Elono Musko palydovinis ryšys „Starlink“ jau kelerius metus atlieka lemiamą vaidmenį padedant Ukrainai sėkmingai priešintis visapusiškai Rusijos invazijai. Tačiau kadangi dėl Musko politinių pažiūrų „Starlink“ tapo vis mažiau patikimas, o Ukrainoje neseniai netikėtai sutriko paslauga, ukrainiečiai ir visa Europa susiduria su neatidėliotinais klausimais, kaip judėti pirmyn be jos.
Kaip didžiausias pasaulyje ryšio palydovų tinklas, „Starlink“ paprastai gali užtikrinti spartų internetą ir duomenų srautus bet kuriam naudotojui ar transporto priemonei, turinčiai gana kompaktišką „Starlink“ terminalą. Tai leido Ukrainai išlaikyti gyvybiškai svarbų ryšį tiek civiliniams tikslams, tiek karinėms operacijoms, taip pat išplėtė Ukrainos kariuomenės galimybes nuotoliniu būdu valdyti ar nukreipti dronus, naudojamus ir oro gynybai nuo Rusijos atakų, ir smūgiams į rusų taikinius.
Paaiškinimas: „Starlink“ – bendrovės „SpaceX“ valdomas tūkstančių mažose orbitose skriejančių palydovų tinklas, teikiantis interneto ryšį vietovėse, kur įprastos ryšio infrastruktūros nėra arba ji sugriauta.
„Šiuo metu „Starlink“ siūlo vieną geriausių turimų palydovinio ryšio aprėpčių, o konkurentų, vertinant kainos, prieinamumo ir naudojimo paprastumo derinį, praktiškai nėra“, – teigė Ukrainos gynybos bendrovės „BlueBird Tech“ aparatinės įrangos tyrimų ir plėtros vadovas, kuris komentarus „Ars“ pateikė anonimiškai dėl saugumo priežasčių. „Praktiškai pagrindinis apribojimas – būtinybė antenas nukreipti taip, kad jos priimtų palydovų signalus.“
JAV vyriausybė ir Europos šalys, tokios kaip Lenkija ir Vokietija, sumokėjo „SpaceX“ už dešimtis tūkstančių komercinių „Starlink“ terminalų, išsiųstų į Ukrainą, taip pat apmokėjo prenumeratos mokesčius. Pasak „BlueBird Tech“ atstovo, JAV vyriausybė Ukrainos kariuomenei suteikė prieigą ir prie karinės „Starlink“ versijos „Starshield“, kurią Ukrainos gynybos įmonės bendradarbiaudamos su kariuomene taip pat gali išbandyti savo technologijose.
„Starlink“ terminalai taip pat įrengti Ukrainos antžeminiuose robotuose ir dronuose valtyse, veikiančiuose ginčijamoje Juodojoje jūroje, be to, jie palaiko daugybę įvairių oro dronų operacijų mūšio lauke. Tačiau dar prieš prasidedant naujausiems „Starlink“ sutrikimams spalio 13 d., Ukrainos įmonės ir jų Vakarų partneriai jau buvo pradėję naudoti daugiau dronų, kurie mažiau priklauso nuo „Starlink“ ryšio arba visai nuo jo nepriklauso.
Dviašmenis kardas
Musko bendrovės „SpaceX“ teikiama „Starlink“ paslauga pasirodė tokia vertinga šiuolaikinėms mūšio lauko operacijoms, kad net Rusijos kariniai daliniai naudojo kontrabanda gautus „Starlink“ terminalus – bent jau iki 2026 m. vasario, kai „SpaceX“ išjungė prieigą visiems Ukrainoje esantiems „Starlink“ terminalams, kurių nebuvo baltajame sąraše. Tas išjungimas rimtai sutrikdė Rusijos operacijas mūšio lauke ankstyvuoju metų laikotarpiu.
Tačiau prieiga prie „Starlink“ tapo dviašmeniu kardu ir pačiai Ukrainai. Pirmieji įspėjamieji ženklai pasirodė 2023 m. vasarį, kai „SpaceX“ prezidentė ir finansų bei operacijų direktorė Gwynne Shotwell patvirtino pranešimus, kad Musko bendrovė imasi žingsnių užkirsti kelią Ukrainos kariuomenei naudoti „Starlink“ su dronais. Tai įvyko po Musko komentarų socialiniuose tinkluose, kad „Starlink“ negalima leisti naudoti „tolimojo nuotolio dronų smūgiams“.
