Kai prieš kelerius metus pirmą kartą išgirdau apie blockchain technologiją, atrodė, kad tai tik dar vienas technologinis „buzz word”, kuris greitai išnyks kaip daugelis kitų. Tačiau šiandien, stebint kaip ši technologija integruojama į Lietuvos bankų sistemą, tenka pripažinti – blockchain yra čia rimtai ir ilgam.
Kas iš tikrųjų yra blockchain ir kodėl bankai juo domisi
Pabandykime be sudėtingų terminų. Įsivaizduokite didžiulę knygą, kurioje užrašomos visos finansinės operacijos. Tačiau skirtingai nuo įprastos knygos, šią mato visi, niekas negali jos suklastoti ar ištrinti įrašų, o nauji įrašai pridedami tik tada, kai dauguma dalyvių sutinka, kad jie teisingi. Štai jums ir blockchain esmė paprasčiausiais žodžiais.
Lietuvos bankai šia technologija domisi ne todėl, kad tai madinga, o dėl labai konkrečių priežasčių. Pirma, saugumas – kiekviena transakcija yra užšifruota ir susieta su ankstesne, todėl duomenų klastojimas tampa beveik neįmanomas. Antra, greitis – tarptautiniai pervedimai, kurie anksčiau užtrukdavo 3-5 dienas, gali būti atliekami per kelias minutes. Trečia, kaštai – kai nereikia tarpininkų ir sudėtingų patvirtinimo procedūrų, operacijų kaina krenta.
Lietuvos banko atstovai jau ne kartą yra viešai kalbėję apie blockchain potencialą. Ir tai nėra tik teoriniai svarstymai – kai kurie projektai jau veikia praktikoje.
Konkretūs blockchain pritaikymo atvejai Lietuvos finansų sektoriuje
Luminor bankas 2019 metais tapo vienu iš pirmųjų Baltijos šalyse, kuris pradėjo naudoti blockchain tarptautiniams mokėjimams. Jie integravosi į Ripple tinklą, kuris leidžia atlikti tarptautinius pervedimus realiu laiku. Kalbėjau su vienu jų IT specialistu, kuris pasakojo, kad pradžioje buvo daug skepticizmo, bet kai pamatė, kaip mokėjimas į Aziją pasiekia gavėją per 10 minučių vietoj įprastų 3 dienų, visi abejonės išsisklaidė.
SEB bankas taip pat nelieka nuošalyje. Jie aktyviai dalyvauja we.trade platformoje – tai blockchain pagrįsta tarptautinės prekybos finansavimo platforma, kuri jungia įvairius Europos bankus. Čia blockchain padeda automatizuoti dokumentų tvarkymą, sumažinti sukčiavimo riziką ir pagreitinti prekybos finansavimo procesus.
Įdomus atvejis yra ir LB Chain – Lietuvos banko sukurta blockchain platforma, skirta reguliuotojų sandoriams (RegTech). Nors tai nėra komercinis produktas, jis parodo, kad net centrinis bankas mato blockchain vertę reguliavimo procesuose.
Kodėl ne visi bankai skuba į blockchain revoliuciją
Reikia būti sąžiningiems – ne visi Lietuvos bankai yra vienodai entuziastingi dėl blockchain. Ir tam yra pagrįstų priežasčių.
Pirmiausia, integracija su esamomis sistemomis. Bankai dirba su IT infrastruktūra, kuri buvo kuriama dešimtmečius. Kai kurios sistemos yra tokios senos, kad jas palaiko tik keli specialistai visoje šalyje. Įdiegti blockchain technologiją į tokią aplinką – tai kaip bandyti įmontuoti elektrinį variklį į 1970-ųjų automobilį. Techniškai įmanoma, bet reikalauja milžiniškų investicijų ir laiko.
Antra problema – reguliavimas. Nors Lietuva yra gana pažangi fintech srityje, blockchain reguliavimas vis dar formuojasi. Bankai negali sau leisti eksperimentuoti su technologijomis, kurių teisinis statusas nėra visiškai aiškus. Vienas bankų IT vadovas man sakė: „Mes galime išbandyti naują technologiją, bet jei dėl to gausime baudą iš reguliuotojo, tai bus mano paskutinis projektas šiame banke.”
Trečia, žmogiškieji ištekliai. Blockchain specialistų Lietuvoje nėra daug, o tie, kurie yra, dažnai renkasi startuolus ar užsienio kompanijas, kur atlyginimas didesnis ir galima dirbti su naujausiomis technologijomis be sunkių biurokratinių procedūrų.
Praktiniai iššūkiai įdiegiant blockchain bankuose
Kalbėdamas su keliais IT specialistais iš skirtingų bankų, išgirdau panašių istorijų. Viena didžiausių problemų – tai ne pati technologija, o žmonių mąstysena.
Blockchain reikalauja skaidrumo. Bet bankai yra įpratę prie konfidencialumo ir informacijos kontrolės. Kai pasakai bankui, kad tam tikri duomenys bus matomi kitiems tinklo dalyviams (nors ir užšifruoti), prasideda ilgos diskusijos su saugumo ir teisės departamentais.
Kitas dalykas – našumas. Viešieji blockchain tinklai, tokie kaip Bitcoin ar Ethereum, apdoroja 7-15 transakcijų per sekundę. Lietuvos bankai per dieną apdoroja šimtus tūkstančių transakcijų. Todėl bankai dažniausiai renkasi privačius arba konsorciuminius blockchain tinklus, kurie yra greitesni, bet praranda dalį decentralizacijos privalumų.
