Dar prieš kokius penkerius metus kinų televizorių gamintojai Europos rinkoje buvo kažkas panašaus į egzotišką pasirinkimą – žmonės rinkdavosi juos tik dėl kainos, žinodami, kad kompromisų bus daugiau nei norėtųsi. Šiandien situacija apsivertė aukštyn kojomis. TCL ir Hisense ne tik atėmė didelę rinkos dalį iš Samsung ir LG, bet ir daugelyje segmentų techniškai juos pralenkia. Klausimas jau nebe „ar verta rinktis kinišką televizorių”, o „kurį iš dviejų – TCL ar Hisense”.
Abi kompanijos konkuruoja beveik identiškose kainų kategorijose, naudoja panašias technologijas ir netgi pirkasi panelius iš tų pačių fabrikų. Bet skirtumai, kai pradedi gilintis, yra gana ryškūs – nuo programinės įrangos filosofijos iki to, kaip jie sprendžia garso klausimą. Pabandysiu išskaidyti, kur kiekvienas iš jų stipresnis ir kam kuris labiau tinka.
Kaip jie apskritai atsidūrė čia
TCL Europos rinką pradėjo užkariauti anksčiau ir agresyviau – jų strategija buvo tiesiog užplūsti prekybos centrus pigiais, bet neblogai atrodančiais modeliais. Hisense ėjo kiek kitu keliu – investavo į sporto rėmimą (Europos futbolo čempionatas, PSO ryšiai), kas Europos vartotojui sukūrė žymiai stipresnį prekės ženklo atpažinimą. Tas skirtumas jaučiasi iki šiol: daug žmonių Hisense laiko „rimtesniu” prekės ženklu, nors techniškai tai ne visada pasitvirtina.
Abi kompanijos taip pat turi savo panelių gamybos pajėgumus arba glaudžius ryšius su CSOT (TCL priklausanti gamykla) ir BOE. Tai reiškia, kad jie mažiau priklausomi nuo trečiųjų šalių tiekėjų nei, tarkim, Sony ar Panasonic, kurie perka panelius iš konkurentų. Praktiškai tai duoda kainos pranašumą, kurį abi kompanijos aktyviai naudoja.
Mini-LED – čia prasideda tikroji kova
Jei anksčiau kiniškas televizorius reiškė paprastą LED su nususintu vietiniu pritemdymu, tai dabar abi kompanijos meta iššūkį net Samsung Neo QLED linijai. TCL C-serija (pvz., C755, C805, C845) ir Hisense U-serija (U7, U8, U9) yra tikrai stiprios Mini-LED alternatyvos, kur kartais zonų skaičius net viršija panašios kainos Samsung modelius.
Čia svarbu atkreipti dėmesį – zonų skaičius pats savaime nieko nesako, jei valdymo algoritmas prastas. Būtent čia TCL turi šiokį tokį pranašumą – jų blooming (šviesos „ištekėjimas” aplink šviesius objektus) kontrolė paskutiniuose modeliuose yra tvarkingesnė nei Hisense atitikmenų. Kita vertus, Hisense modeliai dažnai pasižymi ryškesniu, sodresniu vaizdu iš karto išpakavus – kas nebūtinai reiškia tikslesnį vaizdą, bet vidutiniam žiūrovui parduotuvėje atrodo įspūdingiau.
Jei ieškote maksimalaus kontrasto ir esate pasiruošę patys pasikalibruoti nustatymus, TCL aukščiausi modeliai (ypač su QD-Mini LED technologija) šiuo metu duoda geresnį rezultatą už panašios kainos Hisense. Bet jei norite „plug and play” patirties be jokių derinimų, Hisense dažnai atrodo geriau iškart.
Spalvos, HDR ir tas amžinas kvantinių taškų klausimas
Abi kompanijos aktyviai naudoja kvantinių taškų (QLED/QD) technologiją savo aukštesniuose modeliuose. TCL turi savo prekės ženklą – tikrieji QD-Mini LED televizoriai (pvz., C845, C955) demonstruoja tikrai plačią spalvų gamą, artimą profesionaliems monitoriams. Hisense savo pusėje turi ULED linijas, kur spalvų valdymas taip pat solidus, bet kartais jaučiasi, kad gamintojas prisodrina spalvas sąmoningai, kad vaizdas atrodytų „gyvesnis” – ypač numatytuosiuose režimuose.
HDR palaikymo srityje abu žaidžia panašiai – palaiko HDR10+, Dolby Vision, HLG. Verta paminėti, kad Dolby Vision IQ (adaptyvus HDR pagal aplinkos apšvietimą) dažniau pasitaiko TCL modeliuose, o Hisense kai kuriuose regionuose siūlo tik bazinį Dolby Vision be IQ funkcijos. Smulkmena, bet jei žiūrite televizorių dienos metu prie lango, tai gali būti jaučiama.
