Kas čia per velnias vyksta su JavaScript runtime’ais?
Prisimenu laikus, kai Node.js atsiradimas buvo tarsi revoliucija – galėjome paleisti JavaScript ne tik naršyklėje, bet ir serveryje. Dabar? Turime tris rimtus žaidėjus: Node.js, Deno ir naujausią vaiką kvartale – Bun. Kiekvienas iš jų tvirtina esąs greičiausias, saugiausias ir pats geriausias. Bet realybė, kaip visada, sudėtingesnė nei marketingo šūkiai.
Paskutiniu metu bendruomenėje vyksta tikras karas. Vieni prisiekia Node.js stabilumu ir ekosistema, kiti šaukia apie Deno saugumą ir modernumą, o treti rodo benchmark’us, kur Bun tiesiog sutriuškina visus. Kas iš tikrųjų vyksta? Ar verta keisti įrankius? Ar tai tik dar vienas hype train, kuris greitai išgaruos?
Pasinerkime į šį runtime karą ir pažiūrėkime, kas iš tikrųjų svarbu praktikoje, o ne teorijoje ar Twitter’io ginčuose.
Node.js – senas, bet vis dar galingas
Node.js yra tas klasikinis pasirinkimas, kurį visi žinome ir su kuriuo dirbame jau daugiau nei dešimtmetį. Sukurtas 2009 metais Ryan Dahl (taip, tas pats žmogus, kuris vėliau sukūrė Deno), jis tapo de facto standartu backend JavaScript kūrimui.
Didžiausia Node.js stiprybė – tai ekosistema. npm registre yra virš 2 milijonų paketų. Tai reiškia, kad bet kokiai problemai spręsti jau greičiausiai egzistuoja biblioteka. Reikia dirbti su PDF failais? Yra paketas. WebSocket’ai? Turime dešimtis variantų. Autentifikacija, duomenų bazės, cache’inimas – viskas jau sukurta, ištestuota ir naudojama milijonuose projektų.
Bet štai problema – ta pati ekosistema yra ir silpnybė. npm paketas vidutiniškai turi apie 80 priklausomybių. Kai įdiegiate `express`, jūs iš tikrųjų įdiegiate šimtus kitų paketų. Tai sukuria saugumo problemų – prisiminkite `left-pad` incidentą ar daugybę kitų atvejų, kai maži paketai buvo kompromituoti.
Performance? Node.js nėra lėtas, bet ir ne greičiausias. V8 variklis nuolat tobulėja, bet yra fundamentalių apribojimų. Single-threaded event loop veikia puikiai I/O operacijoms, bet CPU-intensive užduotims reikia workerių ar kitų sprendimų.
Realybėje Node.js vis dar dominuoja. Dauguma įmonių naudoja jį, dauguma kūrėjų jį moka, ir tai nėra atsitiktinumas. Stabilumas, brandumas ir ekosistema yra svarbiau nei paskutiniai benchmark’ai daugumai projektų.
Deno – idealistinė vizija, kuri vis dar ieško savo vietos
Kai Ryan Dahl 2018 metais pristatė Deno, jis iš esmės pripažino, kad Node.js turi fundamentalių dizaino problemų. Deno buvo bandymas pradėti iš naujo, išmokus iš klaidų.
Saugumo modelis yra revoliucinis. Pagal nutylėjimą Deno kodas negali pasiekti failų sistemos, tinklo ar aplinkos kintamųjų. Turite eksplicitiškai suteikti leidimus: `deno run –allow-net –allow-read script.ts`. Tai gali atrodyti nepatogu, bet praktikoje tai reiškia, kad atsitiktinai įdiegtas paketas negali pavogti jūsų duomenų ar daryti kitų bjaurių dalykų.
TypeScript palaikymas iš dėžės – nereikia jokios konfigūracijos. Tiesiog parašote `.ts` failą ir paleidžiate. Nėra `tsconfig.json`, nėra build proceso, nėra galvos skausmo. Tai atrodo smulkmena, bet kai dirbi su TypeScript kasdien, tai tikrai džiugina.
