Kas iš viso yra tas staking’as ir kodėl jis aktualus Lietuvoje?
Jei sekate kripto erdvę bent kiek atidžiau, tikriausiai esate girdėję apie Ethereum staking’ą – procesą, kai užrakinate savo ETH tinklui ir gaunate už tai atlygį. Skamba paprastai, bet kai reikia susidoroti su mokesčiais, viskas tampa kiek sudėtingiau. O Lietuvoje – ypač, nes mūsų mokesčių sistema kripto atžvilgiu vis dar bręsta ir ne visada duoda aiškius atsakymus.
Ethereum perėjo į Proof-of-Stake mechanizmą 2022 metų rugsėjį – tai buvo vadinamasis „The Merge”. Nuo tada staking’as tapo pagrindiniu tinklo saugumo užtikrinimo būdu. Validatoriai užrakina po 32 ETH ir gauna atlygį už blokų validavimą. Bet net jei neturite tiek ETH, galite dalyvauti per likvidaus staking’o protokolus kaip Lido, Rocket Pool ar tiesiog per centralizuotas biržas.
Lietuvoje kripto populiarumas auga – tai nėra paslaptis. VMI per pastaruosius kelerius metus vis aktyviau domisi kripto pajamomis, o mokesčių mokėtojai, kurie anksčiau galvojo, kad „niekas nepastebi”, dabar pradeda suprasti, kad situacija keičiasi. Todėl geriau suprasti taisykles iš anksto, nei gauti nemalonų laišką iš mokesčių inspekcijos.
Kaip VMI žiūri į staking’o pajamas?
Čia prasideda įdomiausia dalis. Lietuvos VMI kriptovaliutų apmokestinimą reglamentuoja remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (GPMĮ), tačiau staking’ui skirto atskiro, aiškaus reguliavimo vis dar nėra. Tai reiškia, kad tenka remtis bendrosiomis taisyklėmis ir VMI paaiškinimais.
Pagal VMI poziciją, staking’o atlygiai laikomi pajamomis iš kriptovaliutų ir turėtų būti deklaruojami kaip individualios veiklos pajamos arba kitos pajamos – priklausomai nuo to, kaip sistemingai ir kokiu mastu jūs tai darote. Jei tai yra reguliari, organizuota veikla, VMI gali ją kvalifikuoti kaip individualią veiklą. Jei tai tik pasyvus dalyvavimas per kokį nors protokolą – greičiausiai bus traktuojama kaip kitos pajamos.
Praktiškai tai reiškia štai ką:
- Kitos pajamos – apmokestinamos 15% GPM tarifu (jei metinės pajamos neviršija 60 VDU ribos, kuri 2024 metais yra apie 101 000 eurų). Viršijus šią ribą – 20%.
- Individualios veiklos pajamos – čia situacija sudėtingesnė, nes prisideda socialinis draudimas ir kiti mokesčiai.
Svarbu suprasti, kad pajamų gavimo momentas – tai yra tada, kai gausite atlygį į savo piniginę ar sąskaitą. Būtent tuo momentu fiksuojama ETH rinkos vertė eurais, ir nuo tos sumos skaičiuojamas mokestis. Tai reiškia, kad jei gavote 0.1 ETH atlygio, kai ETH kainavo 3000 EUR, jūsų pajamos yra 300 EUR – nepriklausomai nuo to, ar vėliau ETH kaina krito ar kilo.
Staking’o atlygiai vs. kapitalo prieaugis – du skirtingi dalykai
Viena iš dažniausių klaidų, kurią daro žmonės – supainioti staking’o atlygius su kapitalo prieaugiu. Tai yra du visiškai skirtingi mokestiniai įvykiai, ir juos reikia traktuoti atskirai.
Staking’o atlygiai – tai pajamos, gautos kaip atlygis už dalyvavimą tinkle. Jie apmokestinami tuo momentu, kai juos gaunate, pagal tuo metu galiojančią rinkos kainą.
Kapitalo prieaugis – tai pelnas, gautas parduodant ar keičiant kriptovaliutą. Jei gavote 0.1 ETH atlygio (kai ETH kainavo 3000 EUR) ir vėliau pardavėte tą 0.1 ETH už 4000 EUR, jūs turite ir pajamas (300 EUR), ir kapitalo prieaugį (100 EUR – skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos, kuri šiuo atveju yra ta 3000 EUR/ETH kaina, kai gavote atlygį).
Tai yra labai svarbu suprasti, nes daugelis žmonių galvoja, kad jei nepardavė kripto – mokesčių nėra. Staking’o atveju tai neteisinga. Gavote atlygį? Jau turite pajamas, nuo kurių reikia mokėti mokesčius – net jei ETH laikote piniginėje ir niekur neparduodate.
Praktinis patarimas: kai tik gaunate staking’o atlygį, užsirašykite datą ir ETH kainą tuo momentu. Tai bus jūsų įsigijimo savikaina, jei ateityje nuspręsite parduoti. Tokia apskaita gali atrodyti nuobodi, bet vėliau sutaupys daug laiko ir nervų.
