Kas tas Next.js ir kodėl visi apie jį kalba
Jei dirbate su React ekosistema, turbūt pastebėjote, kad Next.js tapo beveik standartiniu pasirinkimu kuriant šiuolaikiškus web projektus. Ir ne be reikalo – šis framework’as išsprendžia daugybę problemų, su kuriomis susiduria tradicinės React aplikacijos. Bet štai kur prasideda keblumai: Next.js siūlo kelis skirtingus būdus, kaip generuoti jūsų puslapius, ir pasirinkimas tarp Server-Side Rendering (SSR) ir Static Site Generation (SSG) kartais gali sukelti galvos skausmą.
Prieš kelis metus, kai tik pradėjau naudoti Next.js, paprasčiausiai pasirinkdavau SSR viskam, nes skambėjo „fancy” ir profesionaliai. Vėliau supratau, kad tai buvo klaida – mano svetainė buvo lėtesnė nei reikėjo, serverio sąnaudos didesnės, o vartotojų patirtis ne tokia sklandi. Todėl šiandien noriu pasidalinti tuo, ką išmokau per tuos metus.
SSR: kai turinys turi būti šviežias kaip rytinė kava
Server-Side Rendering reiškia, kad kiekvieną kartą, kai vartotojas užklausia puslapį, serveris sugeneruoja HTML turinį iš naujo. Tai vyksta realiu laiku, kiekvienam užklausimui. Skamba kaip daug darbo, tiesa? Ir taip, tai tikrai yra daugiau darbo nei SSG.
Bet štai kur SSR tikrai spindi: kai jums reikia dinaminio turinio, kuris keičiasi dažnai arba priklauso nuo konkrečios vartotojo užklausos. Pavyzdžiui, jei kuriate socialinių tinklų feedą, kur turinys atsinaujina kas minutę, SSR yra jūsų draugas. Arba el. prekybos produktų sąrašas su realiu laiku atsinaujinančiomis kainomis ir likučiais – čia SSR taip pat puikiai tinka.
Praktinis pavyzdys: Tarkime, kuriate naujienų portalą. Straipsniai publikuojami kas valandą, komentarai ateina nuolat, o reklamos turėtų būti personalizuotos pagal vartotoją. Tokiu atveju SSR leidžia užtikrinti, kad kiekvienas lankytojas mato naujausią informaciją:
export async function getServerSideProps(context) {
const { req, query } = context;
const userId = req.cookies.userId;
const articles = await fetchLatestArticles();
const personalizedAds = await fetchAdsForUser(userId);
const comments = await fetchRecentComments(query.articleId);
return {
props: {
articles,
personalizedAds,
comments
}
};
}
Tačiau SSR turi ir savo kainą. Kiekvienas puslapio užkrauimas reiškia serverio resursų naudojimą. Jei jūsų svetainė sulaukia didelio srauto, serverio sąnaudos gali greitai išaugti. Be to, vartotojas turi laukti, kol serveris apdoros užklausą, sugeneruos HTML ir atsiųs atgal – tai gali užtrukti nuo kelių šimtų milisekundžių iki kelių sekundžių, priklausomai nuo duomenų bazės užklausų sudėtingumo.
SSG: statiškas, bet ne nuobodus
Static Site Generation veikia visiškai kitaip. Puslapiai generuojami build metu – vieną kartą. Rezultatas? Paprasti HTML failai, kurie gali būti aptarnaujami per CDN žaibišku greičiu. Tai tarsi iš anksto paruoštas maistas – jums nereikia gaminti kiekvieną kartą, kai kas nors nori valgyti.
SSG idealiai tinka turiniui, kuris nesikeičia dažnai. Blogai, dokumentacija, landing puslapiai, produktų aprašymai – visa tai puikiai veikia su SSG. Ir štai kodėl tai taip gera: jūsų vartotojai gauna puslapį beveik akimirksniu, nes nėra jokio serverio apdorojimo – tiesiog statiškas failas, kurį CDN pristato iš artimiausio taško.
