Fitness programėlių rinka šiandien yra tikras aukso kasyklos analogas – visi nori gauti savo dalį, bet ne visi žino, kaip tai padaryti protingai. Kai atsisiunčiate nemokamą treniruočių ar mitybos programėlę, turbūt retai susimąstote, kaip jos kūrėjai uždirba pinigus. O jie tikrai uždirba, ir dažnai neblogai.
Nemokamų fitness programėlių monetizacijos modeliai yra gana įvairūs ir dažnai veikia kartu, sudarydami sudėtingą pajamų generavimo sistemą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip veikia šis biznis ir kodėl jūsų duomenys gali būti vertingesni nei manote.
Freemium modelis – klasikinis spąstai
Dauguma fitness programėlių naudoja freemium modelį, kuris veikia pagal paprastą principą: duodi dalį funkcionalumo nemokamai, o už visą spektrą reikalauja mokėti. Šis modelis ypač populiarus tarp fitness programėlių, nes treniruotės ir sveikas gyvenimo būdas yra sritis, kur žmonės linkę investuoti į save.
Pavyzdžiui, MyFitnessPal leidžia skaičiuoti kalorijas nemokamai, bet už išsamesnę maistinių medžiagų analizę, receptų importavimą ar reklamos pašalinimą reikia mokėti. Nike Training Club siūlo nemokamas treniruotes, bet premium versijoje gauni personalizuotus planus ir išsamesnę pažangos analizę.
Statistikos duomenimis, tik 2-5% naudotojų pereina prie mokamos versijos, bet šis nedidelis procentas dažnai sudaro 80-90% visos programėlės pajamų. Tai reiškia, kad 95% naudotojų iš esmės subsidijuoja likusiųjų patirtį.
Reklamos – neišvengiamas blogis ar protingas sprendimas?
Reklamos fitness programėlėse yra kaip druska maiste – per mažai ir neturi skonio (pajamų), per daug ir viskas sugadinta. Programėlių kūrėjai turi rasti pusiausvyrą tarp pajamų generavimo ir naudotojų patirties.
Yra keletas pagrindinių reklamos tipų fitness programėlėse:
- Banner reklamos – paprasčiausios ir mažiausiai trukdančios
- Interstitial reklamos – pilno ekrano reklamos tarp veiksmų
- Video reklamos – dažnai siūlomos mainais už papildomas funkcijas
- Native reklamos – integruotos į turinį, atrodančios kaip natūrali programėlės dalis
Protingiausi kūrėjai reklamas integruoja taip, kad jos netgi būtų naudingos. Pavyzdžiui, Strava rodo sportinių prekių reklamas, kurios gali būti aktualios bėgikams ar dviratininkams. Taip visi laimi – naudotojas gauna aktualią informaciją, reklamuotojas – tikslinę auditoriją, o programėlė – pajamas.
Duomenų monetizacija – jūsų informacija kaip prekė
Čia prasideda šiek tiek pikantesnis dalykas. Jūsų treniruočių duomenys, mitybos įpročiai, miego režimas – visa tai yra vertinga informacija, kurią galima monetizuoti. Ir ne, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų asmens duomenys parduodami aukščiausiam pasiūlytojui.
Duomenų monetizacija gali vykti keliais būdais:
Agregacijos ir analitikos pardavimas – programėlės renka anoniminius duomenis apie naudotojų elgesį ir parduoda juos tyrimų kompanijoms ar sveikatos organizacijoms. Pavyzdžiui, informacija apie tai, kokios treniruotės populiariausios tam tikroje demografinėje grupėje.
Partnerystės su draudimo kompanijomis – kai kurios programėlės bendradarbiauja su sveikatos draudimo tiekėjais, siūlydamos nuolaidas aktyviems naudotojams. Čia duomenys naudojami abipusės naudos principu.
Produktų rekomendacijų sistemos – remiantis jūsų veiklos duomenimis, programėlės gali siūlyti tikslines prekės ar paslaugas. Jei bėgiojate daug, gausite sportbačių reklamas, jei domitės joga – jogos kilimėlių pasiūlymus.
Partnerystės ir affiliate marketingas
Fitness programėlės dažnai veikia kaip tarpininkai tarp naudotojų ir įvairių produktų ar paslaugų tiekėjų. Šis modelis ypač populiarus, nes sukuria win-win situaciją visoms šalims.
