Kas yra Deno ir kodėl apie jį visi kalba?
Jei sekate JavaScript ekosistemos naujienas, tikriausiai girdėjote apie Deno – naują runtime aplinką, kurią sukūrė tas pats žmogus, kuris kadaise davė mums Node.js. Ryan Dahl 2018 metais pristatė Deno kaip atsaką į tai, ką jis laiko Node.js dizaino klaidomis. Skamba intriguojančiai, ar ne?
Deno nėra tiesiog dar vienas JavaScript runtime. Tai fundamentaliai kitoks požiūris į tai, kaip turėtų veikti serverio pusės JavaScript aplinka. Naudojant TypeScript kaip pirmosios klasės piliečio statusą, įtaisytą saugumo modelį ir modernią modulių sistemą, Deno bando išspręsti problemas, kurios kamuoja Node.js nuo pat jo atsiradimo.
Bet ar tai reiškia, kad turėtumėte išmesti visus savo Node.js projektus ir pereiti prie Deno? Ne taip greitai. Kaip ir su bet kuria technologija, yra niuansų, kuriuos verta suprasti prieš šokant į naują ekosistemą.
Pagrindiniai skirtumai nuo Node.js
Pirmiausia kalbėkime apie tai, kas daro Deno kitokį. Skirtumai nėra kosmetiniai – tai fundamentalūs architektūriniai sprendimai, kurie keičia visą kūrimo patirtį.
Saugumas pagal nutylėjimą yra vienas didžiausių Deno pranašumų. Skirtingai nei Node.js, kur jūsų kodas gali daryti beveik bet ką (skaityti failus, jungtis prie tinklo, pasiekti aplinkos kintamuosius), Deno reikalauja aiškaus leidimo. Norite skaityti failus? Turite paleisti programą su `–allow-read` vėliava. Reikia tinklo prieigos? `–allow-net`. Tai gali atrodyti varginanti, bet iš tikrųjų tai yra puiki apsauga nuo kenkėjiškų paketų.
TypeScript iš karto – nereikia jokios konfigūracijos. Tiesiog parašote `.ts` failą ir paleidžiate. Deno automatiškai kompiliuoja TypeScript į JavaScript be jokių papildomų įrankių. Tai didžiulis laiko taupymas, ypač pradedant naujus projektus. Žinoma, galite naudoti ir paprastą JavaScript, jei taip labiau patinka.
Modulių sistema yra radikaliai kitokia. Pamirškit `node_modules` – Deno naudoja URL pagrįstą modulių importavimą. Taip, skaitote teisingai, importuojate modulius tiesiog iš URL:
„`javascript
import { serve } from „https://deno.land/[email protected]/http/server.ts”;
„`
Pirmą kartą tai gali atrodyti keista, bet sistema turi savo logiką. Moduliai yra kešuojami lokaliai po pirmojo atsisiuntimo, o versijų valdymas tampa aiškesnis, nes versija yra tiesiog URL dalis.
Įtaisyti įrankiai ir standartinė biblioteka
Vienas dalykas, kuris tikrai džiugina Deno ekosistemoje – jums nereikia ieškoti trečiųjų šalių įrankių pagrindinėms užduotims. Deno ateina su įtaisytais įrankiais, kurių Node.js bendruomenė įprastai ieško npm ekosistemoje.
Formatavimas ir linteris įtraukti iš karto. `deno fmt` formatuoja jūsų kodą pagal standartines taisykles (panašiai kaip Prettier), o `deno lint` patikrina kodo kokybę. Nereikia konfigūruoti ESLint, Prettier ar kitų įrankių – tiesiog naudojate tai, kas jau yra.
Testavimo framework taip pat įtaisytas. Galite rašyti testus naudojant Deno standartinę biblioteką:
„`javascript
import { assertEquals } from „https://deno.land/[email protected]/testing/asserts.ts”;
Deno.test(„paprasta matematika”, () => {
assertEquals(2 + 2, 4);
});
„`
Paleisti testus galite su `deno test` komanda. Jokių Jest, Mocha ar kitų priklausomybių.