Likvidus staking’as: Lido, Rocket Pool ir panašūs – kaip tai veikia mokesčių požiūriu?
Dabar pereikime prie realybės, nes dauguma žmonių Lietuvoje neturi 32 ETH, reikalingų tapti pilnateisiu validatoriumi. Todėl populiariausi variantai yra likvidaus staking’o protokolai arba centralizuotos biržos.
Lido – turbūt populiariausias pasirinkimas. Kai deponuojate ETH į Lido, gaunate stETH (staked ETH) tokenus. Šie tokenai automatiškai „rebase’inasi” – tai reiškia, kad jų kiekis jūsų piniginėje nuolat auga, atspindėdamas sukauptus atlygius. Mokesčių požiūriu kiekvienas rebase’as teoriškai yra pajamų gavimo momentas. Tai gali sukurti šimtus ar tūkstančius mokestinių įvykių per metus – košmaras apskaitai.
Rocket Pool naudoja kitokį mechanizmą – rETH tokenus, kurių kiekis nesikeičia, bet kaina ETH atžvilgiu auga. Tai mokesčių požiūriu gali būti paprasčiau, nes pajamos realizuojamos tik parduodant rETH, o ne kiekvieną dieną. Tačiau VMI gali interpretuoti ir kitaip – čia nėra 100% aiškumo.
Centralizuotos biržos (Coinbase, Binance ir pan.) paprastai išmoka staking’o atlygius periodiškai – kartą per dieną ar savaitę. Tai sukuria aiškesnį pajamų gavimo momentą, bet vis tiek reikalauja kruopščios apskaitos.
Mano rekomendacija: jei rimtai žiūrite į staking’ą ir norite minimizuoti apskaitos galvos skausmą, rETH tipo mechanizmai yra paprastesni nei kasdieniai rebase’ai. Bet bet kuriuo atveju – naudokite kripto apskaitos įrankius.
Praktinė apskaita: kaip nesusipainioti
Čia daugelis žmonių pasiduoda. Apskaityti staking’o pajamas rankiniu būdu yra tikras pragaras, ypač jei naudojate kelis protokolus ar biržas. Laimei, yra įrankių, kurie gali padėti.
Koinly – vienas populiariausių kripto mokesčių apskaitos įrankių. Palaiko Ethereum ir daugelį staking’o protokolų, automatiškai importuoja transakcijas per API arba wallet adresą ir generuoja mokesčių ataskaitas. Turi ir lietuviškam kontekstui tinkamą FIFO (First In, First Out) metodą, kurį rekomenduoja VMI.
CoinTracking – kiek sudėtingesnis, bet galingesnis įrankis. Tinka tiems, kurie turi daug transakcijų ir nori detalesnės kontrolės.
Accointing (dabar Blockpit) – taip pat geras pasirinkimas, ypač europietiškam kontekstui.
Keletas praktinių patarimų dėl apskaitos:
- Naudokite vieną ar kelis stebėjimo įrankius nuo pat pradžių – ne tada, kai jau artėja deklaravimo terminas.
- Eksportuokite transakcijų istorijas iš visų biržų ir protokolų bent kartą per ketvirtį.
- Jei naudojate Lido ar kitus rebase protokolus, patikrinkite, ar jūsų pasirinktas įrankis teisingai apdoroja rebase’us.
- Saugokite visus įrašus bent 10 metų – tiek reikalauja Lietuvos mokesčių teisė.
- Jei turite didelį staking’o portfelį, rimtai apsvarstykite konsultaciją su buhalteriu, turinčiu kripto patirties.
Dėl valiutos konvertavimo: visas pajamas reikia deklaruoti eurais. Oficialus kursas – ECB (Europos Centrinio Banko) skelbiamas kursas tą dieną, kai gavote pajamas. Daugelis apskaitos įrankių tai daro automatiškai, bet verta patikrinti.
Deklaravimas: kada ir kaip
Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM308) teikiama iki gegužės 1 d. už praėjusius metus. Staking’o pajamos turi būti įtrauktos į šią deklaraciją.
Kur tiksliai deklaruoti staking’o pajamas – tai priklauso nuo to, kaip VMI jas kvalifikuoja jūsų atveju. Bendruoju atveju:
- Kitos pajamos – deklaruojamos GPM308 formoje, B priede (pajamos iš ne darbo santykių).
- Individualios veiklos pajamos – reikia turėti individualios veiklos pažymą ir deklaruoti atitinkamai.
Jei esate darbuotojas ir staking’as jums yra tik papildoma pasyvių pajamų šaltinis, greičiausiai kalbame apie „kitas pajamas”. Bet jei staking’as yra jūsų pagrindinis pajamų šaltinis arba jūs aktyviai valdote validatorių infrastruktūrą – VMI gali tai vertinti kaip individualią veiklą.
