Paskutinį kartą žiūrėjote į laikrodį, kai atidarėte tą spalvingą žaidimą telefone? O gal net neprisimenate, kada pradėjote žaisti? Jei šie klausimai skamba pažįstamai, nesate vieni. Mobiliųjų žaidimų industrija per pastaruosius dešimtmečius išaugo iki neįtikėtinų mastų, o kartu su ja – ir rūpesčiai dėl žaidimų poveikio mūsų psichikai.
Šiandien beveik kiekvienas turime kišenėje galingą žaidimų konsolę, kuri visada pasiekiama vienu paspaudimu. Tačiau ką tai reiškia mūsų smegenims ir kasdieniam gyvenimui?
Kodėl mobilieji žaidimai taip traukia
Mobiliųjų žaidimų kūrėjai – tai ne tik programuotojai ir dizaineriai. Daugelis kompanijų samdo psichologus, neurobiologus ir elgesio analitikus, kurie padeda sukurti maksimaliai įtraukius produktus. Jų tikslas paprastas: išlaikyti jus žaidime kuo ilgiau.
Pagrindinis mechanizmas, kuris veikia mūsų smegenis, vadinamas kintamojo stiprinimo grafiku. Tai reiškia, kad atlygis (ar tai būtų naujas lygis, virtualūs pinigai, ar paprasčiausias garsas) ateina netikėtai ir nevienodais intervalais. Būtent šis principas veikia ir lošimo automatuose kazino.
Kai laimime žaidime, mūsų smegenys išskiria dopaminą – „malonumo” hormoną. Tačiau labiausiai dopaminas išsiskiria ne tada, kai gaunate atlygį, o laukimo metu. Štai kodėl tie sekundžių skaičiavimai prieš atidarant dovanų dėžutę ar sukant „laimės ratą” yra tokie jaudinantys.
Dar vienas galingas įrankis – FOMO efektas (Fear of Missing Out). Riboto laiko akcijos, kasdieniai uždaviniai, draugų pasiekimai – visa tai verčia mus grįžti į žaidimą vėl ir vėl, bijant praleisti kažką svarbaus.
Kada hobis virsta problema
Ne kiekvienas, kuris mėgsta žaisti mobiliuosius žaidimus, turi priklausomybę. Tačiau yra aiškių ženklų, kurie turėtų priversti susimąstyti:
- Laiko kontrolės praradimas – planuojate žaisti 10 minučių, bet praleisiate kelias valandas
- Neglėjimas kasdienių pareigų – darbas, mokslai ar santykiai kenčia dėl žaidimų
- Fiziniai simptomai – galvos skausmai, akių įtampa, miego sutrikimai
- Emocinis diskomfortas – nervingumas ar dirglumas, kai negalite žaisti
- Finansiniai sunkumai – išleidžiate pinigus žaidimų papildiniams, kurių realiai neturite
Ypač pavojingi yra žaidimai su mikromokėjimais. Nors pradžioje žaidimas gali būti nemokamas, vėliau jis subtiliai stumia link pirkimų. „Tik už 2,99 euro galėsite…” – šie pasiūlymai gali greitai sudaryti šimtus eurų per mėnesį.
Smegenų chemijos paslaptys
Neuromoksliniai tyrimai atskleidžia, kad intensyvus žaidimas keičia mūsų smegenų struktūrą. Prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir impulso kontrolę, gali sumažėti. Tuo tarpu smegenų sritys, susijusios su apdovanojimo sistema, tampa hiperaktyvios.
Tai panašu į tai, kas vyksta ir su kitomis priklausomybėmis. Smegenys prisitaiko prie nuolatinio dopamino šuolio ir reikalauja vis daugiau stimuliacijos tam pačiam malonumo jausmui pasiekti.
Ypač pažeidžiami yra paaugliai, kurių smegenys dar formuojasi. Tyrimai rodo, kad per daug žaidžiantys vaikai dažniau patiria dėmesio koncentracijos problemų, mokymosi sunkumų ir socialinio nerangaus elgesio.
Tačiau ne viskas taip bloga. Kai kurie žaidimai gali pagerinti reakcijos greitį, erdvinio mąstymo gebėjimus ir net padėti kovoti su depresija ar nerimo sutrikimais. Raktas – subalansuotas naudojimas.
Industrijos manipuliacijos taktikos
Žaidimų kūrėjai naudoja rafinuotas psichologines technikas, kurių dauguma žaidėjų net nepastebime:
Energijos sistemos – turite ribotą kiekį „gyvybių” ar „energijos”, kuri baigiasi po kelių žaidimo minučių. Galite laukti kelias valandas, kol ji atsistatys, arba sumokėti už papildomą.