Griežti „Starlink“ apribojimai, sprendžiami iš viršaus, sugrįžo 2026 m. spalio 13 d., kai Ukrainos vyriausybės pareigūnai ir kariniai daliniai pranešė, kad karinio lygio „Starlink“ paslaugos sparta ribojama terminalams, judantiems greičiau nei maždaug 99 mylios per valandą (160 kilometrų per valandą). Šį naujausią apribojimą, kaip teigiama, „SpaceX“ įvedė Musko nurodymu, galbūt pasitarusi su prezidentu Donaldu Trumpu. Muskas ir Trumpo administracija abu neigė atsakomybę ir kaltino vienas kitą.
Praktiškai dėl „Starlink“ ribojimo Ukrainoje palydovinė paslauga tapo nestabili net esant mažesniam greičiui, pavyzdžiui, 80 mylių per valandą (130 kilometrų per valandą), socialinio tinklo įraše spalio 19 d. teigė Michaelas Kofmanas, Carnegie tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis bendradarbis.
Pranešama, kad toks ribojimas sutrikdė kelias Ukrainos dronų misijas, nes prasidėjo be įspėjimo vidury nakties. Ukrainos pareigūnai ir patarėjai aprašė daugybę poveikių dronams, tiekiantiems frontą saugantiems daliniams, žvalgybos misijoms ir vidutinio nuotolio dronų smūgių misijoms, kuriomis atakuojami Rusijos kariniai daliniai ir tiekimo linijos Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
Pranešama, kad nauji „Starlink“ greičio apribojimai sutrikdė net Ukrainos oro gynybą, naudojančią greitus dronus perėmėjus rusų vienkartiniams atakos dronams naikinti, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Starlink“ sutrikimas sutapo su vienomis didžiausių Rusijos dronų ir raketų atakų prieš stambiuosius Ukrainos miestus: Rusija sustiprino smūgius Ukrainos elektros tinklui, duomenų centrams ir net gyvenamųjų daugiabučių kvartalams.
Mokymasis kovoti be „Starlink“
Nepaisant „Starlink“ vertės, Ukrainos kariuomenė ir gynybos įmonės jau ieškojo būdų, kaip kovoti be palydovinės paslaugos. Iš dalies taip yra todėl, kad Rusijos pajėgos stengėsi kiek įmanydamos trikdyti „Starlink“ signalus mūšio lauke, įskaitant neseniai išdėstytas gremėzdiškas slopinimo sistemas, kuriomis Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse kuriamos sutrikdyto ryšio zonos.
„BlueBird Tech“ atstovas „Ars“ teigė, kad bendrovė nesieja savo produktų su jokia viena technologija ir negamina sistemų, kritiškai priklausomų nuo „Starlink“. Pasak jo, apie „Starlink“ slopinimo fronto linijoje riziką bendrovė žinojo seniai, todėl vengė jį naudoti kaip vienintelę valdymo ir telemetrijos priemonę.
„BlueBird Tech“ „Starlink“ terminalus yra integravusi į keletą savo antžeminių ir oro sistemų, tačiau atstovas tai apibūdino kaip „nedidelę dalį“ visos produktų linijos. Pavyzdžiui, bendrovės FPV dronai „Zhakh“ yra tarp daugelio Ukrainos ir Rusijos dronų, kurie su operatoriais gali išlaikyti fizinį ryšį, išvyniodami ilgą šviesolaidžio kabelį, todėl jiems nepavojingos elektroninės kovos priemonės.
Ukrainos bendrovė gamina kelių tipų dronus žvalgybos ir smūgių misijoms, taip pat antžeminį robotą, dronų aptikimo sistemas ir elektroninės kovos sistemas. Ji taip pat pradėjo kurti oro gynybos droną perėmėją.
