Kas iš tiesų yra blockchain ir kodėl visi apie jį kalba?
Kai dauguma žmonių išgirsta žodį „blockchain”, jų galvose iškart iššoka Bitcoin, Ethereum ir kitos kriptovaliutos. Tačiau tai primena situaciją, kai interneto pradžioje žmonės manė, kad visas internetas – tai tik el. paštas. Blockchain technologija yra daug platesnė ir įdomesnė nei vien skaitmeniniai pinigai.
Paprasčiausiai tariant, blockchain – tai decentralizuota duomenų bazė, kuri veikia kaip skaitmeninė knyga, kurioje užrašomi visi įvykiai ar transakcijos. Skirtumas nuo įprastos duomenų bazės tas, kad ši informacija nėra saugoma vienoje vietoje ar vieno asmens kontroliuojama. Ji paskirstyta tarp daugelio kompiuterių (mazgų), o kiekvienas naujas įrašas yra susietas su ankstesniu, suformuodamas grandinę – todėl ir pavadinimas „blockchain” arba blokų grandinė.
Įsivaizduokite notaro knygą, kurią vienu metu mato ir tikrina tūkstančiai žmonių. Jei kas nors bandytų ką nors pakeisti ar suklastoti, visi kiti iš karto tai pamatytų. Būtent šis skaidrumas ir saugumas daro blockchain tokią patrauklią technologiją įvairiose srityse.
Tiekimo grandinės ir logistika: žinok, kur tavo produktas keliavo
Viena iš labiausiai žadančių blockchain pritaikymo sričių yra tiekimo grandinių valdymas. Šiuolaikiniame pasaulyje produktai keliauja per dešimtis rankų, kol pasiekia galutinį vartotoją. Problema ta, kad dažnai niekas tiksliai nežino, kas vyko su produktu jo kelionės metu.
Walmart jau naudoja blockchain technologiją maisto produktų atsekamumui. Anksčiau, jei būdavo aptinkamas užterštas produktas, galėdavo užtrukti savaites, kol būdavo nustatoma tiksliai, iš kurio tiekėjo ir kurios partijos jis kilęs. Su blockchain sistema ta pati informacija gaunama per kelias sekundes. Kiekvienas produkto judėjimas – nuo ūkio iki parduotuvės lentynos – užfiksuojamas grandinėje.
Panašiai veikia ir Maersk bei IBM sukurta TradeLens platforma, kuri skirta tarptautinei prekybai ir konteinerių pervežimui. Sistema leidžia visiems proceso dalyviams – nuo gamintojų iki muitinės pareigūnų – matyti tikslią informaciją apie krovinį realiu laiku. Tai ne tik pagreitina procesus, bet ir sumažina biurokratiją bei dokumentų klastojimo galimybes.
Praktinis patarimas: jei dirbate logistikos ar tiekimo grandinės srityje, pradėkite nuo mažo – išbandykite blockchain sprendimus vienai produktų kategorijai ar vienam maršrutui. Tai leis įvertinti naudą neperkraunant visos sistemos.
Sveikatos apsauga: jūsų medicininė istorija saugiose rankose
Medicinos sritis kenčia nuo fragmentuotos informacijos problemos. Jūsų šeimos gydytojas turi vieną informaciją, specialistas – kitą, o skubiosios pagalbos gydytojai gali apskritai neturėti prieigos prie jūsų medicininės istorijos. Blockchain gali tai pakeisti.
Estija jau nuo 2012 metų naudoja blockchain technologiją savo elektroninės sveikatos apsaugos sistemoje. Daugiau nei 95% medicininės informacijos šalyje yra saugoma blockchain pagrindu sukurtoje sistemoje. Pacientai turi visišką kontrolę, kas ir kada gali pasiekti jų duomenis, o kiekvienas prieigos atvejis yra užfiksuojamas ir negali būti ištrintas.
Tokia sistema sprendžia kelias problemas vienu metu. Pirma, ji užtikrina duomenų saugumą ir privatumą. Antra, leidžia pacientams lengvai dalintis savo medicinine istorija su bet kuriuo gydytoju bet kurioje pasaulio vietoje. Trečia, sumažina dubliavimąsi – nebereikia kartoti tų pačių tyrimų, nes visi rezultatai prieinami vienoje vietoje.
MedRec projektas MIT universitete žengia dar toliau, leisdamas pacientams ne tik kontroliuoti prieigą prie savo duomenų, bet ir gauti kompensaciją, jei jie nusprendžia dalintis savo anoniminiais duomenimis su mokslininkais tyrimų tikslais.
Intelektinės nuosavybės apsauga ir autorių teisės
Menininkams, muzikantams, rašytojams ir kitiems kūrėjams visada buvo problema įrodyti, kad būtent jie yra kažko autoriai ir kada tiksliai kūrinys buvo sukurtas. Blockchain siūlo elegantišką sprendimą šiai problemai.