Aš naudoju SSG savo asmeniniam blogui, ir skirtumas buvo akivaizdus. Puslapiai užsikrauna per 100-200ms, Google PageSpeed Insights rodo 95+ balus, o serverio sąnaudos? Beveik nulinės. Tai yra gryna magija.
export async function getStaticProps() {
const posts = await fetchAllBlogPosts();
const categories = await fetchCategories();
return {
props: {
posts,
categories
},
revalidate: 3600 // Atnaujinti kas valandą
}
}
Bet čia slypi ir iššūkis: ką daryti, kai turinys vis dėlto keičiasi? Next.js turi atsakymą – Incremental Static Regeneration (ISR). Tai leidžia jums nustatyti, kaip dažnai puslapis turėtų būti regeneruojamas fone. Pavyzdžiui, galite nustatyti revalidate: 60, ir puslapis bus atnaujinamas kas minutę, bet vartotojai vis tiek gaus statišką versiją iš cache.
Kai reikia abiejų: hibridinė strategija
Štai kur Next.js tikrai išsiskiria iš kitų framework’ų – jums nereikia rinktis vieno būdo visai aplikacijai. Galite naudoti SSR vienose puslapiuose ir SSG kituose. Tai ne tik galima, bet ir rekomenduojama.
Realybėje daugelis projektų naudoja mišrią strategiją. Pavyzdžiui, el. prekybos svetainėje:
- Landing puslapis: SSG – jis retai keičiasi ir turi būti žaibiškai greitas
- Produktų kategorijų puslapiai: SSG su ISR – produktai keičiasi, bet ne taip dažnai
- Produkto detalės: SSG su ISR – aprašymai stabilūs, bet kainos ir likučiai gali keistis
- Vartotojo profilis: SSR – visiškai personalizuotas turinys
- Krepšelis: Client-side rendering – dinamiškas, interaktyvus, nereikia SEO
Tokia strategija leidžia optimizuoti kiekvieną puslapį pagal jo specifinius poreikius. Nėra vieno teisingo atsakymo – viskas priklauso nuo konteksto.
Našumo aspektai, apie kuriuos niekas nekalba
Kai skaičiau dokumentaciją pirmą kartą, viskas atrodė paprasta: SSG greitas, SSR lėtesnis, bet dinamiškas. Realybė šiek tiek sudėtingesnė.
Pirma, SSR našumas labai priklauso nuo to, ką darote getServerSideProps funkcijoje. Jei darote penkias duomenų bazės užklausas ir dvi išorines API užklausas, jūsų puslapis bus lėtas nepriklausomai nuo to, kaip geras jūsų serveris. Optimizavimas čia kritinis:
// Blogai - nuoseklios užklausos const user = await fetchUser(userId); const posts = await fetchUserPosts(user.id); const comments = await fetchPostComments(posts[0].id); // Gerai - lygiagrečios užklausos const [user, posts, comments] = await Promise.all([ fetchUser(userId), fetchUserPosts(userId), fetchRecentComments() ]);
Antra, SSG su ISR gali būti klastingas. Jei nustatote per trumpą revalidation laiką (pvz., 10 sekundžių), iš esmės gaunate SSR našumą, bet su papildoma cache logika. Reikia rasti balansą tarp turinio šviežumo ir našumo.
Trečia, nepamirškite apie serverio geografiją. Jei jūsų SSR serveris yra Amerikoje, o vartotojai Europoje, latency bus problema nepriklausomai nuo to, kaip optimizuotas kodas. Edge functions ir geografiškai paskirstyti serveriai gali padėti, bet tai prideda sudėtingumo.
SEO ir indeksavimas: kas iš tiesų svarbu
Vienas dažniausių argumentų už SSR ar SSG yra SEO. Ir taip, tai svarbu, bet ne visada taip, kaip manote.
Google šiandien gana gerai indeksuoja ir client-side rendered turinį, bet tai užtrunka ilgiau ir nėra garantuota. SSR ir SSG užtikrina, kad HTML turinys yra prieinamas iš karto, kai bot’as aplanko puslapį. Tai reiškia greitesnį indeksavimą ir geresnius rezultatus.
Bet štai ką pastebėjau: daugelis žmonių naudoja SSR SEO vardan, nors SSG veiktų puikiai. Jei jūsų turinys nesikeičia kas minutę, Google bot’ui visiškai pakanka SSG su ISR. Bot’ai neaplanko jūsų svetainės kas sekundę – jie grįžta kas kelias valandas ar dienas, priklausomai nuo svetainės autoriteto.