Vis dar esama „tam tikrų produktų konfigūracijų, kurioms šiuo metu tiesioginio „Starlink“ pakaitalo nėra“, nes palydovinės paslaugos „techninės galimybės ir prieinamumas apsunkina jos pakeitimą kai kuriose srityse“, sakė „BlueBird Tech“ atstovas. Tačiau jis taip pat nurodė, kad bendrovė „aktyviai ieško būdų, kaip pridėti atsarginių sprendimų ir ateityje galbūt pakeisti šiuos komponentus“.
Prie perspektyviausių belaidžių sprendimų priskiriamas antžeminių LTE ar 5G belaidžių tinklų naudojimas ar net lazerinis optinis ryšys.
„BlueBird Tech“ taip pat nagrinėja radijo ryšio mesh tinklus, kuriuose antžeminiai siųstuvai ar net radijo ryšio įranga aprūpinti dronai veikia kaip retransliavimo mazgai didesnėje decentralizuotoje ryšio sistemoje. Šį metodą vis dažniau taiko Rusijos dronų smūgių misijos prieš Ukrainos miestus, kaip detaliai aprašė „The Kyiv Independent“.
Paaiškinimas: Mesh tinklas – ryšio sistema, kurioje kiekvienas įrenginys perduoda signalą kitiems, todėl ryšys nepriklauso nuo vieno centrinio mazgo ir išlieka net sugedus ar išjungus dalį tinklo.
Navigacijos alternatyvos ir dirbtinio intelekto valdymas
Kita Ukrainos gynybos bendrovė „Buntar Aerospace“ teigia visada įvertinusi galimybę, kad tokia ryšio paslauga kaip „Starlink“ dėl mūšio lauko sąlygų gali tapti nepasiekiama.
Naujausi „Starlink“ ir „Starshield“ sutrikimai bendrovės veiklai įtakos nepadarė, nes ji šiam scenarijui buvo pasiruošusi iš anksto, el. laiške „Ars“ teigė Bohdanas Sasas, „Buntar Aerospace“ įkūrėjas. „Netekti prieigos prie vienos ryšio paslaugos nebūtinai reiškia prarasti galimybę vykdyti misiją“, – sakė jis.
„Buntar Aerospace“ Ukrainos kariuomenei tiekė fiksuoto sparno žvalgybos dronus, galinčius nuskristi iki 62 mylių (100 kilometrų). Dronų veiklai padeda dirbtinio intelekto valdoma programinė įranga „Buntar Copilot“, kuri, kaip teigiama, gali pritaikyti skrydžio planus pagal tokius veiksnius kaip oras, signalo kokybė ar trikdžiai ir akumuliatoriaus būklė.
Bendrovė aprašo, kad kiekvienas jos drono „Buntar-3“ duomenų srautas – pavyzdžiui, skrydžio jutiklių duomenys ar kameros vaizdo srautas – perduodamas atskirais kanalais, kad nutrūkus vienam srautui poveikis būtų mažesnis. Nors dronas turi „Starlink“ terminalą, jis taip pat turi alternatyvių ryšio būdų, jei kuri nors paslauga sutriktų.
„Komercinės ryšio paslaugos gali suteikti vertingų galimybių, tačiau gynybos sistemos turi atsižvelgti į tai, kad šios paslaugos gali tapti nepasiekiamos“, – „Ars“ sakė Sasas.
Vakarų bendrovės, tiekiančios dronų technologijas Ukrainai, taip pat pritaikė panašias mūšio lauko pamokas, kad sumažintų priklausomybę nuo „Starlink“. Pavyzdžiui, Vokietijos gynybos bendrovė „Quantum Systems“ nurodė, kad Ukrainoje naudojami jos žvalgybos dronai „Vector“ su antžeminio valdymo stotimis gali palaikyti ryšį šifruotomis radijo linijomis. Jie taip pat turi „borte įdiegtą dirbtinį intelektą ir alternatyvias navigacijos technologijas“, kad galėtų vykdyti misijas nepaisant GPS slopinimo ar elektroninės kovos priemonių.
Dronas perėmėjas SPYS, kurį sukūrė bendrovės Vokietijos ir Ukrainos bendroji įmonė „Quantum WIY Industries“, taip pat naudoja antžeminių švyturių sistemą, kad galėtų naviguoti be GPS, o taikiniams atpažinti turi dirbtiniu intelektu grįstas galimybes kartu su šilumą jaučiančiais jutikliais, kuriais nusitaiko į priešo dronus. Šis konkretus perėmėjas „Starlink“ nenaudoja visiškai.