Energijos suvartojimas taip pat kelia klausimų. Nors naujesni blockchain protokolai (kaip Proof of Stake) yra daug efektyvesni už Bitcoin naudojamą Proof of Work, vis tiek reikia daugiau skaičiavimo galios nei tradicinėms duomenų bazėms. Bankai, kurie vis labiau orientuojasi į ESG principus, turi tai įvertinti.
Ateities perspektyvos: ko tikėtis artimiausiais metais
Lietuvos banko 2023 metų ataskaitoje minima, kad centrinio banko skaitmeninė valiuta (CBDC) yra vienas iš prioritetinių tyrimų objektų. Nors konkretaus įdiegimo datos nėra, blockchain technologija yra pagrindinis kandidatas tokiai valiutai realizuoti.
Mano nuomone, artimiausiais 2-3 metais matysime blockchain plėtrą šiose srityse:
Tarptautiniai mokėjimai: Čia blockchain privalumai akivaizdžiausi. Tikėtina, kad vis daugiau Lietuvos bankų prisijungs prie tarptautinių blockchain mokėjimų tinklų. Tai ypač aktualu verslui, kuris prekiauja su Azija ar kitais tolimais regionais.
Tapatybės valdymas: KYC (Know Your Customer) procedūros yra brangi ir laiko reikalaujanti našta bankams. Blockchain pagrįstos skaitmeninės tapatybės sistemos galėtų leisti vieną kartą patvirtinti kliento tapatybę, o paskui šią informaciją saugiai dalintis tarp skirtingų institucijų. Lietuva jau turi patirties su e-valdžia, todėl natūralu, kad šis žingsnis bus žengtas.
Išmanieji kontraktai: Automatizuotos paskolų sutartys, kurios automatiškai vykdo tam tikrus veiksmus, kai įvykdomos sąlygos. Pavyzdžiui, jei klientas pavėluoja su mokėjimu, sistema automatiškai siunčia priminimą, sustabdo tam tikras paslaugas ar inicijuoja kitus sutartyje numatytus veiksmus.
Ką tai reiškia paprastam banko klientui
Gerai, bet kaip visa tai paveiks jus ir mane – paprastus banko klientus? Ar pastebėsime kokius nors pokyčius?
Trumpalaikėje perspektyvoje – greičiausiai ne. Blockchain dažniausiai veikia už kulisų, ir jūs tiesiog pastebėsite, kad kai kurios operacijos tampa greitesnės ar pigesnės. Pavyzdžiui, jei siųsite pinigus giminaičiams į užsienį, pervedimai gali tapti beveik momentiniai ir kainuoti kelis kartus pigiau.
Ilgalaikėje perspektyvoje pokyčiai gali būti didesni. Įsivaizduokite, kad galite gauti paskolą per kelias minutes, nes jūsų finansinė istorija yra saugiai užkoduota blockchain ir bankas gali ją akimirksniu patikrinti. Arba kad galite pirkti būstą, ir visa sandorio dokumentacija, registracija ir pinigų pervedimai vyksta automatiškai per išmaniąją sutartį.
Tačiau reikia suprasti, kad šie pokyčiai neįvyks per naktį. Finansų sektorius yra konservatyvus ne be priežasties – čia kalbame apie žmonių pinigus, todėr saugumas ir patikimumas yra svarbiau už naujoves.
Kaip Lietuva atrodo tarptautiniame kontekste
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva yra gana pažangi blockchain srityje. Mūsų fintech ekosistema yra viena stipriausių regione, o reguliavimo aplinka – pakankamai lanksti, kad leistų eksperimentuoti.
Tačiau atsilikstame nuo tokių šalių kaip Šveicarija, Singapūras ar JAE, kur blockchain technologijos finansų sektoriuje yra integruotos daug giliau. Ten veikia pilnai blockchain pagrįsti bankai, o reguliavimas yra specialiai pritaikytas šiai technologijai.
Įdomu tai, kad kartais mažesnis dydis yra privalumas. Lietuvos bankų sistema nėra tokia didelė ir sudėtinga kaip Vokietijos ar Prancūzijos, todėl naujų technologijų įdiegimas gali būti greitesnis ir lankstesnis. Vienas fintech startuolio įkūrėjas man sakė: „Lietuvoje galiu susitikti su Lietuvos banko atstovais ir aptarti naują idėją. Bandyk tai padaryti su ECB – net iki durų neprieitum.”
Kur link judame ir ko verta tikėtis
Blockchain technologija Lietuvos bankuose nėra ateities vizija – tai jau vykstanti realybė. Nors matyti šią technologiją kasdieniame bankininkystės gyvenime dar gali užtrukti, pagrindai jau klojami.
Svarbu suprasti, kad blockchain nėra stebuklingas sprendimas visoms problemoms. Tai įrankis, kuris tam tikrose srityse gali būti labai efektyvus, o kitose – ne. Lietuvos bankai, atrodo, tai supranta ir renkasi pragmatišką požiūrį: įdiegti technologiją ten, kur ji duoda aiškią naudą, o ne dėl pačios technologijos.
Artimiausiais metais tikėtina, kad blockchain taps standartine technologija tarptautiniams mokėjimams ir tam tikroms back-office operacijoms. Tolimesnėje perspektyvoje galime tikėtis radikalesnių pokyčių – nuo skaitmeninės euro iki visiškai automatizuotų finansinių paslaugų.
Kaip IT specialistui, man įdomu stebėti, kaip konservatyvi bankų industrija priima inovatyvią technologiją. Tai nėra greitas procesas, bet kiekvienas žingsnis šia kryptimi daro mūsų finansų sistemą šiek tiek efektyvesnę, saugesnę ir prieinamesnę. O galiausiai būtent to ir norime visi – kad pinigų valdymas būtų paprastesnis, greitesnis ir patikimesnis.