Praktiškai, jei naudojate SSG su revalidate: 3600 (viena valanda), jūsų SEO bus identiškas SSR, bet našumas bus daug geresnis. Išskyrus atvejus, kai turite tikrai dažnai besikeičiantį turinį, kurį Google turi indeksuoti realiu laiku (naujienos, akcijų kainos ir pan.).
Kaina ir infrastruktūra: kas lieka už kadro
Kalbant apie techninius sprendimus, dažnai pamirštame apie finansinę pusę. SSR ir SSG turi labai skirtingą kainų modelį.
SSG yra pigus. Iš esmės jums reikia tik CDN, kad aptarnautumėte statinius failus. Vercel, Netlify, Cloudflare Pages – visi siūlo dosnias nemokamas pakopas, kurių pakanka daugeliui projektų. Net jei turite milijoną peržiūrų per mėnesį, sąnaudos bus minimalios.
SSR yra kitokia istorija. Jums reikia serverio, kuris veiktų 24/7, apdorotų užklausas ir galėtų skaliotis pagal apkrovą. Tai reiškia:
- Serverio išlaikymo kaštus (VPS, cloud functions, ar container’iai)
- Duomenų bazės išlaikymo kaštus, jei darote daug užklausų
- Potencialiai didesnę infrastruktūrą high traffic atvejais
- Monitoring ir logging sistemas
Vercel, pavyzdžiui, ima mokestį už serverless function’ų vykdymo laiką. Jei kiekvienas puslapio užkrauimas užtrunka 500ms ir turite 100,000 peržiūrų per mėnesį, tai 50,000 sekundžių arba ~14 valandų serverio laiko. Priklausomai nuo plano, tai gali būti nemokama arba kainuoti šimtus dolerių.
Aš pats susidūriau su šia problema vienoje e-commerce platformoje. Pradžioje naudojome SSR viskam, nes „taip reikia”. Po trijų mėnesių Vercel sąskaita pasiekė 400 USD per mėnesį. Perėjus prie hibridinės strategijos (SSG daugumai puslapių, SSR tik ten, kur būtina), sąskaita nukrito iki 50 USD. Funkcionalumas? Identiškas. Našumas? Geresnis.
Kaip priimti sprendimą jūsų projektui
Gerai, užteks teorijos. Kaip iš tiesų nuspręsti, ką naudoti? Štai mano patikrintas procesas, kurį naudoju kiekviename projekte.
Pradėkite nuo šių klausimų:
1. Kaip dažnai keičiasi turinys? Jei retai (kartą per dieną ar rečiau) – SSG. Jei nuolat – SSR arba client-side.
2. Ar turinys personalizuotas? Jei taip – SSR arba client-side. Jei ne – SSG.
3. Kiek vartotojų tikitės? Didelis srautas? SSG bus pigiau ir greitesnis. Mažas srautas? Bet kuris variantas veiks.
4. Ar SEO kritinis? Jei taip – SSR arba SSG. Jei ne – galite naudoti client-side rendering.
5. Koks jūsų biudžetas? Ribotas? Pirmenybė SSG. Didelis? Galite sau leisti SSR.
Praktiškai, mano rekomendacija būtų tokia: pradėkite nuo SSG su ISR. Tai duoda geriausią balansą tarp našumo, kainos ir funkcionalumo. Nustatykite revalidation laiką pagal tai, kaip dažnai jūsų turinys keičiasi. Jei tai neveikia – tada pereikite prie SSR konkretiems puslapiams, kuriems to reikia.
Ir nepamirškite, kad galite pradėti su vienu sprendimu ir pereiti prie kito vėliau. Next.js leidžia keisti rendering strategiją puslapyje pakeitus vieną funkciją. Tai ne amžinas įsipareigojimas.
Ką daryti, kai viskas eina ne pagal planą
Teorija viena, praktika kita. Štai kelios problemos, su kuriomis greičiausiai susidursite, ir kaip jas spręsti.
