„Nvidia“ vvvykdantysis direktorius Jensenas Huangas prisipažino turėjęs romaną praėjus dviem dienoms po to, kai „Financial Times“ (FT) pranešė apie jo tariamą romantinį ryšį su moterimi, kuri, JAV žvalgybos bendruomenės manymu, dirbo Kinijos šnipe.
Huangas apie romaną pranešė sekmadienį darbuotojams išsiuntęs vidinę žinutę, kurią gavo FT.
„Esu skolingas atsiprašymą savo šeimai ir jums visiems“, – rašė Huangas žinutėje. „Buvau neištikimas savo žmonai. Mano poelgiai įskaudino ją ir mūsų vaikus. Tam, ką padariau, pasiteisinimo nėra. Labai gailiuosi.“
Atskirame pranešime „Nvidia“ teigė, kad bendrovės direktorių valdyba pradės nepriklausomą tyrimą „atsižvelgiant į pastarojo meto pranešimus, kad įkūrėjas ir vadovas Jensenas Huangas buvo užsienio žvalgybos operacijos taikinys“.
Huangas pažadėjo visapusiškai bendradarbiauti. „Mano pareiga – tarnauti jums ir būti vertam jūsų pasitikėjimo“, – sakė jis. „Šios pareigos neįvykdžiau. Esu visiškai atsidavęs „Nvidia“ ir stengsiuosi susigrąžinti jūsų pasitikėjimą.“
Penktadienį FT pranešė, kad, JAV nuomone, Huangas turėjo romantinį ryšį su kinų kilmės moterimi, kuri buvo užverbuota šnipinėti Kinijos valstybės saugumo ministerijos (MSS) žvalgybos tarnybai.
Šiemet JAV pareigūnai, remdamiesi JAV žvalgybos informacija, parengė pažymą, kurioje teigiama, kad „Nvidia“ vadovas turėjo romantinių santykių su Alice Huang – Singapūre įsikūrusios lustų gamintojos kliento „Megaspeed“ vadove, sakė su dokumentu susipažinę asmenys.
Romanas skaudžiai smogia „Nvidia“ vadovui, kuris pastaraisiais metais tapo dirbtinio intelekto (DI) bumo veidu, vienu garsiausių šios technologijos šalininkų ir pavertė Silicio slėnio grupę pirmąja 5 trln. dolerių vertės bendrove.
Tai įvyksta ir lemiamu metu visam DI sektoriui, kuris JAV susiduria su stiprėjančia politine reakcija, o investuotojai vis labiau abejoja, ar šimtai milijardų dolerių, išleistų infrastruktūrai, atsipirks.
Pirmadienio ankstyvoje prekyboje Frankfurte įtrauktos „Nvidia“ akcijos pabrango daugiau nei 6 proc. – tiksliau, atpigo daugiau nei 6 proc.
Huango prisipažinimas atsirado po to, kai „Nvidia“ anksčiau atmetė užuominas apie netinkamą ryšį su Alice Huang ir teigė, kad bendravimas buvo „nieko neįprasto ar netikėto“ dirbant su „Nvidia“ klientu.
JAV vyriausybės pažyma, kurioje teigiama, kad JAV žvalgyba mano, jog „Megaspeed“ vadovę užverbavo MSS, buvo parengta prieš pat prezidentui Donaldui Trumpui išvykstant į Pekiną susitikti su Xi Jinpingu.
Jensenas Huangas užmezgė artimus santykius su Trumpu, o tai erzino JAV nacionalinio saugumo pareigūnus, manančius, kad jis pernelyg linkęs parduoti Kinijai pažangius lustus, galinčius pakenkti Amerikos saugumui.
Sekmadienį paklaustas apie Huangą, Trumpas žurnalistams sakė, kad šis JAV padarė „nuostabų darbą“. Paklaustas, ar gailisi nesiėmęs veiksmų dėl žvalgybos informacijos apie romaną, Trumpas atsakė: „Ne, nemanau. Manau, jis garbingas žmogus. Manau, jis greičiausiai turi tam paaiškinimą. Reikia jo išklausyti.“
„Nesikalbėjau su juo apie tai. Tiesiog žinau, kad jis geras žmogus, bet niekada nežinai, kas vyksta“, – pridūrė Trumpas.