Progreso iliuzija – pradžioje lygiai keičiasi greitai, suteikdami pasiekimo jausmą. Vėliau progresas lėtėja, bet jūs jau esate „įkabinti”.
Socialinis spaudimas – draugų sąrašai, lyderių lentelės, gildijos ar komandos. Niekas nenori atrodyti „silpniausias” grupėje.
Sunk cost fallacy – jau tiek laiko ir pinigų investavote į žaidimą, kad atrodo kvailai viską mesti.
Kai kurie žaidimai net stebi jūsų elgesį ir prisitaiko prie jo. Jei pastebima, kad ruošiatės išeiti, gali pasirodyti specialus pasiūlymas ar lengvesnis lygis, kad išlaikytų jūsų dėmesį.
Praktiniai sprendimo būdai
Jei atpažįstate save ankstesniuose aprašymuose, nepaniškite. Yra daug būdų, kaip atgauti kontrolę:
Technologiniai sprendimai:
- Naudokite telefono „Screen Time” ar panašias programas laiko sekimui
- Nustatykite programų naudojimo limitus
- Išjunkite žaidimų pranešimus
- Perkelkite žaidimų ikonas į sunkiau pasiekiamus ekrano plotus
- Ištrintite mokėjimo informaciją iš programų parduotuvių
Elgesio strategijos:
- Nustatykite aiškius žaidimo laikus ir jų laikykitės
- Žaiskite tik tam tikrose vietose (ne lovoje ar darbo vietoje)
- Raskite alternatyvių veiklų, kurios taip pat teikia malonumą
- Praktikuokite „skaitmeninio detokso” dienas
Psichologiniai metodai:
- Sąmoningumas – pastebėkite, kada ir kodėl siekiate telefono
- Kvėpavimo pratimai, kai jaučiate norą žaisti
- Vedkite žaidimo dienoraštį – užrašykite, kiek laiko praleidote
Kada kreiptis pagalbos
Kartais savarankiškų pastangų nepakanka. Profesionalios pagalbos reikėtų ieškoti, jei:
- Žaidimas kenkia jūsų darbui, mokslams ar santykiams
- Jaučiate stiprų nerimą ar depresiją, kai negalite žaisti
- Skolinatės pinigų žaidimų papildiniams
- Meluojate apie tai, kiek laiko praleidžiate žaisdami
- Fizinė sveikata kenčia (miego trūkumas, mitybos sutrikimai)
Lietuvoje veikia kelios organizacijos, teikiančios pagalbą priklausomybių atvejais. Psichologai, specializuojantys elgesio priklausomybių srityje, gali pasiūlyti kognityvinio elgesio terapiją ar kitus efektyvius metodus.
Taip pat naudinga prisijungti prie palaikymo grupių internete ar gyvai. Bendravimas su žmonėmis, patiriančiais panašius iššūkius, gali suteikti daug motyvacijos ir praktinių patarimų.
Ateities perspektyvos ir balanso paieška
Mobiliųjų žaidimų industrija nėra blogis savaime. Technologijos gali būti galingas įrankis pramogai, mokymui ir net socialiniams ryšiams palaikyti. Problema kyla tada, kai prarandame kontrolę.
Ateityje tikėtina, kad reguliavimas taps griežtesnis. Kai kurios šalys jau įvedė apribojimus žaidimų reklamai ar mikromokėjimams. Pačios kompanijos taip pat pradeda įtraukti gerovės funkcijas – laiko sekimo įrankius, pertraukų priminimus.
Tačiau didžiausia atsakomybė tenka mums patiems. Svarbu suprasti, kaip veikia šie mechanizmai, ir sąmoningai rinktis, kaip naudojame technologijas. Žaidimas gali būti puikus būdas atsipalaiduoti po sunkios dienos, tačiau jis neturėtų tapti vienintele pabėgimo iš realybės forma.
Galiausiai, sveikas santykis su mobiliaisiais žaidimais reiškia, kad jūs kontroliuojate žaidimą, o ne atvirkščiai. Jei galite lengvai sustoti žaisti, kai reikia, jei žaidimas nepaveiks jūsų santykių ar pareigų, jei jaučiatės gerai ir be jo – tuomet greičiausiai viskas tvarkoje. Bet jei kyla abejonių, geriau sustoti ir įvertinti situaciją objektyviai. Juk tikrasis gyvenimas visada bus įdomesnis už bet kurį virtualų pasaulį.
