Dvi skirtingos filosofijos viename fronte
Kai prieš kelerius metus pradėjau kurti savo pirmąjį rimtesnį projektą, pasirinkau Bootstrap ir nė kiek nesigailėjau. Viskas veikė iš dėžės, dokumentacija buvo aiški, o rezultatas atrodė profesionaliai. Tačiau netrukus pradėjau girdėti vis daugiau kalbų apie Tailwind CSS – framework’ą, kuris tarsi revoliucionavo požiūrį į CSS. Dabar, kai abi technologijos pasiekė brandžias versijas (Bootstrap 5.3 ir Tailwind CSS 3.4), verta rimtai palyginti, ką jos siūlo ir kurią pasirinkti konkrečiam projektui.
Pirmiausia reikia suprasti, kad čia kalbame apie du fundamentaliai skirtingus požiūrius. Bootstrap – tai komponentų biblioteka su iš anksto paruoštais dizaino sprendimais. Tailwind – utility-first framework’as, kuris suteikia jums statybines medžiagas, bet namą turite pastatyti patys. Tarsi lyginčiau IKEA baldus su medžio gabalais ir įrankiais – abu variantai gali duoti puikų rezultatą, bet kelias ten bus visiškai skirtingas.
Kaip jie veikia praktikoje
Bootstrap filosofija paprasta: naudoji jų komponentus, pritaikini spalvas ir keletą parametrų, gauni veikiantį puslapį. Norite navigacijos juostą? Štai jums <nav class="navbar navbar-expand-lg navbar-light bg-light"> ir viskas veikia – responsive, su hamburger meniu mobiliuose įrenginiuose, su dropdown’ais. Versijoje 5.3 Bootstrap pagaliau atsikratė jQuery priklausomybės ir pagerino CSS kintamuosius, kas leidžia lengviau pritaikyti dizainą.
Tailwind veikia visiškai kitaip. Jūs nerašote beveik jokio custom CSS – vietoj to kraunate klases tiesiai į HTML. Pavyzdžiui, mygtukas gali atrodyti taip: <button class="bg-blue-500 hover:bg-blue-700 text-white font-bold py-2 px-4 rounded">. Iš pradžių tai atrodo kaip košmaras – HTML tampa perpildytas klasėmis. Bet po savaitės darbo su Tailwind pradedi suprasti genialumą: nereikia šokinėti tarp failų, viskas vienoje vietoje, o pakeitimai matomi akimirksniu.
Versija 3.4 įvedė daug lauktą dinaminį viewport variantų palaikymą ir patobulino arbitrary value sintaksę. Dabar galite rašyti w-[137px] ir gauti tiksliai tokį plotį, kokio reikia, nesidarydami custom klasių. Tai smulkmena, bet kasdienėje praktikoje labai palengvina gyvenimą.
Dizaino laisvė prieš greičio privalumus
Štai kur prasideda tikrasis skirtumas. Su Bootstrap jūsų svetainė iš karto atrodys profesionaliai, bet… ji atrodys kaip Bootstrap svetainė. Taip, galite keisti spalvas, šriftus, tarpus, bet bazinė struktūra ir „feel” išlieka. Jei neįdėsite rimto darbo į customizaciją, žmonės atpažins Bootstrap iš tolo. Tai nėra blogai – daugeliui projektų tai puikus dalykas. Klientas gauna patikimą, gerai atrodantį produktą greitai.
Tailwind duoda beveik neribotą laisvę. Kadangi kuriate viską nuo nulio naudodami utility klases, jūsų dizainas gali būti bet koks. Norite nestandartinių animacijų? Lengvai. Specifinių tarpų tarp elementų? Nėra problemos. Bet už šią laisvę mokate laiku – kiekvienas komponentas turi būti sukurtas rankomis. Nėra ready-made modal langų ar carousel’ių. Yra Headless UI ir kitos bibliotekos, bet tai papildomas sluoksnis.
Dirbau projekte, kur dizaineris sukūrė labai specifinį, unikalų dizainą. Su Bootstrap būtų tekę perrašyti pusę framework’o. Su Tailwind implementavimas buvo tiesioginis – kiekvienas dizaino elementas tiesiog virto Tailwind klasių rinkiniu. Tačiau kitame projekte, kur reikėjo greitai paleisti admin panelę, Bootstrap leido sutaupyti savaites darbo.
