Kas yra kas duomenų bazių pasaulyje
Jei kada nors kūrėte svetainę ar aplikaciją, tikrai susidūrėte su MySQL. Ši duomenų bazių valdymo sistema (DBVS) dešimtmečius buvo kaip oras – visur ir visada. Bet štai 2009 metais įvyko kažkas įdomaus: atsirado MariaDB. Ir ne, tai ne tiesiog dar viena duomenų bazė. Tai MySQL „atšaka” (fork), kurią sukūrė tie patys žmonės, kurie kadaise kūrė MySQL.
Istorija čia gana intriguojanti. Kai Oracle įsigijo Sun Microsystems (o kartu ir MySQL), daugelis bendruomenės narių pradėjo nerimauti dėl projekto ateities. Michael „Monty” Widenius, vienas iš MySQL kūrėjų, nusprendė nesėdėti sudėjęs rankų ir sukūrė MariaDB – pavadinimą davė savo jauniausios dukters vardu. Taip gimė alternatyva, kuri žadėjo išlikti tikrai atviro kodo projektu.
Šiandien abi duomenų bazės klesti. MySQL vis dar dominuoja daugelyje projektų, o MariaDB pamažu užkariauja savo vietą, ypač tarp tų, kam rūpi atviro kodo filosofija. Bet koks skirtumas paprastam vartotojui? Ar verta keisti? Į tai ir pažvelgsime.
Licencijų labirintai ir verslo modeliai
Pradėkime nuo to, kas daugeliui gali atrodyti nuobodu, bet iš tikrųjų yra labai svarbu – licencijų. MySQL naudoja dvigubą licencijavimo modelį: GPL (General Public License) nemokamoms versijoms ir komercinę licenciją tiems, kas nori daugiau funkcijų ar palaikymo. Skamba gerai, bet čia yra vienas niuansas – Oracle kontroliuoja, kas ir kaip patenka į bendruomenės versiją.
MariaDB, kita vertus, yra visiškai atviro kodo projektas su GPL v2 licencija. Visos funkcijos, visos galimybės – prieinamos visiems. Nėra „premium” funkcijų, kurias reikėtų papildomai pirkti. Tai kaip skirtumas tarp automobilio, kurio kai kurios funkcijos užrakintos programiškai, ir to paties automobilio su visomis funkcijomis iš karto.
Praktiškai tai reiškia, kad jei kuriate komercinį projektą ir norite naudoti MySQL su visomis funkcijomis, gali tekti susimokėti. Su MariaDB tokių rūpesčių neturėsite. Bet čia nėra vienareikšmio atsakymo – MySQL Enterprise turi puikų palaikymą ir papildomas priemones, už kurias kai kam verta mokėti.
Suderinamumas: ar galiu tiesiog pakeisti vieną kita?
Štai čia prasideda įdomybės. MariaDB buvo sukurta kaip „drop-in replacement” MySQL – tai reiškia, kad teoriškai galite tiesiog pakeisti vieną duomenų bazę kita ir viskas turėtų veikti. Praktikoje? Na, priklauso.
Iki MySQL 5.5 versijos suderinamumas buvo beveik tobulas. Galėjote eksportuoti MySQL duomenis ir importuoti į MariaDB be jokių problemų. Komandos, sintaksė, net bibliotekos – viskas veikė. Bet laikas eina, ir abi duomenų bazės vystosi savo kryptimis.
Dabar, kai MySQL yra 8.x versijoje, o MariaDB – 11.x, skirtumai tampa vis akivaizdesni. MariaDB pridėjo savo unikalių funkcijų, kurios neegzistuoja MySQL. Pavyzdžiui, virtualios stulpeliai, laiko eilučių lentelės, dinaminis stulpelių palaikymas. MySQL irgi nesėdi ant vietos – jie turi savo JSON funkcijas, dokumentų saugyklą, CTE (Common Table Expressions) implementacijas.
Jei planuojate migruoti iš MySQL į MariaDB, patarimas būtų toks: testuokite kruopščiai. Ypač jei naudojate sudėtingas užklausas, saugomus procedūras ar trigerius. Dauguma standartinių dalykų veiks be problemų, bet tie 5-10% kraštutinių atvejų gali sukelti galvos skausmą.