Modulių sistema naudoja URL. Užuot turėję `node_modules` katalogą su tūkstančiais failų, importuojate tiesiai iš URL: `import { serve } from „https://deno.land/std/http/server.ts”`. Moduliai cache’inami lokaliai, bet konceptualiai tai daug švariau nei npm ekosistema.
Bet štai problema – Deno ekosistema vis dar nedidelė. Taip, galite naudoti daugelį npm paketų per compatibility layer, bet tai ne visada veikia sklandžiai. Deno-native bibliotekų pasirinkimas yra ribotas. Ieškote ORM? Prisma neveikia, TypeORM veikia su apribojimais. Tai realus skausmo taškas.
Performance atžvilgiu Deno panašus į Node.js – abu naudoja V8. Yra nedidelių skirtumų optimizacijose, bet fundamentaliai jie panašūs. Deno nėra greitesnis ar lėtesnis – jis tiesiog kitoks.
Bun – greitis kaip pagrindinis argumentas
Bun atsirado 2022 metais su drąsiu teiginiu: mes esame 3x greitesni nei Node.js. Ir žinote ką? Daugelis benchmark’ų tai patvirtina. Bet greitis nėra viskas.
Technologinis pasirinkimas naudoti JavaScriptCore (Safari variklis) vietoj V8 buvo drąsus. Zig programavimo kalba core funkcionalumui vietoj C++ taip pat nestandartinis pasirinkimas. Bet rezultatai kalba patys už save – Bun iš tikrųjų yra greitas.
Kas dar įdomu – Bun bando būti „all-in-one” įrankiu. Jis ne tik runtime, bet ir bundler, transpiler, package manager. Vietoj `npm install` naudojate `bun install` ir tai vyksta akimirksniu. Vietoj webpack ar esbuild – `bun build`. Tai sumažina tooling kompleksiškumą, kurį JavaScript ekosistema turi per daug.
npm suderinamumas yra geras. Dauguma paketų veikia be problemų. Tai didžiulis skirtumas nuo Deno – galite tiesiog paimti egzistuojantį Node.js projektą, paleisti su Bun ir tikėtis, kad veiks. Dažniausiai taip ir būna.
Bet yra ir problemų. Bun vis dar jaunas – versija 1.0 išleista tik 2023 metų rudenį. Tai reiškia mažiau battle-tested kodo, daugiau potencialių bugų, mažiau Stack Overflow atsakymų. Production naudojimas reikalauja drąsos ir pasiruošimo spręsti netikėtas problemas.
Kitas aspektas – bendruomenė ir ekosistema vis dar formuojasi. Nors npm paketai veikia, Bun-specifinės bibliotekos ir įrankiai tik pradeda atsirasti. Dokumentacija gerėja, bet vis dar yra spragų.
Realūs performance skirtumai (ne tik benchmark’ai)
Visi myli rodyti benchmark’us, kur jų mėgstamas runtime sutriuškina kitus. Bet realybėje performance priklauso nuo to, ką darote.
I/O operacijos – skaitymas iš failų, duomenų bazių užklausos, HTTP requestai – čia visi trys runtime’ai panašūs. Node.js event loop, Deno ir Bun visi efektyviai tvarko asinchronines operacijas. Skirtumas gali būti 10-20%, bet jūsų aplikacijos bottleneck greičiausiai yra duomenų bazė ar išorinis API, ne runtime.
Startup laikas – čia Bun žiba. Aplikacija startuoja gerokai greičiau nei Node.js ar Deno. Tai svarbu serverless aplinkose (Lambda, Cloud Functions), kur cold start laikas tiesiogiai veikia vartotojo patirtį. Jei kuriate CLI įrankius, greitas startup taip pat labai svarbu.
CPU-intensive operacijos – JSON parsing, regex, kriptografija. Čia Bun dažnai laimi, kartais dramatiškai. Jei jūsų aplikacija daro daug tokių operacijų, skirtumas gali būti reikšmingas. Bet būkime sąžiningi – dauguma web aplikacijų leidžia 90% laiko laukdamos duomenų bazės ar išorinių servisų.
Memory naudojimas – Node.js ir Deno panašūs, Bun kartais naudoja mažiau. Bet vėlgi, jei jūsų aplikacija ėda daug atminties, problema greičiausiai ne runtime, o kaip rašote kodą.