Standartinė biblioteka yra gerai dokumentuota ir apima daugumą įprastų užduočių: HTTP serverių kūrimą, failų sistemą, UUID generavimą, datos manipuliavimą ir daug daugiau. Svarbu paminėti, kad standartinė biblioteka yra modulinė – importuojate tik tai, ko reikia.
Realūs panaudojimo scenarijai
Gerai, teorija skamba puikiai, bet kaip Deno veikia realiuose projektuose? Čia tampa įdomu.
API serveriai ir mikroservisai yra natūrali Deno nišė. Greitas paleidimas, įtaisytas TypeScript palaikymas ir paprastas HTTP serverio kūrimas daro jį puikiu pasirinkimu. Štai minimalus HTTP serverio pavyzdys:
„`javascript
import { serve } from „https://deno.land/[email protected]/http/server.ts”;
serve((req) => {
return new Response(„Labas, Deno!”, {
headers: { „content-type”: „text/plain” },
});
}, { port: 8000 });
„`
Tai veikia iš karto, be jokių papildomų paketų ar konfigūracijos.
CLI įrankiai taip pat yra puiki Deno pritaikymo sritis. Galite sukurti vieną vykdomąjį failą su `deno compile`, kuris veiks be Deno runtime. Tai reiškia, kad galite platinti savo įrankius kaip paprastus binarnius failus.
Edge computing platformos, tokios kaip Deno Deploy, leidžia paleisti Deno kodą globaliai paskirstytoje infrastruktūroje. Tai panašu į Cloudflare Workers ar AWS Lambda@Edge, bet su geresne kūrėjo patirtimi.
Tačiau yra sričių, kur Deno dar nėra idealus pasirinkimas. Sudėtingos web aplikacijos su daug priklausomybių gali susidurti su iššūkiais, nes ne visi npm paketai veikia su Deno. Nors Deno palaiko Node.js suderinamumą per `npm:` specifikatorius, tai ne visada veikia sklandžiai.
Ekosistema ir bendruomenė
Vienas didžiausių klausimų apie bet kurią naują technologiją – ar ekosistema yra pakankamai brandi? Su Deno situacija yra įdomi.
Bendruomenė auga, bet ji vis dar žymiai mažesnė nei Node.js. Tai reiškia, kad kartais gali būti sunku rasti sprendimus specifinėms problemoms arba trečiųjų šalių bibliotekas nišinėms užduotims. Tačiau kokybė dažnai nugali kiekybę – Deno bendruomenė linkusi kurti gerai dokumentuotus, modernaus dizaino paketus.
Deno Land yra oficialus modulių registras, kur galite rasti įvairių paketų. Skirtingai nei npm, čia nėra centralizuoto paketo valdymo – moduliai dažniausiai yra tiesiog GitHub repozitorijos, kurios prieinamos per URL.
Svarbus momentas – Node.js suderinamumas nuolat gerėja. Naujausiose Deno versijose galite importuoti npm paketus tiesiogiai:
„`javascript
import express from „npm:express@4”;
„`
Tai žymiai palengvina migraciją ir leidžia naudoti populiarias Node.js bibliotekas. Tačiau ne viskas veikia idealiai – kai kurie paketai, kurie labai priklauso nuo Node.js specifinių API, gali sukelti problemų.
Našumas ir optimizacija
Kalbant apie našumą, Deno ir Node.js yra panašūs, nes abu naudoja V8 JavaScript variklį. Tačiau yra niuansų, kurie gali turėti įtakos jūsų aplikacijos greičiui.
Paleidimo laikas Deno yra šiek tiek lėtesnis nei Node.js, ypač pirmą kartą paleidžiant programą, kai reikia atsisiųsti ir kompiliuoti priklausomybes. Tačiau vėlesniai paleidimai yra greiti dėl kešavimo.
Runtime našumas yra labai panašus. Kai kuriuose benchmark testuose Deno šiek tiek lenkia Node.js, kituose – atvirkščiai. Praktiškai, skirtumas yra nereikšmingas daugumai aplikacijų.