Sporto prekių partnerystės yra klasikinis pavyzdys. Programėlė rekomenduoja tam tikrus sportbačius ar treniruočių įrangą, o už kiekvieną pardavimą gauna komisinius. Adidas Running (buvusi Runtastic) aktyviai rekomenduoja Adidas produktus, o Under Armour programėlės daro tą patį su savo prekių linija.
Maisto papildų ir mitybos produktų reklama taip pat yra didelė pajamų šaltinis. Programėlės, kurios specializuojasi mitybos sekime, dažnai siūlo konkrečius produktus ar prekės ženklus, gaudamos komisinius už kiekvieną pardavimą.
Kai kurios programėlės eina dar toliau ir kuria savo produktų linijas. Fitbit ne tik kuria programėles, bet ir parduoda fizinę įrangą, o Peloton programėlė yra neatsiejama nuo jų treniruočių įrangos ekosistemos.
Prenumeratos ir abonementų psichologija
Prenumeratos modelis fitness srityje veikia ypač gerai dėl kelių psichologinių faktorių. Žmonės linkę investuoti į savo sveikatą ir grožį, o reguliari mokestis sukuria įsipareigojimo jausmą – „jei mokau, tai turiu naudotis”.
Programėlių kūrėjai naudoja įvairius psichologinius triukus:
Nemokamas bandomasis laikotarpis – paprastai 7-14 dienų, per kurias naudotojas įpranta prie premium funkcijų. Kai baigiasi bandomasis laikotarpis, atsisakyti jau sunkiau.
Metinės prenumeratos su nuolaida – siūloma sutaupyti mokant iš karto už visus metus. Tai garantuoja ilgalaikį klientą ir geresnį cash flow.
Socialiniai įsipareigojimai – kai kurios programėlės siūlo šeimos ar draugų planus, kur atsisakymas paveiks ne tik jus, bet ir kitus.
Gamifikacija – lygiai, pasiekimai, iššūkiai. Visa tai skatina tęsti naudojimąsi ir mokėti už premium funkcijas.
Korporatyvinės paslaugos – B2B segmentas
Ne visi žino, bet daugelis fitness programėlių turi ir korporatyvinę pusę. Įmonės vis dažniau investuoja į darbuotojų sveikatą, o fitness programėlės tam puikiai tinka.
Headspace for Work, Calm for Business, Fitbit Health Solutions – visa tai yra B2B produktai, kurie generuoja daug didesnes pajamas nei individualūs naudotojai. Įmonė gali mokėti 5-15 dolerių per mėnesį už kiekvieną darbuotoją, o tai gerokai daugiau nei individualus premium planas.
Korporatyvinės paslaugos dažnai apima:
- Darbuotojų sveikatos monitoringą ir ataskaitas
- Komandos iššūkius ir varžybas
- Integracijas su HR sistemomis
- Personalizuotus wellness planus
Šis segmentas ypač augo COVID-19 pandemijos metu, kai nuotolinis darbas tapo norma ir darbuotojų fizinė bei psichinė sveikata tapo dar aktualesne.
Ateities tendencijos ir išvados
Fitness programėlių monetizacijos modeliai nuolat evoliucionuoja. Ateityje tikėtina dar didesnė personalizacija, dirbtinio intelekto naudojimas tikslinei reklamai ir naujų technologijų, tokių kaip VR ar AR, integracija.
Blockchain technologijos gali atnešti naują monetizacijos būdą – naudotojai galės gauti kriptovaliutos žetonus už aktyvumą, kuriuos vėliau galės iškeisti į prekes ar paslaugas. Sweatcoin jau dabar bando panašų modelį.
Svarbu suprasti, kad nemokamai reiškia ne tai, kad niekas nemoka, o tai, kad mokama kitaip. Jūsų duomenys, dėmesys reklamoms, galimas perėjimas prie premium versijos – visa tai yra jūsų „mokestis” už nemokamą programėlę.
Kaip naudotojas, turėtumėte skaityti privatumo politikas, suprasti, kokie duomenys renkami ir kaip naudojami. Jei programėlė tikrai naudinga ir vertinga, nevenkit mokėti už premium versiją – taip palaikysite kokybišką produktą ir dažnai gausite geresnę patirtį be reklamos.
Galiausiai, fitness programėlių monetizacijos modeliai atskleidžia, kad šiuolaikinis skaitmeninis biznis yra daug sudėtingesnis nei atrodo paviršiuje. Už kiekvienos „nemokamos” programėlės slypi kruopščiai apgalvotas verslo modelis, kuris turi užtikrinti ne tik naudotojų pasitenkinimą, bet ir finansinį tvarumą.