Problema #1: SSG build’as užtrunka amžinybę
Jei turite 10,000 puslapių ir naudojate SSG, build’as gali užtrukti valandas. Sprendimas? Naudokite fallback: 'blocking' arba fallback: true su getStaticPaths. Tai leidžia generuoti tik populiariausius puslapius build metu, o kitus – pagal poreikį.
export async function getStaticPaths() {
const popularPosts = await fetchPopularPosts(100); // Tik 100 populiariausių
return {
paths: popularPosts.map(post => ({
params: { id: post.id }
})),
fallback: 'blocking' // Kiti generuojami pagal poreikį
}
}
Problema #2: ISR neveikia taip, kaip tikėjotės
ISR regeneruoja puslapį fone, bet pirmas vartotojas po revalidation periodo vis tiek gauna seną versiją. Jei tai problema, galite naudoti on-demand revalidation per API route’us. Tai leidžia rankiniu būdu invaliduoti cache, kai turinys pasikeičia.
Problema #3: SSR per lėtas
Jei SSR puslapis kraunasi ilgiau nei 2 sekundes, turite problemą. Pirmiausia, optimizuokite duomenų užklausas. Antra, apsvarstykite caching strategijas – Redis ar Memcached gali drastiškai pagreitinti dalykus. Trečia, galbūt jums iš tiesų nereikia SSR – apsvarstykite SSG su ISR.
Ateitis jau čia: kas keičiasi Next.js 13+
Next.js 13 pristatė App Router ir React Server Components, kurie iš esmės keičia žaidimo taisykles. Dabar turime naujus terminus: Server Components ir Client Components, o SSR ir SSG koncepcijos tampa šiek tiek kitokios.
Server Components leidžia jums renderinti komponentus serveryje be jokio JavaScript’o kliente. Tai tarsi SSR, bet granuliaresnė – galite pasirinkti, kurie komponentai renderinami serveryje, o kurie kliente. Tai duoda dar daugiau lankstumo ir gali pagerinti našumą.
Bet čia svarbu suprasti: pagrindinės koncepcijos lieka tos pačios. Vis dar reikia nuspręsti, ar jūsų turinys turėtų būti generuojamas statiškai, dinamiškai, ar kažkur per vidurį. Tik dabar turite daugiau įrankių ir galimybių tai padaryti.
Mano patarimas? Jei pradėdate naują projektą, išmokite naują App Router sistemą. Jei turite esamą projektą su Pages Router – neskubėkite migruoti. Abi sistemos veikia puikiai, ir Pages Router bus palaikomas dar ilgai.
Kai technologija tarnauja tikslui, o ne atvirkščiai
Baigiant šį straipsnį, noriu pabrėžti vieną dalyką, kurį per dažnai pamirštame: technologija turi tarnauti jūsų tikslams, o ne atvirkščiai. Per daug kartų mačiau projektus, kurie naudoja SSR viskam, nes „taip moderniau”, arba SSG viskam, nes „taip greičiau”. Realybė yra niuansuota.
Geriausias sprendimas jūsų projektui priklauso nuo daugybės faktorių: jūsų vartotojų poreikių, biudžeto, komandos įgūdžių, turinio pobūdžio ir verslo tikslų. Next.js suteikia jums įrankius – SSR, SSG, ISR, Client-side rendering – bet jūs turite nuspręsti, kada ką naudoti.
Pradėkite paprastai. Dauguma projektų puikiai veikia su SSG ir ISR. Jei pastebite, kad tam tikri puslapiai turi būti dinaminiai – pridėkite SSR. Jei kai kurios dalys nereikalauja SEO – naudokite client-side rendering. Matuokite, testuokite, optimizuokite.
Ir nepamirškite, kad jūsų pirmasis pasirinkimas nebūtinai bus galutinis. Web development – tai iteratyvus procesas. Pradėkite su tuo, kas atrodo tinkama, stebėkite rezultatus ir koreguokite pagal poreikį. Next.js leidžia tai daryti be didelių refactoring’ų, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl šis framework’as tapo toks populiarus.
Taigi, ar pasirinkti SSR ar SSG? Atsakymas, kaip ir daugelyje dalykų programavime, yra: depends. Bet dabar jūs turite žinių ir įrankių priimti tą sprendimą protingai.
