Amžinas ginčas: kas geriau – Mint ar Ubuntu?
Jei esate bent kiek domėjęsis Linux pasauliu, turbūt girdėjote šį klausimą šimtą kartų. Linux Mint ir Ubuntu – dvi populiariausios distribucijos pradedantiesiems, kurios nuolat varžosi dėl naudotojų dėmesio. Ir nors Ubuntu yra senesnė ir plačiau žinoma, Mint turi savo ištikimą fanų armiją, kuri prisiekia, kad tai geriausia distribucija žemėje.
Tiesą sakant, šis klausimas primena amžiną debatą tarp Android ir iOS gerbėjų – abi pusės turi svarių argumentų, o galutinis atsakymas priklauso nuo jūsų poreikių. Bet štai ką galiu pasakyti iš karto: jei skaitote šį straipsnį, greičiausiai esate pradedantysis Linux naudotojas arba svarstote pereiti nuo Windows. Ir tai puiku, nes abi šios distribucijos yra puikus pasirinkimas būtent jums.
Pabandykime išsiaiškinti, kuo jos skiriasi, kas jas vienija ir svarbiausia – kuri iš jų labiau tinka būtent jums.
Šeimos ryšiai ir istorija
Pirma, kas verta žinoti – Linux Mint iš tikrųjų yra pagrįsta Ubuntu. Taip, skamba keistai, kai kalbame apie konkurenciją, bet Linux pasaulyje tai visiškai normalu. Ubuntu savo ruožtu yra pagrįsta Debian, taigi turime tokią šeimos medžio grandinę: Debian → Ubuntu → Linux Mint.
Kas tai praktiškai reiškia? Tai reiškia, kad Linux Mint naudoja tą pačią paketų bazę kaip Ubuntu, tą patį APT paketų valdymo įrankį, ir dauguma programinės įrangos, kuri veikia Ubuntu, veiks ir Mint. Tai tarsi du broliai, kurie užaugo tame pačiame name, bet išsivystė skirtingus charakterius.
Ubuntu gimė 2004 metais, kai Markas Shuttleworthas (taip, tas milijonierius, kuris nuskraidino save į kosmosą) nusprendė sukurti Linux distribuciją, kuri būtų paprasta naudoti ir prieinama visiems. Ir jam pavyko – Ubuntu tapo Linux veidu daugeliui žmonių.
Linux Mint atsirado 2006 metais kaip atsakas į kai kuriuos Ubuntu sprendimus, kurie ne visiems patiko. Clementas Lefebvre’as norėjo sukurti kažką panašaus į Ubuntu, bet su didesniu dėmesiu paprastumui, elegancijos jausmui ir tradicinei darbalaukio aplinkai. Ir, tiesą sakant, daugeliui žmonių tai patiko labiau nei originalas.
Darbalaukio aplinkos: čia prasideda tikrasis skirtumas
Jei yra viena sritis, kur šios dvi distribucijos iš tikrųjų skiriasi, tai darbalaukio aplinka. Ir tai nėra smulkmena – tai pirmasis dalykas, kurį matote įjungę kompiuterį, ir tai, su kuo sąveikaujate kiekvieną dieną.
Ubuntu naudoja GNOME darbalaukio aplinką. Modernioji GNOME versija (nuo Ubuntu 17.10) yra gana radikali – ji atsisakė tradicinio darbalaukio koncepcijos su užduočių juosta apačioje ar viršuje. Vietoj to, turite „Activities” vaizdą, programų tinklelį ir minimalistinį dizainą. Jei esate įpratę prie Windows ar macOS, pirmą kartą pamatę GNOME galite jaustis šiek tiek pasimetę.
Ar tai blogai? Ne būtinai. GNOME yra labai efektyvi aplinka, kai prie jos pripranti. Ji puikiai veikia jutikliniuose ekranuose, turi elegantišką išvaizdą ir skatina darbą su klaviatūros spartiniais klavišais. Bet ji tikrai nėra intuityviai suprantama Windows naudotojams.
Linux Mint siūlo tris darbalaukio aplinkas: Cinnamon (pagrindinė), MATE ir Xfce. Cinnamon yra Mint komandos sukurta aplinka, kuri atrodo ir jaučiasi labai panaši į Windows 7 – turite užduočių juostą apačioje, meniu mygtuką kairėje, sistemos dėklą dešinėje. Viskas ten, kur tikitės, kad bus.
