Nežinomi įsilaužėliai užgrobė daugiau nei 300 „Tor“ išėjimo mazgų (angl. exit nodes) ir sukonfigūravo juos taip, kad jie teiktų pirmenybę nešifruotam el. pašto srautui, o SSH jungtis nukreiptų per jų kontroliuojamus serverius, antradienį pranešė tyrėjas.
Užgrobimas prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, kai, pasak „Tor“ savanorių, užpuolikas, pasinaudojęs pakartotinai naudotu galiojančiu slaptažodžiu, gavo prieigą prie „Tor“ valdymo serverio. Tada užpuolikas įdiegė „Ebury“ – „Linux“ sistemoms skirtą užpakalines duris (angl. backdoor), aptiktas prieš 12 metų.
Paaiškinimas: „Tor“ yra tinklas, kuris nukreipia interneto srautą per kelis savanorių prižiūrimus mazgus, kad būtų paslėpta vartotojo tapatybė. Išėjimo mazgas yra paskutinė grandinės grandis, iš kurios srautas patenka į paprastą internetą, todėl jį valdantis asmuo mato nešifruotus duomenis.
Lieka neatsakytų klausimų
Vėliau užpuolikas iš valdymo serverio per SSH prisijungė prie antrojo „Tor“ serverio, vadinamo Switzerland2, naudodamas RSA raktą, kurio dėl nežinomų priežasčių tyrėjai nerado tarp Switzerland2 leidžiamų raktų. Perėmę administracinę Switzerland2 kontrolę, užpuolikai ir ten įdiegė „Ebury“. Galiausiai užpuolikas pakeitė dviejų Switzerland2 talpinamų išėjimo mazgų nustatymus.
Iš viso SSH ir el. pašto perimimo kampanijoje dalyvavo 333 išėjimo mazgai, nors tyrėjai nenustatė, kaip užpuolikai perėmė visų pagrindinių serverių kontrolę. Tuomet užpuolikai serverius perkonfigūravo. Vienas pakeitimų rinkinys SSH srautą, einantį per „Tor“, nukreipdavo į vieną iš 12 užpuolikų kontroliuojamų perimančiųjų serverių. „Tor“ naudotojai, ignoravę įspėjimus, kad pasikeitė SSH serverio raktas, įvesdavo savo SSH slaptažodžius.
Antrasis pakeitimų rinkinys lėmė, kad išėjimo mazgai blokavo prievadus 25, 465, 587, 993 ir 995, kurie naudojami įvairioms šifruoto el. pašto formoms priimti, o prievadus nešifruotam laiškų gavimui palikdavo atvirus. Jei el. pašto paslaugos pereidavo prie mažiau saugaus ryšio (angl. downgrade), užpuolikai per savo prieigą prie išėjimo mazgų gaudavo nešifruotus laiškus. Neaišku, ar kuris nors toks bandymas pavyko. Užgrobimas vyko nuo spalio 2 iki spalio 5 dienos.
„Tor“ savanoriai iš dalies aprašė pradinį valdymo serverio ir Switzerland2 pažeidimą bei bandymą perimti nešifruotus laiškus. Antradienio ataskaitoje atskleista daug naujų detalių, įskaitant tai, kiek išėjimo mazgų buvo pažeista ir kaip užpuolikai juos naudojo SSH srautui nukreipti.
„Jei jums tenka grandinė, kuri išeina per vieną iš tų 333 užkrėstų išėjimo mazgų, iš pradžių nieko nepastebėsite, – rašė įrašo autorius, „Tor“ savanoris, vardu Kaba. – Šifruotas žiniatinklio srautas persiunčiamas kaip įprasta, bet jei bandysite jungtis per SSH 22 prievadu, būsite nežinodami nukreipti į vieną iš 12 SSH perimimo serverių. Būtent taip man nutiko penktadienio rytą.“ Tada Kaba gavo tokį įspėjimą:
@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@
@ WARNING: REMOTE HOST IDENTIFICATION HAS CHANGED! @
@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@@
IT IS POSSIBLE THAT SOMEONE IS DOING SOMETHING NASTY!
Someone could be eavesdropping on you right now (man-in-the-middle attack)!
It is also possible that a host key has just been changed.
The fingerprint for the ED25519 key sent by the remote host is
SHA256:6baCZCPsl+AfQuujUS81fMEE/C7UeJ+AwjrImqmDB3E.
Please contact your system administrator.
Savanoris tyrė toliau ir nustatė, kad kai žmonės nepaisydavo įspėjimo, užpuolikas (1) pavogdavo SSH slaptažodį, (2) atidarydavo ryšį su serveriu ir stebėdavo visas įvedamas komandas bei (3) atidarydavo antrą ryšį ir užkrėsdavo serverį „Ebury“.
Kampanijai tirti Kaba sukūrė scenarijų (angl. script), kuris apklausė visus maždaug 3000 „Tor“ išėjimo mazgų ir tikrino, ar jie iš bandomojo serverio gauna teisingą SSH kontrolinį kodą (angl. fingerprint). Tada bandomasis serveris tikrindavo, ar ryšys atėjo iš nurodyto išėjimo mazgo, ar iš vieno iš 12 užpuoliko naudotų SSH perimimo serverių. Savanoris taip pat įrengė vilioklį (angl. honeypot), kad galėtų stebėti, kaip perimimo programinė įranga bando prisijungti ir įdiegti „Ebury“.
Paaiškinimas: SSH yra saugus protokolas, kuriuo nuotoliniu būdu jungiamasi prie serverių ir juos valdoma. Kai serverio raktas pasikeičia, programa įspėja, nes tai gali reikšti, kad ryšį perima trečioji šalis.
Lieka keli neatsakyti klausimai. „Tor“ savanoriai vis dar nežino, kaip užpuolikai gavo prieigą prie tiek daug serverių. Viena galimybė – buvo nulaužta juos talpinanti bendrovė, tačiau ši teorija neįrodyta. Dar vienas neatsakytas klausimas – kas slepiasi už atakos. „„Ebury“ naudojimas ir plataus masto nešifruotų duomenų rinkimas rodo finansiškai motyvuotą nusikaltėlių grupę, – rašė Kaba. – Nors tai irgi tik spėlionės.“
Paskutinis gluminantis radinys: kodėl Switzerland2 priėmė RSA raktą, jei nėra įrodymų, kad tai buvo įgaliotas SSH sertifikatas?
Iš šio įvykio galima padaryti išvadą, kad gilioji gynyba (angl. defense in depth) yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią duomenų vagystėms per tokias masines atakas. Tarp tokių priemonių – el. pašto paskyrų konfigūravimas taip, kad jos priimtų tik šifruotą srautą ir atmestų nešifruotus prievadus. Kita priemonė – išjungti autentifikavimą slaptažodžiu ir naudoti SSH raktus.
