galbūt native kūrimas vis tik yra geresnis pasirinkimas. React Native yra puikus 80% atvejų, bet tam 20% jis gali būti ne idealus.
Trečia, tu vis tiek turi suprasti native platformas. Negali tiesiog ignoruoti iOS ir Android specifikos. Turi žinoti, kaip veikia app permissions, background tasks, push notifications natyviai. React Native abstraktuoja daug dalykų, bet ne viską.
Bet nepaisant visų šių dalykų, React Native išlieka vienu geriausių būdų kurti mobilias aplikacijas 2024 metais. Bendruomenė yra stipri, įrankiai gerėja, o galimybės yra beveik begalinės. Jei moki JavaScript ir React, tu gali pradėti kurti mobilias aplikacijas šiandien. Taip, bus iššūkių, bet koks technologijų kelias jų neturi?
Mano patarimas – tiesiog pradėk. Sukurk paprastą aplikaciją, pabandyk ją paleisti telefone, paeksperimentuok su skirtingais komponentais ir bibliotekomis. Skaityk dokumentaciją, prisijunk prie bendruomenės Discord ar Reddit, ir nebijok klausinėti. React Native bendruomenė yra viena draugiškiausių tech pasaulyje, ir žmonės tikrai nori padėti.
Ir svarbiausia – nepasimeskite bandydami išmokti visko iš karto. Pradėk nuo pagrindų, pamažu pridėk navigaciją, paskui state valdymą, vėliau optimizacijas. Kiekviena aplikacija, kurią sukursi, išmokys tavęs kažko naujo. Tai kelionė, ne sprinto distancija.
