Dar prieš keliolika metų naujienų vartojimas buvo gana paprastas: ryte perskaityti laikraštį, vakare pažiūrėti televizijos žinias arba apsilankyti keliuose mėgstamuose interneto portaluose. Šiandien informacija mus pasiekia beveik nuolat – telefone, socialiniuose tinkluose, paieškos sistemose, programėlėse ir net išmaniajame laikrodyje.
Technologijos pakeitė ne tik greitį, kuriuo sužinome apie įvykius. Jos pakeitė ir tai, kokias naujienas matome, kaip jas pasirenkame bei kiek laiko skiriame informacijai patikrinti.
Telefonas tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu
Išmanusis telefonas daugeliui žmonių yra pirmasis įrenginys, kurį jie paima ryte, ir paskutinis, kurį padeda vakare. Todėl natūralu, kad didelė dalis naujienų šiandien perskaitoma būtent mobiliajame telefone.
Tam nebūtina specialiai atsidaryti naujienų portalo. Informacija gali pasiekti per socialinio tinklo įrašą, programėlės pranešimą, paieškos rezultatą ar draugo atsiųstą nuorodą.
Tai suteikia didžiulį patogumą. Žmogus gali vos per kelias minutes sužinoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, net būdamas viešajame transporte, laukdamas eilėje ar gerdamas rytinę kavą.
Kita vertus, dėl nuolatinio informacijos srauto tampa sunkiau atsirinkti, kas iš tiesų svarbu. Kiekviena programėlė konkuruoja dėl mūsų dėmesio, todėl ryškios antraštės ir greitai suvartojamas turinys kartais nustelbia išsamesnę informaciją.
Algoritmai nusprendžia, ką pamatysime pirmiausia
Anksčiau laikraščio redaktorius nuspręsdavo, kuri naujiena bus pirmame puslapyje. Šiandien vis dažniau panašų vaidmenį atlieka algoritmai.
Socialiniai tinklai ir įvairios interneto platformos analizuoja, kokį turinį žmogus skaito, ką spaudžia, kiek laiko žiūri vaizdo įrašą ir kokiomis temomis domisi. Pagal tai jam parenkamas kitas turinys.
Tai turi ir privalumų. Jeigu žmogus domisi automobiliais, technologijomis ar sportu, jis gali greitai rasti daugiau jam aktualios informacijos. Tačiau kartu atsiranda rizika matyti tik tas temas ir požiūrius, kurie atitinka ankstesnius jo pasirinkimus.
Todėl vis dar naudinga sąmoningai apsilankyti skirtinguose informacijos šaltiniuose. Tokie portalai kaip Naujienos.net vienoje vietoje pateikia įvairių temų turinį – nuo aktualijų ir įdomybių iki sveikatos, patarimų bei kasdienio gyvenimo temų. Tai leidžia skaitytojui pačiam pasirinkti, ką nori perskaityti, o ne pasikliauti vien socialinių tinklų rekomendacijomis.
Dirbtinis intelektas keičia informacijos paiešką
Pastaraisiais metais dar vienu svarbiu pokyčiu tapo dirbtinis intelektas. Žmonės jau naudoja jį ne tik tekstams rašyti ar vaizdams kurti, bet ir informacijai ieškoti bei sudėtingoms temoms greitai suprasti.
Vietoje kelių skirtingų paieškos užklausų galima užduoti vieną išsamų klausimą ir per kelias sekundes gauti paaiškinimą.
Tačiau tai nereiškia, kad tradiciniai informacijos šaltiniai tampa nereikalingi. Dirbtinio intelekto pateikiamą informaciją taip pat verta tikrinti, ypač kai kalbama apie naujausius įvykius, sveikatą, finansus ar kitus svarbius sprendimus.
Technologija gali padėti greičiau suprasti temą, tačiau galutinis vertinimas vis tiek lieka žmogui.
Greitis tapo ir privalumu, ir problema
Šiuolaikinė žiniasklaida gali pranešti apie svarbų įvykį praktiškai tuo pačiu metu, kai jis vyksta. Tai ypač akivaizdu per dideles audras, sporto varžybas, transporto sutrikimus ar kitus visuomenei aktualius įvykius.
Tokio greičio prieš kelis dešimtmečius buvo sunku net įsivaizduoti.
Tačiau noras informaciją paskelbti kuo greičiau turi ir kitą pusę. Pirminė informacija gali būti nepilna, vėliau patikslinta arba net pasirodyti neteisinga. Socialiniuose tinkluose nepatikrinta žinutė per trumpą laiką gali pasiekti tūkstančius žmonių.
Todėl skaitytojui naudinga įprasti patikrinti ne tik tai, ką perskaitė, bet ir kada informacija paskelbta. Sparčiai besivystančios istorijos atveju vos kelių valandų senumo tekstas jau gali nebeatspindėti naujausios situacijos.
Vaizdo turinys konkuruoja su tekstu
Technologijos pakeitė ir pačią naujienų formą. Tekstiniai straipsniai tebėra svarbūs, tačiau vis dažniau informaciją gauname vaizdo įrašais, infografikais, trumpais socialinių tinklų klipais ar tiesioginėmis transliacijomis.
Trumpas vaizdo įrašas gali per keliasdešimt sekundžių parodyti tai, kam aprašyti reikėtų kelių pastraipų. Tačiau trumpas formatas dažnai neleidžia pateikti viso konteksto.
Todėl skirtingi formatai geriausiai veikia kartu. Vaizdo įrašas gali atkreipti dėmesį į temą, o išsamus straipsnis – paaiškinti priežastis, aplinkybes ir pasekmes.
Skaitytojui tai suteikia daugiau pasirinkimo. Vieną kartą pakanka trumpos santraukos, kitu atveju norisi išsamiai suprasti, kas ir kodėl įvyko.
Gebėjimas atsirinkti informaciją tampa vis svarbesnis
Technologijų vystymasis reiškia, kad ateityje informacijos greičiausiai bus dar daugiau. Vis daugiau turinio bus kuriama automatiškai, naujienos pasieks žmones dar greičiau, o personalizuotos rekomendacijos taps dar tikslesnės.
Todėl vien mokėti surasti informaciją nebepakanka. Vis svarbiau mokėti ją atsirinkti.
Prieš patikint sensacinga antrašte verta pažiūrėti, kas ją paskelbė. Jei informacija atrodo neįprastai, verta paieškoti dar vieno šaltinio. O jei straipsnis senas, svarbu patikrinti, ar situacija nuo jo paskelbimo nepasikeitė.
Technologijos suteikė galimybę per kelias sekundes pasiekti daugiau informacijos, nei ankstesnės kartos galėjo surinkti per kelias dienas. Tačiau kartu jos perkėlė daugiau atsakomybės pačiam skaitytojui.
Šiuolaikiniame informacijos pasaulyje didžiausias pranašumas yra ne gebėjimas perskaityti kuo daugiau naujienų. Kur kas svarbiau suprasti, kurias iš jų verta skaityti, kuo galima pasitikėti ir kada reikėtų ieškoti papildomo konteksto.