Vokietijos gynybos bendrovės „Quantum Systems“ atstovas Paulas Strobelis el. laiške „Ars“ teigė, kad kaip pasaulinė „neo-prime“ bendrovė su europietiškomis šaknimis ji nori, jog Europa išliktų visiškai pajėgi veikti kartu su sąjungininkais, bet kartu išlaikytų gebėjimą prireikus veikti savarankiškai. „Tai reiškia, kad Europa privalo gebėti savarankiškai kurti, eksploatuoti ir prižiūrėti kritines technologijas, duomenis ir pajėgumus“, – sakė jis.
Vokietijos vyriausybė skyrė finansavimą dešimtims tūkstančių šių dronų perėmėjų tiekti Ukrainai 2026 ir 2027 metais.
Europos palydovinės paslaugos
Atsižvelgdami į savo vyriausybių finansavimą „Starlink“ paslaugai Ukrainoje, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai pareikalavo panaikinti „Starlink“ apribojimus ir uždavė aštrių klausimų, ar Muskas „žaidžia politiką“. Tačiau Europa taip pat spartino savo suverenių „Starlink“ alternatyvų kūrimą, kurios ateityje gali pasirodyti naudingos Ukrainai.
Ukrainiečiai jau naudoja „Eutelsat“ palydovinę paslaugą „OneWeb“ kaip pagrindinę alternatyvą kai kuriems ryšio poreikiams, tačiau „Eutelsat“ orbitoje turi kiek daugiau nei 600 palydovų, o „Starlink“ – 10 000 palydovų. Tai reiškia, kad ji negali aptarnauti beveik tiek duomenų srautų ar klientų Ukrainoje ar kituose regionuose.
„OneWeb“ terminalai taip pat yra gerokai didesni nei „Starlink“ ir kainuoja maždaug 45 kartus daugiau, pranešė „The Economist“. Caleb Henry, knygos apie „OneWeb“ istoriją autorius, anksčiau „Ars“ sakė, kad didesni „OneWeb“ terminalai apsunkino ukrainiečių pastangas juos montuoti ant dronų.
Europos Sąjunga jau šešerius metus planuoja paleisti žvaigždyną IRIS² iš 348 ryšio palydovų, pradedant 2029 m., nors tai vėlgi tik menka „Starlink“ žvaigždyno dalis. Europos Sąjungos lyderiai taip pat siekia paspartinti antimonopolinį palydovų verslo projekto „Project Bromo“ patvirtinimą, kuris galėtų sukurti didelę Europos bendrovę, galinčią konkuruoti su „SpaceX“, pranešė „Bloomberg News“.
Atskirai Vokietija planuoja sukurti savo ryšio palydovų žvaigždyną SATCOMBw 4, skirtą savo kariuomenei ir NATO. Šiuo žvaigždynu siekiama pradėti nuo 50 veikiančių palydovų iki 2029 m., o vėliau plėstis iki šimtų, remiantis „Euronews“.
Vos prieš kelias savaites iki naujausių „Starlink“ sutrikimų Ukrainoje Suomijos palydovų bendrovė „ICEYE“ ir ryšio technologijų įmonė „Nokia“ taip pat paskelbė planus sukurti Europai skirtą ryšio palydovų žvaigždyną, pranešė „Bloomberg News“. Bendrovės tikisi nuo 2028 m. kasmet paleisti iki 50 žemosios Žemės orbitos palydovų.
Tačiau, kaip ir „Starlink“ atveju, priešo kontrpriemonės šiuolaikiniuose mūšio laukuose taip pat gali trikdyti šių ryšio palydovų paslaugų signalus. Todėl Ukrainos gynybos įmonės ir kariuomenė greičiausiai išlaikys atsargines sistemas ir kiek įmanoma vengs per didelės priklausomybės nuo palydovinių signalų.
„Pagrindinė pamoka ta, kad ryšio atsparumas yra karinės autonomijos dalis, – sakė „Buntar Aerospace“ atstovas Sasas. – Gynybos technologijos turi būti kuriamos atsižvelgiant į mūšio lauko realybę, kur ryšys niekada negarantuotas.“