Ilgai laikęsis atokiai nuo politikos, Huangas ėmė megzti ryšius su Trumpu po to, kai prezidentas jam netikėtai paskambino per gimtadienį.
Jis greitai tapo vienu mėgstamiausių Trumpo vadovų ir lydėjo jį valstybinių vizitų metu, tarp jų šiemet į Kiniją, o pernai – į Jungtinę Karalystę.
Huangas ne kartą bandė paveikti Trumpą, kad šis imtųsi nuolaidesnio požiūrio į „Nvidia“ DI lustų tiekimą Kinijai, kai 2025 m. dėl naujų eksporto kontrolės priemonių bendrovė buvo visiškai atkirsta nuo šios svarbios rinkos.
Dėl to pasiektas susitarimas – Trumpas leido eksportuoti senesnės kartos „Nvidia“ H200 lustus į Kiniją, o JAV vyriausybė gauna dalį pardavimų pajamų – Silicio slėnio bendrovės pardavimams turėjo minimalią įtaką, nes Pekinas priešinosi jos technologijoms. Tačiau tai dar labiau papiktino griežtos linijos Kinijos atžvilgiu šalininkus JAV administracijoje.
JAV vyriausybė jau tyrė „Megaspeed“ dėl įtarimų, kad ji kontrabanda gabeno „Nvidia“ lustus į Kiniją.
„Nvidia“ sekmadienį pranešė, kad tyrimui prižiūrėti bus sudarytas nepriklausomų direktorių komitetas, kuriam padės išorės teisininkai.
„Valdyba teikia pirmenybę JAV nacionaliniam ir ekonominiam saugumui, kuris yra svarbiausias „Nvidia“ ir jos akcininkų interesams“, – teigė bendrovė. „Nors valdyba neturi pagrindo manyti, kad buvo pakenkta nacionaliniam saugumui ar „Nvidia“ paslaptims, valdybos tyrimas apims visą turimą informaciją.“
Huangas, 1993 m. kartu įkūręs „Nvidia“ kaip vaizdo žaidimų grafikos plokščių bendrovę, yra vienas ilgiausiai dirbančių įkūrėjų vadovų Silicio slėnyje. Labiau nei dauguma technologijų grupių, „Nvidia“ sėkmė yra glaudžiai susijusi su jos vadovo sėkme.
Huangas vadovauja artimai ir lojaliai pagrindinei maždaug pustuzinio vadovų komandai, tarptautinėje arenoje veikia kaip pagrindinis bendrovės pardavėjas, o tiesiogiai valdo dešimtis tiesiogiai jam pavaldžių darbuotojų, kurie užtikrina bendrovės veiklą.
Jis šią „plokščią“ organizacinę struktūrą įvardijo kaip bendrovės veiklos greičio priežastį – ji padėjo išlikti priekyje konkurentų DI lustų rinkoje, o rinkos vertė išaugo maždaug nuo 1 trln. dolerių 2023 m. iki 4,5 trln. dolerių dabar.
Elonas Muskas, artimas Huango sąjungininkas, buvo tarp pirmųjų, pareiškusių paramą: jis sutiko su socialiniame tinkle paskelbtu įrašu, kad Huangas yra „vienas didžiausių šios kartos verslininkų“ ir „nepakeičiamas Amerikos lyderystei DI srityje“.
Tačiau Johnas Moolenaaras, Atstovų rūmų komiteto Kinijos klausimais pirmininkas respublikonas, kuris kartu su kitais įstatymų leidėjais paprašė Huango duoti parodymus Kongrese, sakė: „Labai svarbu, kad Jensenas Huangas Kongrese atsakytų į mūsų nacionalinio saugumo abejones dėl Kinijos prieigos prie jautrių technologijų ir informacijos.“
Paaiškinimas: Eksporto kontrolė – tai valstybės taikomi apribojimai parduoti tam tikras pažangias technologijas, pavyzdžiui, galingus lustus, į užsienį, siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą.
© 2026 The Financial Times Ltd. Visos teisės saugomos. Negalima platinti, kopijuoti ar bet kokiu būdu keisti.