Kai kūrėjas įkelia savo darbą į blockchain sistemą, sukuriamas unikalus skaitmeninis „pirštų atspaudas” su tiksliu laiko žymu. Šis įrašas yra nekeičiamas ir viešai patvirtinamas. Jei vėliau kas nors bandys pasisavinti tą kūrinį, originalus autorius turės neginčijamą įrodymą, kad jis buvo pirmasis.
Mycelia projektas, kurį inicijavo dainininkė Imogen Heap, siekia pakeisti muzikos industriją. Platforma leidžia muzikantams tiesiogiai parduoti savo muziką klausytojams, automatiškai paskirstant honorarus visiems kūrinio autoriams pagal iš anksto nustatytus sutarties sąlygas (vadinamuosius „smart contracts”). Nebereikia laukti mėnesius, kol leidybos kompanijos apskaičiuos ir išmokės honorarus.
NFT (non-fungible tokens) fenomenas, nors ir sukėlęs daug diskusijų, iš esmės yra būtent apie intelektinės nuosavybės patvirtinimą blockchain pagalba. Skaitmeninio meno kūrėjai pagaliau gali parduoti savo darbus kaip unikalius objektus, o ne begalines kopijas.
Išmaniųjų sutarčių revoliucija versle
Išmaniosios sutartys (smart contracts) yra viena iš galingiausių blockchain funkcijų. Tai iš esmės yra programos, kurios automatiškai vykdo sutarties sąlygas, kai įvykdomos tam tikros sąlygos. Skamba sudėtingai? Pažiūrėkime į paprastą pavyzdį.
Įsivaizduokite, kad nuomojate butą. Įprastai reikia pasirašyti sutartį, sumokėti užstatą, galbūt įtraukti tarpininką ar agentūrą. Su išmaniąja sutartimi viskas vyksta automatiškai: kai jūs pervedate nuomos mokestį, jums automatiškai suteikiama prieiga prie buto (pavyzdžiui, išmanioji spyna). Kai nuomos laikotarpis baigiasi ir jūs nepadarėte jokių žalos, užstatas automatiškai grąžinamas į jūsų sąskaitą. Jokių tarpininkų, jokių ginčų.
AXA draudimo kompanija sukūrė „Fizzy” produktą, kuris automatiškai išmoka kompensacijas už vėluojančius skrydžius. Sistema automatiškai stebi skrydžių duomenis, ir jei jūsų skrydis vėluoja daugiau nei dvi valandas, kompensacija automatiškai pervvedama į jūsų sąskaitą. Nereikia pildyti jokių formų ar skambinti į palaikymo centrą.
Nekilnojamojo turto srityje Propy platforma leidžia pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą naudojant blockchain ir išmaniąsias sutartis. Pirmasis toks sandoris įvyko 2017 metais Vermonte, JAV, ir visas procesas – nuo pasiūlymo iki nuosavybės perdavimo – užtruko vos kelias dienas vietoj įprastų kelių savaičių ar mėnesių.
Balsavimo sistemos ir demokratijos stiprinimas
Rinkimų sąžiningumas yra demokratijos pagrindas, tačiau tradicinės balsavimo sistemos turi daug trūkumų. Popieriniai balsai gali būti suklastoti, elektroninio balsavimo sistemos gali būti nulaužtos, o abiem atvejais sunku užtikrinti visišką skaidrumą ir anonimiškumą vienu metu.
Blockchain technologija gali išspręsti šias problemas. Kiekvienas balsas užfiksuojamas kaip transakcija blockchain’e – jis yra visiškai anonimiškas, bet viešai patvirtinamas. Niekas negali pakeisti jau atiduoto balso, o kiekvienas rinkėjas gali patikrinti, kad jo balsas buvo teisingai užskaitytas, neatskleisdamas, už ką balsavo.
Estija vėl yra pionierė šioje srityje, naudodama blockchain elementus savo e-balsavimo sistemoje. Sierra Leonė 2018 metais tapo pirmąja šalimi, kuri panaudojo blockchain technologiją prezidento rinkimuose (nors ir ribotai, kaip papildomą patvirtinimo mechanizmą).
Voatz platforma JAV jau buvo naudojama kelių valstijų pirminėse rinkimuose ir leidžia kariškiams, esantiems užsienyje, saugiai balsuoti naudojant išmaniuosius telefonus. Nors sistema sulaukė ir kritikos dėl saugumo aspektų, ji rodo, kaip technologija gali padidinti rinkimų prieinamumą.
Rekomendacija organizacijoms: net jei ne rinkimams, blockchain gali būti naudojamas vidiniams balsavimams, akcininkų susirinkimams ar bendruomenių sprendimų priėmimui. Tai padidina skaidrumą ir pasitikėjimą procesu.
Švietimas ir akademinių kvalifikacijų patvirtinimas
Diplomų klastojimas yra rimta problema daugelyje šalių. Darbdaviai priversti kreiptis į specializuotas įmones, kad patikrintų kandidatų išsilavinimą, o tai užtrunka ir kainuoja. Tarptautinė kvalifikacijų pripažinimo sistema yra sudėtinga ir lėta.