Našumo klausimai ir optimizavimo subtilybės
Kalbant apie našumą, situacija nėra juoda ar balta. Internete rasite benchmarkų, kurie „įrodo”, kad viena duomenų bazė yra 50% greitesnė už kitą. Bet realybė yra daug sudėtingesnė.
MariaDB dažnai rodo geresnį našumą su dideliais duomenų kiekiais ir sudėtingomis užklausomis. Jų užklausų optimizatorius (query optimizer) buvo perdarinėtas ir dažnai priima protingesnius sprendimus nei MySQL. Pavyzdžiui, jei turite užklausą su keliais JOIN ir WHERE sąlygomis, MariaDB dažniau pasirenka efektyvesnį vykdymo planą.
MySQL, ypač naujesnėse versijose, puikiai tvarko OLTP (Online Transaction Processing) apkrovas. Jei jūsų aplikacija daro daug mažų, greitų transakcijų – kaip e-komercijos svetainė – MySQL gali būti šiek tiek pranašesnis. Oracle investavo nemažai į InnoDB variklio optimizavimą, ir tai matyti.
Bet štai ką turiu pasakyti iš patirties: dauguma projektų niekada nepasiekia tokio masto, kur šie skirtumai taptų kritiniai. Jei jūsų duomenų bazė turi kelis gigabaitus duomenų ir aptarnauja kelis šimtus užklausų per sekundę, abi duomenų bazės veiks puikiai. Našumo problemos dažniausiai kyla ne dėl duomenų bazės pasirinkimo, o dėl blogai parašytų užklausų ar netinkamų indeksų.
Saugyklos varikliai ir jų įvairovė
Vienas iš įdomiausių skirtumų yra palaikomi saugyklos varikliai (storage engines). Abi duomenų bazės palaiko InnoDB – standartinį ir daugiausiai naudojamą variklį. Bet toliau prasideda skirtumai.
MariaDB palaiko daug daugiau variklių iš dėžės: Aria, ColumnStore, MyRocks, Spider, ir kitus. Aria yra modernizuota MyISAM versija su geresniais atkūrimo po gedimo mechanizmais. ColumnStore skirtas analitinėms užklausoms su dideliais duomenų kiekiais – tai kaip turėti mini data warehouse savo duomenų bazėje.
MySQL koncentruojasi į InnoDB tobulinimą ir turi savo dokumentų saugyklą (Document Store), kuri leidžia naudoti MySQL kaip NoSQL duomenų bazę. Tai gali būti naudinga, jei norite hibridinio požiūrio – reliacinių lentelių ir JSON dokumentų tame pačiame serveryje.
Praktiškai daugelis žmonių naudoja InnoDB ir niekada neliečia kitų variklių. Bet jei turite specifinių poreikių – pavyzdžiui, analitinių užklausų su milijardais eilučių – MariaDB ColumnStore gali būti tikras išgelbėtojas. Tai kaip turėti specialų įrankį, kurio paprastai nereikia, bet kai reikia – džiaugiesi, kad jis yra.
Bendruomenė, dokumentacija ir ekosistema
MySQL turi didžiulę bendruomenę. Bet kokią problemą susidursite, greičiausiai kas nors jau ją sprendė ir parašė apie tai Stack Overflow. Dokumentacija yra išsami, nors kartais gali būti šiek tiek pernelyg korporatyvi. Oracle palaiko aktyvų forumą ir turi daug oficialių resursų.
MariaDB bendruomenė yra mažesnė, bet labai aktyvi ir entuziastinga. Jie turi puikų knowledge base, ir dažnai galite gauti tiesioginį atsakymą iš kūrėjų. Tai primena ankstyvuosius Linux dienos – mažiau žmonių, bet visi tikrai suinteresuoti projektu.
Kalbant apie įrankius ir ekosistemą, MySQL turi pranašumą. Dauguma duomenų bazių valdymo įrankių, ORM bibliotekų, monitoringo sprendimų pirmiausia palaiko MySQL. MariaDB paprastai veikia su tais pačiais įrankiais, bet kartais gali būti nedidelių suderinamumo problemų su naujesnėmis funkcijomis.
Pavyzdžiui, jei naudojate populiarius įrankius kaip phpMyAdmin, DBeaver ar MySQL Workbench – jie visi veikia su MariaDB. Bet jei naudojate kažką labai specifinio ar naujausias MariaDB funkcijas, gali tekti paieškoti alternatyvų.