Failo dydžio ir našumo klausimai
Čia dalykai įdomūs. Bootstrap 5.3 minified CSS failas sveria apie 160KB (be JavaScript). Tailwind iš pradžių gali pasiekti kelis megabaitus, bet čia slypi gudrymas – production versijoje Tailwind naudoja PurgeCSS (dabar integruotą į patį framework’ą) ir pašalina visas nenaudojamas klases. Rezultatas? Dažniausiai 10-30KB, priklausomai nuo projekto dydžio.
Praktiškai tai reiškia, kad Tailwind projektuose galutinis CSS failas dažnai būna mažesnis nei Bootstrap. Bet yra niuansas – Bootstrap failas yra statinis ir gerai cacheable. Jūsų visi projektai gali naudoti tą patį Bootstrap CDN failą, ir jis bus cache’intas naršyklėje. Su Tailwind kiekvienas projektas turi unikalų CSS failą.
JavaScript pusėje Bootstrap 5.3 bundle sveria apie 60KB minified. Tailwind pats CSS framework’as neturi JS, bet jei naudojate Headless UI komponentams, pridėsite React ar Vue priklausomybes. Taigi jei jums reikia interaktyvių komponentų, Bootstrap gali būti lengvesnis variantas.
Mokymosi kreivė ir komandinis darbas
Pradėti su Bootstrap gali net juniorų programuotojas per dieną. Dokumentacija puiki, pavyzdžių pilna, Stack Overflow atsakymų – tūkstančiai. Kopijuoji pavyzdį, keiti tekstą ir spalvas, voila – veikia. Tai didžiulis privalumas, kai turite ribotą laiką ar ne tokią patyrusia komandą.
Tailwind reikalauja paradigmos pasikeitimo. Pirmą savaitę jaučiatės praradę – kur mano komponentai? Kodėl HTML toks baisus? Bet po poros savaičių įvyksta „aha” momentas. Pradedi mąstyti utility-first būdu, ir produktyvumas šauna į viršų. Problema ta, kad ne visi komandos nariai gali norėti ar gebėti šį šuolį padaryti.
Įdomus aspektas – dizainerių ir programuotojų bendradarbiavimas. Su Tailwind dizaineriai, kurie supranta CSS, gali tiesiogiai rašyti utility klases Figma ar Sketch aprašuose. Programuotojas tiesiog kopijuoja tas klases. Su Bootstrap dažniau reikia „vertimo” etapo – dizaineris sukuria, programuotojas priskiria prie Bootstrap komponentų.
Ekosistema ir bendruomenė
Bootstrap egzistuoja nuo 2011 metų ir turi milžinišką ekosistemą. Šablonų, temų, papildinių – tūkstančiai. ThemeForest pilnas Bootstrap temų už įvairias kainas. Jei reikia greitai startuoti su geru dizainu, galite nusipirkti premium temą už 30 dolerių ir sutaupyti savaitę darbo.
Tailwind, nors jaunesnis (2017), turi smarkiai augančią bendruomenę. Tailwind UI (mokamas komponentų rinkinys nuo kūrėjų) siūlo puikius komponentus, bet kainuoja nuo 149 dolerių. Yra ir nemokamų alternatyvų – DaisyUI, Flowbite, Preline – kurie prideda komponentų sluoksnį ant Tailwind.
Kas įdomu – daugelis naujų projektų ir startup’ų renkasi Tailwind. Pažiūrėkite į naujas SaaS aplikacijas – didelė tikimybė, kad jos naudoja Tailwind. Tuo tarpu įmonių projektai, ypač konservatyvesniuose sektoriuose, dažniau lieka su Bootstrap. Tai nėra geriau ar blogiau – tiesiog skirtingi poreikiai.
Kada rinktis vieną ar kitą
Bootstrap 5.3 yra puikus pasirinkimas, kai:
– Kuriate projektą su ribotu biudžetu ir laiku
– Jums reikia daug standartinių UI komponentų (modals, tooltips, popovers)
– Komandoje yra mažiau patyrę programuotojai
– Kuriate admin paneles, dashboards ar kitus utility-first projektus
– Jums tinka Bootstrap estetika arba turite biudžetą gerą Bootstrap temą
– Nenorite konfigūruoti build proceso
Tailwind CSS 3.4 geriau tinka, kai:
– Turite specifinį, unikalų dizainą
– Produktyvumas ilgalaikėje perspektyvoje svarbesnis nei greitas startas
– Komanda patyrusi ir nori daugiau kontrolės
– Jau naudojate build įrankius (Vite, Webpack, etc.)