Praktinis patarimas: prieš migruojant dėl performance, išmatuokite, kur tikrasis bottleneck. Profiliuokite savo aplikaciją. Dažniausiai optimizavus SQL užklausas ar pridėjus cache’inimą gausite didesnį performance boost nei keičiant runtime.
Ekosistema ir bibliotekos – kas iš tikrųjų veikia
Teorijoje visi trys runtime’ai gali naudoti JavaScript kodą. Praktikoje? Sudėtinga.
Node.js turi viską. Express, NestJS, Prisma, Socket.io – vardinkite, ir tai veikia. Problema ne pasirinkimo trūkumas, o perteklius. Yra 15 skirtingų HTTP framework’ų, 20 ORM bibliotekų, ir pusė jų nebepalaikom. Bet kai reikia kažko specifinio, greičiausiai rasite.
Deno situacija gerėja. Standartinė biblioteka (`deno.land/std`) yra kokybiška ir apima daugumą bazinių poreikių. Fresh framework web aplikacijoms yra įdomus. Bet kai reikia kažko nišinio – gali būti problemų. npm compatibility layer padeda, bet ne viskas veikia. Native moduliai (C++ addons) – užmirškit.
Bun turi geriausią iš abiejų pasaulių – npm suderinamumas reiškia, kad dauguma Node.js bibliotekų veikia. Testuoju populiarius framework’us: Express veikia, Fastify veikia, net NestJS dauguma atvejų veikia. Yra edge case’ų, bet bendrai situacija gera.
Kas neveikia? Native moduliai, kurie kompiliuojami installation metu, gali kelti problemų visuose ne-Node runtime’uose. Jei biblioteka naudoja node-gyp, gali reikėti ieškoti alternatyvų. Taip pat kai kurie low-level Node.js API dar nėra pilnai implementuoti Bun ar Deno.
Praktinis patarimas: prieš renkantis runtime, patikrinkite ar jūsų kritinės bibliotekos veikia. Sukurkite mažą proof-of-concept projektą su pagrindinėmis priklausomybėmis. Geriau sužinoti dabar nei po savaitės kūrimo.
Developer experience – kaip jaučiasi dirbti
Šis aspektas dažnai ignoruojamas, bet realybėje labai svarbus. Jei įrankis apsunkina kasdienį darbą, greitis ar kitos savybės nekompensuos frustracijų.
Node.js DX yra… gerai žinomas. Turite `package.json`, `node_modules`, kuris kartais sveria gigabaitus, `npm install`, kuris gali užtrukti amžinybę. TypeScript? Reikia konfigūruoti. Linting? Dar vienas config failas. Testing? Pasirinkite iš dešimties framework’ų ir sukonfigūruokite. Tai nėra blogai – tai tiesiog sudėtinga. Bet kai viską susetupi, veikia stabiliai.
Deno DX yra malonumas. TypeScript veikia iš karto. Linter ir formatter įtraukti (`deno lint`, `deno fmt`). Testing framework built-in (`deno test`). Nėra `node_modules` – viskas cache’inama globaliai. Bet kai reikia kažko, ko Deno neturi built-in, pradeda trūkti Node.js ekosistemos.
Bun DX bando būti geriausias. Package installation žaibiškas – `bun install` užtrunka sekundes, ne minutes. TypeScript veikia be konfigūracijos. Built-in test runner (`bun test`), kuris taip pat greitas. Hot reload veikia puikiai. Bet dokumentacija kartais trūkstama, ir kai susiduri su klaida, Stack Overflow dar neturi atsakymų.
IDE palaikymas: Node.js – puikus visur. Deno – geras VS Code su oficialiu extension, kitur gali būti problemų. Bun – gerėja, bet vis dar ne idealus. Type checking kartais neveikia taip, kaip tikitės.
Debugging: Node.js turi brandžius įrankius. Chrome DevTools, VS Code debugger – viskas veikia puikiai. Deno turi gerą debugger palaikymą. Bun – vis dar tobulėja, bet bazinis debugging veikia.
Kada rinktis ką – be bullshito versija
Gerai, užteks teorijos. Štai realūs scenarijai ir rekomendacijos.