MATE yra lengvesnė alternatyva, pagrįsta senesne GNOME 2 versija, o Xfce – dar lengvesnė, puikiai tinkanti senesniems kompiuteriams. Šis pasirinkimas yra vienas iš Mint stiprybių – galite rinktis aplinką pagal savo kompiuterio galimybes ir asmeninius pageidavimus.
Programinė įranga iš dėžės
Čia prasideda įdomūs skirtumai, kurie atskleidžia kiekvienos distribucijos filosofiją.
Ubuntu yra gana minimalistinė. Įdiegę ją, gausite naršyklę (Firefox arba naujesnėse versijose – Firefox Snap), muzikos grotuvą, teksto redaktorių ir… na, iš esmės tiek. Jei norite žiūrėti filmus, klausytis muzikos įvairiais formatais ar daryti bet ką sudėtingesnio, turėsite patys įdiegti papildomą programinę įrangą.
Kodėl taip? Ubuntu nori būti „laisva” pagal griežčiausią šio žodžio prasmę. Jie nenori įtraukti nuosavybinės programinės įrangos ar kodekų, kurie gali turėti licencijavimo problemų. Tai garbinga pozicija, bet praktiškai reiškia, kad pradedantysis naudotojas turės praleisti pirmąją valandą ieškodamas ir diegdamas būtinas programas.
Linux Mint eina kitu keliu. Įdiegę Mint, iš karto gausite:
- Visus reikalingus multimedia kodekus (galite žiūrėti MP4, klausytis MP3 ir t.t.)
- LibreOffice pilną paketą (tekstų redaktorius, skaičiuoklė, pristatymai)
- GIMP vaizdo redagavimui
- VLC media grotuvą
- Java palaikymą
Taip, dalis šios programinės įrangos yra nuosavybinė ar turi licencijavimo niuansų. Bet praktiškai tai reiškia, kad įdiegę Mint, galite iš karto pradėti dirbti be papildomo konfigūravimo. Tai ypač svarbu pradedantiesiems, kurie dar nežino, ko jiems reikia ir kur to ieškoti.
Snap paketai: didžiausias nesutarimas
Jei sekate Linux naujienas, turbūt girdėjote apie Snap paketų sistemą. Ir jei skaitėte diskusijas internete, žinote, kad tai viena iš karščiausių ginčų temų Linux bendruomenėje.
Ubuntu agresyviai stumia Snap paketų sistemą. Canonical (įmonė už Ubuntu) sukūrė Snap kaip universalią paketų sistemą, kuri turėtų veikti visose Linux distribucijose. Idėja gera – programos yra izoliuotos, saugesnės, lengviau atnaujinamos. Bet praktikoje Snap turi problemų:
- Programos paleidžiamos lėčiau (kartais gerokai lėčiau)
- Jos užima daugiau vietos diske
- Snap Store yra nuosavybinis ir kontroliuojamas tik Canonical
- Integracijos su sistema kartais veikia keistai
Ubuntu ne tik siūlo Snap – naujesnėse versijose jie pradėjo pakeisti tradicines .deb programas Snap versijomis net neklausdami naudotojo. Įdiegiate Firefox per APT? Gaunate Snap versiją. Chromium? Tik Snap. Daugeliui naudotojų tai atrodė kaip prievarta.
Linux Mint užėmė aiškią poziciją – jie visiškai blokuoja Snap paketų sistemą savo distribucijoje. Mint komanda mano, kad Snap yra blogas kelias ir vietoj to palaiko Flatpak – alternatyvią universalių paketų sistemą, kuri yra tikrai atviro kodo ir nepriklausoma nuo vienos įmonės.
Ar tai svarbu jums, kaip naudotojui? Priklauso. Jei esate pradedantysis, tikriausiai net nepastebėsite skirtumo. Bet jei vertinate greitį ir kontrolę, Mint požiūris gali būti patrauklesnis.
Našumas ir sistemos reikalavimai
Čia reikia būti sąžiningiems – abi distribucijos yra gana panašios našumo prasme, nes jos naudoja tą patį Linux branduolį ir daugelį tų pačių programų. Bet yra niuansų.