– Svarbus minimalus galutinio failo dydis
– Kuriate design system’ą nuo nulio
Asmeniškai pastebėjau, kad mano pasirinkimas dažnai priklauso nuo projekto tipo. Landing pages ir marketing svetainėms dažnai renkuosi Tailwind – dizainas unikalus, komponentų nedaug, reikia pilnos kontrolės. Web aplikacijoms su daug funkcionalumo kartais vis dar renkuosi Bootstrap, ypač jei naudoju server-side rendering be didelio JavaScript framework’o.
Ką sako realūs skaičiai ir patirtis
Padariau nedidelį eksperimentą – sukūriau tą patį landing page su abiem framework’ais. Bootstrap versija užtruko 4 valandas, galutinis CSS – 180KB (naudojau tik reikalingas dalis), JavaScript – 65KB. Tailwind versija užtruko 6 valandas (įskaitant komponentų kūrimą), galutinis CSS – 12KB, JavaScript – 0KB (nenaudojau interaktyvių elementų).
Ar Tailwind versija atrodė geriau? Taip, nes galėjau tiksliai implementuoti dizainą. Ar Bootstrap versija atrodė blogai? Ne, ji atrodė profesionaliai, tik šiek tiek labiau „generic”. Ar dvi papildomos valandos vertos to skirtumo? Priklauso nuo projekto ir kliento.
Našumo testuose (Google PageSpeed Insights) abi versijos gavo panašius rezultatus. Tailwind versija buvo šiek tiek greitesnė dėl mažesnio CSS failo, bet skirtumas nebuvo dramatiškas – kelios dešimtys milisekundžių. Tikrasis našumas labiau priklauso nuo bendros optimizacijos, paveikslėlių, šriftų nei nuo CSS framework’o pasirinkimo.
Įdomus aspektas – maintenance. Po trijų mėnesių grįžau prie abiejų projektų pridėti naujų funkcijų. Su Bootstrap buvo lengviau prisiminti, kaip viskas veikia – komponentai aiškūs, struktūra logiška. Su Tailwind teko šiek tiek laiko suprasti, kodėl tam tikri elementai stilizuoti būtent taip, bet pakeitimai buvo greitesni – nereikėjo ieškoti CSS failuose, viskas HTML.
Hibridiniai sprendimai ir ateities perspektyvos
Vis daugiau projektų naudoja hibridinį požiūrį. Pavyzdžiui, Bootstrap kaip bazę su Tailwind utility klasėmis papildomiems tweakams. Arba Tailwind su komponentų bibliotekomis kaip DaisyUI, kurios suteikia Bootstrap-like patogumą. Techniškai tai įmanoma, nors failas gali išsipūsti.
Bootstrap 5.3 judėjimas link CSS kintamųjų ir mažesnės jQuery priklausomybės rodo, kad jie klauso bendruomenės. Tačiau fundamentali filosofija lieka ta pati – komponentų biblioteka. Tailwind 3.4 su JIT (Just-In-Time) kompiliavimu ir geresnėmis customization galimybėmis tampa vis labiau developer-friendly, bet išlaiko utility-first požiūrį.
Ateityje matau, kad abi technologijos turės savo vietą. Bootstrap išliks populiarus korporaciniame pasaulyje, greitam prototipavimui ir projektuose, kur dizainas nėra pagrindinis diferenciatorius. Tailwind toliau augs tarp startup’ų, dizaino agentūrų ir projektų, kur svarbus unikalus brand identity.
Kas tikrai keičiasi – nauji programuotojai vis dažniau mokosi Tailwind pirmiau nei Bootstrap. Bootcamp’ai ir kursai pradeda mokyti utility-first požiūrio. Tai nereiškia, kad Bootstrap miršta – tiesiog rinka diversifikuojasi. Yra vietos abiem, ir tai puiku.
Galų gale, svarbu ne tai, kurį framework’ą pasirinksite, o kaip jį naudosite. Mačiau baisių projektų su abiem technologijomis ir puikių projektų su abiem. Framework’as – tik įrankis. Jūsų supratimas apie dizainą, prieinamumą, našumą ir vartotojo patirtį lemia galutinį rezultatą. Pasirinkite tą, kuris atitinka jūsų projekto poreikius, komandos įgūdžius ir laiko rėmus. O jei abejojate – išbandykite abu mažame projekte ir pamatysite, kuris jums labiau patinka.