**Rinkitės Node.js, jei:**
– Kuriate production aplikaciją įmonei, kuri vertina stabilumą
– Naudojate daug third-party bibliotekų, ypač nišinių
– Jūsų komanda jau moka Node.js ir nėra stipraus argumento keistis
– Reikia maksimalaus community support ir dokumentacijos
– Kuriate microservices architektūrą, kur runtime stabilumas kritinis
Node.js nėra seksualus pasirinkimas, bet jis veikia. Tai Toyota Camry programavimo pasaulyje – patikimas, gerai palaikomas, ir niekas jūsų nekritikuos už šį pasirinkimą.
**Rinkitės Deno, jei:**
– Saugumas yra prioritetas (pvz., vykdote untrusted kodą)
– Kuriate naują projektą ir galite rinktis ekosistemą
– Mėgstate TypeScript ir norite minimalios konfigūracijos
– Kuriate CLI įrankius ar utility scripts
– Jums patinka modernios technologijos ir nesibijote mažesnės ekosistemos
Deno yra idealistas – turi aiškią viziją, kaip dalykai turėtų veikti. Jei ta vizija atitinka jūsų poreikius, patirtis bus puiki.
**Rinkitės Bun, jei:**
– Performance yra kritinis (serverless, high-traffic API)
– Kuriate naują projektą ir galite toleruoti jaunos technologijos quirks
– Norite greito development cycle (fast install, fast startup, hot reload)
– Jums patinka eksperimentuoti su naujomis technologijomis
– Turite laiko spręsti netikėtas problemas
Bun yra sportiška mašina – greitas, įdomus, bet gali reikėti daugiau maintenance. Jei esate early adopter tipo žmogus, jums patiks.
**Praktinė strategija:** pradėkite su Node.js, jei abejojate. Kai projektas subręsta ir suprantate bottlenecks, galite eksperimentuoti su Deno ar Bun specifiniems komponentams. Pavyzdžiui, API gateway su Bun dėl greičio, o pagrindinė logika su Node.js dėl stabilumo.
Kas laukia ateityje ir kaip į tai žiūrėti
Runtime karas nesibaigs greitai, ir tai gerai. Konkurencija skatina inovacijas. Node.js pradėjo implementuoti features, kuriuos pristatė Deno (pvz., fetch API, test runner). Bun spaudžia visus būti greitesniems.
Realybė tokia – greičiausiai visi trys runtime’ai išliks. Node.js dominuos enterprise sektoriuje dar ilgai. Deno užims nišą, kur saugumas ir modernumas svarbiau už ekosistemos dydį. Bun augs ten, kur performance kritinis ir kūrėjai nori greito development experience.
WebAssembly integracijos gerėja visuose runtime’uose. Tai gali pakeisti žaidimą – galėsite naudoti Rust ar Go bibliotekų performance kritiniems dalykams, bet išlaikyti JavaScript dėl produktyvumo.
Edge computing ir serverless platformos tampa svarbesnės. Čia Bun ir Deno turi pranašumų dėl greito startup laiko. Bet Node.js taip pat adaptuojasi – naujausios versijos startuoja greičiau nei seniau.
Svarbiausia pamoka: nesivaikykite kiekvieno hype. Įvertinkite savo projekto poreikius, komandos įgūdžius ir ilgalaikę perspektyvą. Runtime pasirinkimas yra svarbus, bet ne toks svarbus kaip geras architektūros dizainas ir švarus kodas.
Technologijos keičiasi, bet fundamentalūs principai išlieka. Suprantate asinchroninį programavimą? Tai veikia visuose runtime’uose. Mokate rašyti efektyvų kodą? Tai svarbu nepriklausomai nuo platformos. Investuokite į žinias, kurios išlieka, ne tik į naujausią hype.
Ir galiausiai – nebijokite eksperimentuoti. Sukurkite šoninį projektą su Deno ar Bun. Pabandykite, pažiūrėkite, kaip jaučiasi. Geriausias būdas išmokti – praktika, ne skaitymas apie benchmark’us Twitter’yje. Runtime karas tęsiasi, ir tai reiškia, kad mes, kūrėjai, laimime – turime daugiau pasirinkimų nei bet kada anksčiau.