Kas tikrai įdomu – Deno naudoja Rust savo core funkcionalumui (Node.js naudoja C++). Tai teoriškai turėtų suteikti geresnes saugumo garantijas ir potencialiai geresnį našumą ateityje, kai Rust ekosistema toliau bręsta.
Jei rūpinasi našumas, keli patarimai:
– Naudokite `–cached-only` vėliavą production aplinkoje, kad išvengtumėte netikėtų modulių atsiuntimų
– Optimizuokite importus – importuokite tik tai, ko reikia
– Naudokite `deno compile` production deploymentui – tai sukuria optimizuotą vykdomąjį failą
Migracijos iš Node.js strategija
Jei svarstote pereiti nuo Node.js prie Deno, turiu gerų ir blogų žinių. Gera žinia – tai įmanoma. Bloga žinia – tai ne visada paprasta.
Nauji projektai yra lengviausias atvejis. Jei kuriate ką nors nuo nulio, Deno gali būti puikus pasirinkimas, ypač jei projektas nėra labai priklausomas nuo specifinių Node.js ekosistemos paketų.
Esami projektai yra sudėtingesni. Pilna migracija gali būti per daug darbo, bet galite apsvarstyti hibridinį požiūrį:
– Nauji mikroservisai ar API endpointai kuriami su Deno
– Senesnis kodas lieka Node.js
– Palaipsniui migruojate komponentus, kai atsiranda poreikis
Praktiniai migracijos žingsniai:
Pirma, įvertinkite priklausomybes. Pažiūrėkite, ar jūsų naudojami npm paketai veikia su Deno. Galite naudoti `deno info npm:paketo-pavadinimas` komandą, kad patikrintumėte.
Antra, pradėkite nuo mažo. Sukurkite paprastą Deno projektą, kad suprastumėte workflow. Nebandykite iš karto konvertuoti visos aplikacijos.
Trečia, naudokite Deno Node.js suderinamumą. Daugelis Node.js modulių veikia su `npm:` prefiksu, nors ne viskas bus idealu.
Ketvirta, atnaujinkite import teiginius. Tai gali būti mechaninis darbas, bet yra įrankių, kurie gali padėti automatizuoti procesą.
Ką daryti dabar: praktiniai žingsniai į priekį
Taigi, ar Deno yra Node.js žudikas? Tikriausiai ne artimiausiu metu. Bet ar tai vertinga alternatyva tam tikroms užduotims? Absoliučiai taip.
Jei kuriate naują projektą ir neturite daug legacy priklausomybių, Deno gali suteikti geresnę kūrėjo patirtį. TypeScript palaikymas iš karto, saugumas pagal nutylėjimą ir modernus modulių sistema yra tikrai patrauklūs.
Praktiškai, štai ką rekomenduočiau: išbandykite Deno šalutiniame projekte. Sukurkite paprastą API, CLI įrankį ar automatizacijos skriptą. Pajuskite, kaip veikia ekosistema. Pažiūrėkite, ar jums patinka workflow.
Jei dirbate su komanda, įvertinkite mokymo kainą. Nors Deno yra panašus į Node.js, yra pakankamai skirtumų, kad reikėtų laiko prisitaikymui. Ar jūsų komanda pasiruošusi tam?
Dėl production naudojimo – būkite atsargūs, bet nebijokite eksperimentuoti. Deno jau yra naudojamas production aplinkose (pavyzdžiui, Slack naudoja Deno Deploy), bet ekosistema vis dar bręsta. Jei jūsų projektas nėra kritinės svarbos ir turite galimybę spręsti problemas, kai jos iškyla, tai gali būti gera mokymosi patirtis.
Galiausiai, stebėkite Deno evoliuciją. Technologija sparčiai tobulėja, Node.js suderinamumas gerėja, o bendruomenė auga. Tai, kas šiandien gali būti apribojimas, rytoj gali būti išspręsta problema.
Deno nėra tobulas, bet jis reprezentuoja šviežią požiūrį į serverio pusės JavaScript. Ir kartais būtent tai ir reikia – ne revoliucijos, o evoliucijos link geresnių įrankių ir praktikų.