Replikacija ir aukšto prieinamumo sprendimai
Abi duomenų bazės palaiko replikaciją, bet su skirtingais akcentais. MySQL turi tradicinius replikacijos metodus: asinchroninę, pusiau sinchroninę (semi-synchronous) ir Group Replication naujesnėse versijose. Group Replication yra gana galingas dalykas – leidžia turėti kelių master’ių klasterį su automatine failover funkcija.
MariaDB turi Galera Cluster – tai multi-master replikacijos sprendimas, kuris yra integruotas tiesiai į duomenų bazę. Su Galera galite rašyti į bet kurį klasterio mazgą, ir pakeitimai bus sinchronizuojami su visais kitais. Tai labai patogu aukšto prieinamumo scenarijams.
Iš patirties galiu pasakyti, kad Galera yra paprastesnė nustatyti nei MySQL Group Replication, bet turi savo keistenybių. Pavyzdžiui, didelės transakcijos gali sukelti problemų, ir reikia atidžiai stebėti wsrep_local_cert_failures metriką. MySQL Group Replication yra naujesnis ir kartais jaučiasi labiau „enterprise-grade”, bet konfigūracija gali būti sudėtingesnė.
Jei jums reikia paprasto master-slave setup’o, abi duomenų bazės veikia puikiai. Jei norite sudėtingesnių aukšto prieinamumo sprendimų, verta išbandyti abi ir pasirinkti tą, kuri geriau atitinka jūsų infrastruktūrą ir komandos įgūdžius.
Ką rinktis ir kaip nuspręsti
Taigi, grįžtame prie pradinio klausimo: kurią pasirinkti? Atsakymas, kaip dažnai būna IT pasaulyje, yra „priklauso”.
Jei kuriate naują projektą ir jums rūpi atviro kodo principai, MariaDB yra puikus pasirinkimas. Gausite visas funkcijas nemokamai, aktyvią bendruomenę ir dažnus atnaujinimus. Tai ypač aktualu startuoliams ir mažesnėms įmonėms, kurios nori išvengti galimų licencijavimo komplikacijų ateityje.
MySQL yra saugesnis pasirinkimas, jei dirbate didelėje organizacijoje, kuri vertina stabilumą ir oficialų palaikymą. Oracle Enterprise palaikymas gali būti brangesnis, bet gausite garantuotą pagalbą ir papildomas priemones. Tai kaip skirtumas tarp paties surinkto kompiuterio ir Dell ar HP workstation su garantija.
Jei jau turite veikiančią MySQL sistemą, neskubėkite migruoti. Jei viskas veikia gerai, nebūtina keisti. Bet jei planuojate atnaujinimus ar naujas funkcijas, verta pažiūrėti į MariaDB kaip alternatyvą. Ypač jei naudojate senesnes MySQL versijas – migracija į MariaDB gali būti paprastesnė nei atnaujinimas į naujausią MySQL.
Keletas praktinių rekomendacijų:
– Jei naudojate WordPress, Drupal ar kitas populiarias CMS – abi duomenų bazės veiks puikiai
– Jei kuriate analitinę sistemą su dideliais duomenų kiekiais – pažiūrėkite į MariaDB ColumnStore
– Jei jums reikia JSON funkcionalumo – abi palaiko, bet sintaksė šiek tiek skiriasi
– Jei planuojate naudoti Kubernetes – abi turi oficialius Helm charts ir gerai veikia konteineriuose
Galiausiai, abi duomenų bazės yra brandūs, patikimi produktai. Nepadarsite didelės klaidos pasirinkę bet kurią iš jų. Svarbiausias dalykas – gerai suprojektuoti duomenų struktūrą, parašyti efektyvias užklausas ir tinkamai sukonfigūruoti serverį. Duomenų bazės variklis yra svarbus, bet ne pats svarbiausias faktorius jūsų aplikacijos sėkmei.
Taigi testuokite, eksperimentuokite ir rinkitės tai, kas geriau atitinka jūsų poreikius. Ir nepamirškite – visada galite pakeisti vėliau, nors tai ir nėra pats maloniausiausias procesas. Svarbu pradėti ir mokytis pakeliui.