Vienas svarbus dalykas: VMI turi galimybę gauti informaciją iš centralizuotų biržų, ypač tų, kurios veikia ES ir laikosi KYC/AML reikalavimų. Nuo 2023 metų DAC8 direktyva dar labiau išplečia keitimąsi informacija tarp ES valstybių mokesčių institucijų. Tai reiškia, kad „pamiršti” deklaruoti staking’o pajamas tampa vis rizikingiau.
Jei nesate tikri, kaip teisingai deklaruoti – VMI turi konsultacijų galimybę. Galite kreiptis raštu ir gauti oficialų paaiškinimą savo situacijai. Tai gali atrodyti kaip per daug formalus žingsnis, bet tokiu atveju turėsite dokumentą, patvirtinantį, kad veikėte sąžiningai ir pagal VMI rekomendacijas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per pastaruosius kelerius metus susiformavo tam tikras klaidų rinkinys, kurį daro žmonės, bandantys susidoroti su staking’o mokesčiais. Štai pagrindiniai:
Klaida #1: Galvoti, kad staking’o atlygiai apmokestinami tik parduodant. Kaip jau minėjau – ne. Pajamos atsiranda gavimo momentu. Jei ETH vėliau nukrenta, jūs vis tiek turėjote pajamų tuo momentu, kai gavote atlygį.
Klaida #2: Neatskirti staking’o atlygių nuo kapitalo prieaugio. Tai dvi skirtingos mokestinės kategorijos. Supainiojus galima arba permokėti, arba sumokėti per mažai – abu scenarijai yra blogi.
Klaida #3: Naudoti netinkamą valiutos kursą. Kai kurie žmonės naudoja biržos kursą tą dieną, kiti – savaitės vidurkį. Oficialiai reikėtų naudoti ECB kursą.
Klaida #4: Ignoruoti mažus atlygius. „Tai tik 2 eurai, niekas nepastebės” – tokia logika gali sukaupti nemažą nedeklaruotų pajamų sumą per metus.
Klaida #5: Nesidomėti FIFO vs. LIFO metodais. VMI rekomenduoja FIFO metodą kriptovaliutų apskaitai. Tai reiškia, kad parduodant laikoma, jog pirmiausia parduodate seniausiai įsigytas monetas. Tai gali turėti reikšmingą įtaką kapitalo prieaugio apskaičiavimui.
Klaida #6: Neatsižvelgti į staking’o mokesčius kaip į išlaidas. Jei naudojate protokolus, kurie ima komisinį mokestį (pvz., Lido ima 10% nuo atlygių), teoriškai tai galėtų būti traktuojama kaip išlaidos, mažinančios pajamas. Tačiau čia VMI pozicija nėra visiškai aiški, todėl verta pasikonsultuoti.
Ethereum staking’as Lietuvoje – tarp galimybių ir atsakomybės
Staking’as yra vienas iš įdomiausių pasyvių pajamų šaltinių kripto erdvėje – tai faktas. Ethereum tinklas mokėjo apie 3-5% metinį atlygį (APR) per pastaruosius metus, kas nėra blogai, ypač lyginant su tradiciniais indėliais. Bet tai nėra „nemokamos” pajamos – jos ateina su mokestine atsakomybe, kurią reikia rimtai vertinti.
Lietuvos reguliacinė aplinka kripto atžvilgiu yra geresnė nei daugelyje kitų šalių – VMI bent jau bando teikti paaiškinimus ir neuždraudė kripto kaip tokio. Tačiau staking’ui skirtos aiškios gairės vis dar trūksta, ir tai kuria neapibrėžtumą. Tikėtina, kad artimiausiais metais situacija aiškės – tiek dėl ES lygmens reguliavimo (MiCA ir susijusių direktyvų), tiek dėl augančio VMI dėmesio šiai sričiai.
Ką daryti dabar? Pirma – pradėkite tvarkyti apskaitą, jei dar to nedarote. Antra – jei turite reikšmingas staking’o pajamas (sakykime, daugiau nei keliasdešimt eurų per metus), rimtai apsvarstykite konsultaciją su buhalteriu ar mokesčių konsultantu, turinčiu kripto patirties. Trečia – sekite VMI komunikatų naujienas, nes gairės gali keistis. Ir ketvirta – nepanikuokite. Mokesčiai nuo staking’o pajamų nėra katastrofa; tai tiesiog dalis to, ką reiškia dalyvauti legalioje finansinėje veikloje. Geriau mokėti mokesčius nuo realių pajamų nei gyventi su nerimo jausmu, kad kažkas nėra tvarkoje.
Kripto erdvė bręsta, reguliavimas bręsta, ir mūsų, kaip mokesčių mokėtojų, supratimas apie šią erdvę taip pat turi bręsti. Ethereum staking’as Lietuvoje yra visiškai legali veikla – tereikia žinoti taisykles ir jų laikytis.