MIT universitetas nuo 2017 metų išduoda skaitmeninius diplomus blockchain pagrindu. Absolventai gauna saugų, lengvai patikrinamą ir neklastojamą diplomą, kurį gali bet kada pateikti bet kuriam darbdaviui pasaulyje. Darbdavys gali akimirksniu patikrinti diplomo autentiškumą be jokių tarpininkų.
Blockcerts – tai atviro kodo standartas, leidžiantis bet kuriai švietimo įstaigai išduoti patvirtinimus blockchain pagrindu. Jau dešimtys universitetų visame pasaulyje naudoja šią sistemą. Tai ypač naudinga studentams, kurie studijuoja keliose institucijose ar šalyse – visa jų akademinė istorija yra vienoje vietoje, lengvai prieinama ir patvirtinama.
Sony Global Education sukūrė platformą, kuri leidžia ne tik saugoti diplomus, bet ir smulkesnius pasiekimus – atskirus kursus, sertifikatus, įgūdžius. Tai kuria išsamesnį ir tikslesnį žmogaus kompetencijų vaizdą nei tradicinis diplomas.
Praktinis patarimas studentams: jei jūsų universitetas siūlo blockchain pagrįstus diplomus ar sertifikatus, tikrai pasinaudokite šia galimybe. Tai palengvins jūsų gyvenimą ieškant darbo, ypač tarptautinėje rinkoje.
Energetika ir tvari plėtra
Energetikos sektorius išgyvena transformaciją, pereinant prie decentralizuotos, atsinaujinančios energijos gamybos. Blockchain technologija puikiai tinka šiai naujienai realybei valdyti.
Power Ledger platforma Australijoje leidžia namų savininkams, turintiems saulės baterijas, tiesiogiai parduoti perteklinę energiją savo kaimynams. Visos transakcijos vyksta automatiškai per blockchain sistemą, be tradicinių energijos tiekėjų tarpininkavimo. Tai ne tik sumažina sąskaitas, bet ir skatina investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.
WePower Lietuvoje sukūrė platformą, kuri leidžia atsinaujinančios energijos projektams pritraukti finansavimą tiesiogiai iš vartotojų. Investuotojai iš anksto perka energiją, kuri bus pagaminta ateityje, o projektų kūrėjai gauna reikalingą kapitalą. Visa sistema veikia blockchain pagrindu, užtikrinant skaidrumą ir pasitikėjimą.
Plastikas bankas (Plastic Bank) naudoja blockchain technologiją kovai su plastiko tarša. Sistema leidžia žmonėms besivystančiose šalyse rinkti plastiko atliekas ir keisti jas į skaitmeninę valiutą, kurią galima panaudoti prekėms ar paslaugoms įsigyti. Blockchain užtikrina, kad sistema būtų sąžininga ir skaidri, o surinktas plastikas tikrai būtų perdirbamas.
Ką visa tai reiškia ateičiai?
Blockchain technologija nėra stebuklingas sprendimas visoms problemoms, kaip kartais bando parodyti jos entuziastai. Yra sričių, kur tradicinės duomenų bazės veikia puikiai ir nėra jokio poreikio jas keisti. Tačiau ten, kur svarbus skaidrumas, saugumas, decentralizacija ir pasitikėjimas tarp šalių, kurios nebūtinai viena kitai pasitiki, blockchain tikrai turi ką pasiūlyti.
Artimiausioje ateityje tikėtina, kad blockchain technologija taps vis labiau „nematomą” – ji veiks fone, kaip dabar veikia interneto protokolai, apie kuriuos paprasti vartotojai net negalvoja. Jūs tiesiog naudositės paslaugomis, kurios bus greitesnės, saugesnės ir skaidresnės, net nežinodami, kad už jų slypi blockchain.
Įmonėms, kurios svarsto blockchain diegimą, svarbu nepulti į „blockchain dėl blockchain” spąstus. Pirmiausia reikia aiškiai suprasti, kokią problemą bandote išspręsti, ir tik tada vertinti, ar blockchain yra geriausias įrankis tai problemai spręsti. Dažnai paprastesni sprendimai gali būti efektyvesni.
Kūrėjams ir IT specialistams blockchain atveria naujų galimybių. Ethereum, Hyperledger, Polkadot ir kitos platformos siūlo įrankius kurti decentralizuotas aplikacijas įvairiose srityse. Tai vis dar santykinai nauja sritis, todėl ankstyvieji pritaikytojai turi galimybę tapti ekspertais augančioje rinkoje.
Galiausiai, kaip paprastiems vartotojams, mums visiems verta suprasti bent pagrindus, kaip veikia blockchain. Ne tam, kad taptume techniniais ekspertais, bet kad galėtume priimti informuotus sprendimus apie paslaugas, kuriomis naudojamės, ir suprasti, kaip keičiasi pasaulis aplink mus. Blockchain jau nebėra tik kriptovaliutų reikalas – ji tampa dalimi įvairių sistemų, kuriomis naudojamės kasdien, net to nepastebėdami.