Programinė įranga – čia jaučiasi didžiausias skirtumas
Va čia prasideda tikra atskirtis. TCL Europoje dažniausiai naudoja Google TV operacinę sistemą, kuri europiečiams jau tapusi standartu – pažįstama sąsaja, geras aplikacijų palaikymas, integracija su Chromecast ir Google Assistant. Hisense modeliuose dažnai rasite VIDAA OS – savo nuosavą sistemą, kuri, tiesą sakant, buvo gana skurdi dar prieš porą metų, bet paskutiniu metu gerokai pasitempė.
VIDAA privalumas – greitis. Ji paleidžia programas žymiai sparčiau nei Google TV, kuris kartais gali strigti senesnės kartos procesoriuose. Bet trūkumas akivaizdus – aplikacijų parduotuvė kur kas skurdesnė, trūksta kai kurių streaming servisų arba jie atsiranda su vėlavimu. Jei jums svarbu turėti visas įmanomas aplikacijas be jokių trikdžių (Netflix, Disney+, HBO Max, Apple TV+), Google TV su TCL bus saugesnis pasirinkimas. Jei ieškote paprastumo ir greičio kasdieniam naudojimui, VIDAA savaip patraukli.
Beje, verta paminėti – abi kompanijos taip pat siūlo modelius su Roku OS kai kuriose rinkose, bet Europoje tai retesnis pasirinkimas nei JAV, tad daugiausia susidursite būtent su Google TV arba VIDAA variantais.
Garso sistemos – ten, kur abu vis dar skursta
Nepaisant to, kad vaizdo kokybė abiejų kompanijų pasiekė tikrai konkurencingą lygį, garso sistemos vis dar lieka silpnoji vieta – tai bendra visų plonų televizorių problema, ne tik jų. TCL kai kuriuose aukštesniuose modeliuose bendradarbiauja su Onkyo, o tai duoda šiek tiek geresnį garso profilį su aiškesniais žemais dažniais. Hisense savo ruožtu dirba su JBL – ir čia rezultatas dažniausiai skamba stipriau vidutiniuose ir aukštuose dažniuose, bet žemieji vis tiek reikalauja atskiro soundbar’o.
Praktinis patarimas – jei perkate bet kurį iš šių televizorių virš 55 colių ir planuojate naudoti kaip pagrindinį namų kino ekraną, iš karto planuokite biudžetą ir atskirai garso sistemai. Įmontuoti garsiakalbiai, kad ir kaip gamintojai juos reklamuotų, retai kada duoda kino teatro patirtį.
Kaina ir kur ieškoti geriausios vertės
Būtent čia abi kompanijos parodo, kodėl jos taip sparčiai auga Europoje. 55 colių Mini-LED televizorius iš TCL ar Hisense dažnai kainuoja 30-40% pigiau nei ekvivalentiškos specifikacijos Samsung ar LG modelis. Pavyzdžiui, TCL C805 arba Hisense U7N segmente apie 700-900 eurų (priklausomai nuo dydžio ir akcijų) siūlo Mini-LED panelį, 144Hz atnaujinimo dažnį ir solidų HDR palaikymą – tokios specifikacijos pas konkurentus dažnai kainuoja gerokai daugiau.
Vienas praktinis patarimas perkant – nesivaikykite naujausio modelio iš karto po pristatymo. Abi kompanijos, kaip ir dauguma gamintojų, per pirmus kelis mėnesius laiko aukštesnę kainą, o po 3-6 mėnesių, kai atsiranda nauja karta, senesni (bet vis dar puikiai veikiantys) modeliai nukrenta net 20-30%. Kadangi technologijų šuolis tarp kartų nėra dramatiškas, dažnai protingiau pirkti praėjusių metų flagmaną nei šių metų naujieną pilna kaina.
Kam ką rinktis, jei reikia trumpo atsakymo
Jei tenka rinktis greitai, be ilgų svarstymų – TCL geriau tinka žmonėms, kurie nori maksimalios aplikacijų suderinamumo ir yra pasiruošę paskirti kelias minutes vaizdo nustatymams pakoreguoti, kad išspaustų maksimalią kokybę iš panelio. Hisense savo ruožtu patraukliausias tiems, kam svarbu greitas, ryškus vaizdas iš dėžutės, be jokių papildomų derinimų, ir kam VIDAA greitis kasdien svarbesnis už neribotą aplikacijų pasirinkimą.
Techniškai skirtumai tarp abiejų kompanijų mažėja kiekvienais metais – jos viena kitą kopijuoja, konkuruoja dėl tų pačių komponentų tiekėjų ir dažnai net panašiu metu pristato beveik identiškas naujoves. Bet būtent dabartinis momentas, kai abu gamintojai dar nėra visiškai suvienodėję, yra pats įdomiausias laikas stebėti šią rinką – kiekvienas naujas modelio ciklas atneša ką nors, kas verčia persvarstyti, kuris iš jų tikrai geresnis. Vienareikšmio nugalėtojo čia nėra ir greičiausiai artimiausiu metu neatsiras – yra tik geresnis pasirinkimas jūsų konkrečiam naudojimo scenarijui.