Ubuntu su GNOME yra šiek tiek sunkesnė sistema. GNOME naudoja daugiau RAM atminties (paprastai apie 800MB-1GB tuščioje sistemoje) ir reikalauja šiek tiek daugiau procesoriaus galios animacijoms ir efektams. Jei turite modernų kompiuterį (pastarųjų 5-7 metų), tai nebus problema. Bet jei bandote atgaivinti seną nešiojamąjį, GNOME gali jaustis lėtas.
Linux Mint su Cinnamon yra šiek tiek lengvesnė – paprastai naudoja apie 600-700MB RAM tuščioje sistemoje. Cinnamon yra optimizuota būti greita ir responsyvi, ir daugelis naudotojų teigia, kad ji jaučiasi sklandesnė nei GNOME.
Bet jei tikrai turite seną kompiuterį, Mint MATE ar Xfce versijos yra dar geresnės – jos gali veikti su 512MB RAM ir senesniu procesoriumi. Ubuntu taip pat siūlo Xubuntu (su Xfce) ir Lubuntu (su LXQt) variantus lengviems kompiuteriams, bet tai jau techniškai skirtingos distribucijos.
Praktinis patarimas: jei jūsų kompiuteryje yra 4GB RAM ar daugiau, našumas neturėtų būti lemiamas faktorius renkantis tarp šių dviejų. Bet jei turite 2GB ar mažiau, žiūrėkite į Mint MATE ar Xfce.
Bendruomenė, palaikymas ir dokumentacija
Ubuntu turi didžiulę bendruomenę. Tai viena populiariausių Linux distribucijų pasaulyje, o tai reiškia, kad bet kokiai problemai, su kuria susiduriate, tikriausiai jau yra atsakymas internete. Ubuntu forumai, Ask Ubuntu svetainė, Reddit – visur rasite tūkstančius žmonių, kurie gali padėti.
Canonical taip pat siūlo komercinį palaikymą įmonėms, o tai reiškia, kad Ubuntu yra rimtai testuojama ir palaikoma. Jei planuojate naudoti Linux serveriui ar profesionaliam darbui, Ubuntu dažnai yra saugus pasirinkimas.
Linux Mint taip pat turi aktyvią bendruomenę, nors ji mažesnė nei Ubuntu. Bet štai įdomus dalykas – Mint bendruomenė dažnai yra draugiškesnė pradedantiesiems. Galbūt todėl, kad pati distribucija orientuota į naujokus, bet Mint forumuose retai sutiksite arogancijos ar „RTFM” (Read The Fine Manual) tipo atsakymus.
Dokumentacijos prasme abi distribucijos turi puikius išteklius. Ubuntu turi išsamią oficialią dokumentaciją, o Mint turi puikius vadovus ir „First Steps” dokumentą, kuris idealiai tinka pradedantiesiems.
Vienas praktiškumas: kadangi Mint yra pagrįsta Ubuntu, dauguma Ubuntu vadovų ir sprendimų veiks ir Mint. Taigi praktiškai galite naudotis abiejų bendruomenių žiniomis.
Atnaujinimai ir stabilumas
Ubuntu išleidžia naują versiją kas šešis mėnesius – balandį ir spalį. Kiekviena versija palaiko devynis mėnesius, išskyrus LTS (Long Term Support) versijas, kurios išleidžiamos kas dvejus metus ir palaikomos penkerius metus.
Tai reiškia, kad jei naudojate įprastą Ubuntu versiją, kas devyni mėnesius turėsite atnaujinti į naują versiją. Jei naudojate LTS, galite likti su ta pačia versija penkerius metus, gaudami tik saugumo pataisas.
Linux Mint taip pat yra pagrįsta Ubuntu LTS versijomis, bet jie išleidžia savo versijas savo grafiku – paprastai keliais mėnesiais vėliau nei Ubuntu LTS. Mint versijos taip pat palaikomos penkerius metus.
Bet štai skirtumas: Mint turi konservatyvesnį požiūrį į atnaujinimus. Jų atnaujinimų valdiklis klasifikuoja atnaujinimus pagal riziką (1-5 lygiai) ir pagal nutylėjimą siūlo tik saugiausius. Tai reiškia mažiau galimybių, kad atnaujinimas kažką sulaužys, bet taip pat reiškia, kad gaunate naujas funkcijas šiek tiek vėliau.
Ubuntu yra agresyvesnė su atnaujinimais – jie greičiau įtraukia naujas technologijas ir funkcijas. Tai gali būti gerai, jei norite naujausių dalykų, bet kartais gali sukelti stabilumo problemų.
Asmeniškai pastebėjau, kad Mint jaučiasi stabilesnė ilgalaikėje perspektyvoje. Sistema tiesiog veikia, mėnuo po mėnesio, be staigmenų. Ubuntu kartais gali nustebinti po atnaujinimo – paprastai nieko blogo, bet kartais reikia paieškoti sprendimo forume.
Kas turėtų rinktis kurią?
Gerai, perskaitėte visą šį tekstą, bet vis dar norite aiškaus atsakymo. Štai mano rekomendacijos, pagrįstos realiais naudojimo scenarijais:
Rinkitės Linux Mint, jei:
- Pereinat nuo Windows ir norite kažko pažįstamo. Cinnamon darbalaukis bus intuityviai suprantamas.
- Norite sistemos, kuri „tiesiog veikia” iš dėžės, be papildomo konfigūravimo.
- Vertinate stabilumą ir nuspėjamumą labiau nei naujausias funkcijas.
- Nenorite susipažinti su Snap paketų sistema.
- Turite vidutinių ar senesnių specifikacijų kompiuterį.
- Esate pradedantysis ir norite draugiškos bendruomenės.
Rinkitės Ubuntu, jei:
- Norite naujausių technologijų ir funkcijų.
- Planuojate naudoti Linux profesionaliam darbui ar serveriams (geriau pažįstama įmonėse).
- Jums patinka modernus, minimalistinis dizainas.
- Norite didžiausios įmanomos bendruomenės ir palaikymo.
- Planuojate mokytis Linux administravimo (dauguma kursų naudoja Ubuntu).
- Turite jutiklinį ekraną (GNOME geriau pritaikyta).
Bet štai slaptas trečias variantas: galite išbandyti abi. Abi distribucijos siūlo „Live” režimą – galite paleisti jas nuo USB atmintuką neįdiegdami ir pamatyti, kuri jums labiau patinka. Tai užtrunka gal valandą jūsų laiko, bet gali sutaupyti daug nusivylimo vėliau.
Ir dar vienas dalykas – nesijaudinkite, kad priimsite „neteisingą” sprendimą. Linux pasaulyje perjungti distribuciją yra gana paprasta, ir daugelis žmonių per savo Linux kelionę išbando kelias skirtingas distribuciijas. Tai normalu ir net skatintina.
Paskutinis žodis: abi yra puikios, tik skirtingos
Jei iš šio straipsnio turite išsinešti vieną mintį, tai turėtų būti ši: Linux Mint ir Ubuntu yra abi puikios distribucijos, ir jūs negalite rimtai suklysti rinkdamiesi bet kurią iš jų. Skirtumai tarp jų yra realūs, bet ne dramatiški.
Mint yra kaip patogūs, įprasti batai – galbūt ne patys madingiausi, bet žinote, kad su jais galite vaikščioti visą dieną be pūslių. Ubuntu yra kaip nauji sportiniai bateliai – šiek tiek daugiau stiliaus, galbūt reikia laiko priprasti, bet kai pripranti, gali bėgti greitai.
Asmeniškai, jei turėčiau rekomenduoti vieną distribuciją savo mamai, močiutei ar draugui, kuris niekada nenaudojo Linux, tai būtų Linux Mint. Ji tiesiog veikia, ji pažįstama, ir ji nelabai trukdo. Bet jei tas draugas yra technologijų entuziastas, kuris nori mokytis ir eksperimentuoti, rekomenduočiau Ubuntu.
Galiausiai, geriausias būdas sužinoti, kuri distribucija jums tinka – tiesiog išbandyti. Atsisiųskite ISO failą, sukurkite įkraunamą USB, paleiskite Live režimu ir pažaiskite valandą ar dvi. Jūsų pirštai ir instinktai pasakys, kuri jaučiasi teisinga.
Ir atminkite – Linux bendruomenė yra čia, kad padėtų, nesvarbu, kurią distribuciją pasirinksite. Sėkmės jūsų Linux kelionėje!
