Kas yra Vite ir kodėl jis tapo tokiu populiarus?
Kai pradedi naują frontend projektą 2024-aisiais, tikriausiai girdėjai apie Vite. Šis build įrankis pastaruoju metu tiesiog sprogdina populiarumą – ir ne be priežasties. Sukurtas Evan You (to paties žmogaus, kuris sukūrė Vue.js), Vite atsirado kaip atsakas į vis lėtėjančius development serverius ir ilgai trunkančius build procesus, kurie tapo kasdienybe daugeliui frontend kūrėjų.
Pavadinimas „Vite” kilęs iš prancūzų kalbos žodžio, reiškiančio „greitas” – ir tai tikrai ne tuščias pažadas. Pagrindinis Vite privalumas yra jo beprotiška sparta development metu. Kol Webpack ar kiti tradiciniai bundleriai turi perkompiliuoti visą aplikaciją po kiekvieno pakeitimo, Vite naudoja modernų ES modulių sistemą ir tik atnaujina tai, kas tikrai pasikeitė.
Techniškai kalbant, Vite remiasi dviem pagrindinėmis technologijomis: esbuild preprocessing fazei ir Rollup production build’ui. Esbuild, parašytas Go kalba, yra 10-100 kartų greitesnis už tradicinius JavaScript-based bundlerius. Tai reiškia, kad tavo projektas startuoja per sekundes, o ne minutes.
Development serveris, kuris nevargins nervų
Turbūt pažįstama situacija: paleidžiame development serverį, einame pasidaryti kavos, grįžtame – dar vis kraunasi. Su Vite tai praeitis. Net su dideliais projektais serveris pasileidžia akimirksniu, nes Vite nenaudoja bundling’o development metu.
Štai kaip tai veikia praktiškai: vietoj to, kad sukompiliuotų visus tavo failus į vieną ar kelis bundle’us, Vite tiesiog servina failus tiesiogiai naršyklei kaip ES modulius. Modernioms naršyklėms tai puikiai veikia – jos pačios importuoja reikalingus modulius pagal poreikį. Tai vadinama „native ESM” arba „unbundled development”.
Hot Module Replacement (HMR) Vite’e taip pat dirba žaibiškai. Kai pakeiti komponento kodą, pakeitimas atsispindi naršyklėje beveik momentaliai, neprarandant aplikacijos būsenos. Tai ypač naudinga dirbant su sudėtingomis formomis ar aplikacijos būsenomis – nebereikia kaskart iš naujo pildyti formos ar navigacijos po kiekvieno kodo pakeitimo.
Konfigūracija, kuri neišvargins
Vienas didžiausių Webpack skausmų buvo jo konfigūracijos sudėtingumas. Webpack config failai kartais virsdavo šimtų eilučių monstrais su įvairiausiais loaderiais, pluginais ir keistomis nuostatomis. Vite čia pasiūlo gaivų pokyčių vėją.
Paprasta Vite konfigūracija gali atrodyti taip:
import { defineConfig } from 'vite'
import react from '@vitejs/plugin-react'
export default defineConfig({
plugins: [react()],
server: {
port: 3000
}
})
Tai viskas, ko reikia React projektui su custom portu. Nereikia jokių loaderių CSS failams, image’ams ar kitoms asset’ams – Vite viską tvarko out-of-the-box. TypeScript palaikymas? Įjungtas automatiškai. CSS preprocessoriai? Tiesiog įdiek npm paketą ir naudok – jokios papildomos konfigūracijos nereikia.
Žinoma, kai reikia daugiau kontrolės, Vite leidžia konfigūruoti beveik viską. Tačiau filosofija čia kitokia – defaults’ai tokie geri, kad dažniausiai nereikia nieko keisti. Tai ypač svarbu mažesnėms komandoms ar indie kūrėjams, kurie nenori praleisti pusės dienos konfigūruodami build įrankius.
Framework’ų palaikymas ir ekosistema
Nors Vite gimė Vue.js ekosistemoje, dabar jis puikiai palaiko visus populiarius framework’us. React, Vue, Svelte, Preact, Lit – visiems yra oficialūs template’ai ir pluginai. Tai reiškia, kad galite pradėti naują projektą su bet kuriuo framework’u vos keliais komandomis:
npm create vite@latest my-app -- --template react
cd my-app
npm install
npm run dev
Ir voila – turite veikiantį React projektą su visais reikalingais įrankiais. Tas pats veikia su Vue, Svelte ar bet kuriuo kitu palaikomu framework’u.
Vite pluginų ekosistema auga kaip ant mielių. Yra pluginų PWA funkcionalumui, automatiniam komponentų importavimui, markdown palaikymui, legacy naršyklių palaikymui ir dar daugybei kitų dalykų. Daugelis populiarių įrankių jau turi oficialius Vite pluginus – pavyzdžiui, Storybook, Vitest (testing framework sukurtas specialiai Vite), TailwindCSS ir kiti.
Įdomu tai, kad Vite pluginai yra suderinami su Rollup pluginais, nes Vite naudoja Rollup production build’ui. Tai reiškia, kad turite prieigą prie milžiniškos Rollup pluginų bibliotekos, jei reikia kažko specifinio.
Production build’ai ir optimizacija
Development sparta – puiku, bet kas su production build’ais? Čia Vite taip pat nenuvilčia. Production build’ui Vite naudoja Rollup, kuris yra vienas geriausių bundlerių optimizuotam kodui generuoti.
Vite automatiškai atlieka daugybę optimizacijų: code splitting, tree shaking, minification, CSS code splitting ir dar daug ko. Pavyzdžiui, jei naudojate dinaminius importus, Vite automatiškai sukurs atskirus chunk’us, kurie bus kraunami tik kai reikia:
const AdminPanel = lazy(() => import('./AdminPanel'))
Šis kodas automatiškai sukurs atskirą bundle’ą admin panelei, kuris bus kraunamas tik administratoriams. Jokios papildomos konfigūracijos nereikia.
CSS taip pat tvarkomas protingai. Vite automatiškai ekstraktuoja CSS į atskirus failus, minifikuoja juos ir net gali generuoti critical CSS, jei naudojate tam skirtus pluginus. Image’ai ir kiti asset’ai automatiškai optimizuojami ir gauna hash’us failų varduose tinkamam caching’ui.
Vienas mažiau žinomas, bet labai naudingas dalykas – Vite gali generuoti „legacy” bundle’us senesnėms naršyklėms naudojant @vitejs/plugin-legacy. Tai reiškia, kad modernios naršyklės gauna optimizuotą ES2020+ kodą, o senosios – transpiled versiją su reikalingais polyfills.
Migravimas iš kitų build įrankių
Jei jau turite projektą su Webpack ar kitu bundleriu, migracija į Vite gali atrodyti bauginanti. Tačiau praktikoje tai dažnai būna paprasčiau nei tikitės, ypač su naujesniais projektais.
Pirmas žingsnis – įdiegti Vite ir reikalingus pluginus. React projektui tai būtų:
npm install -D vite @vitejs/plugin-react
Tada reikia sukurti vite.config.js failą su bazine konfigūracija. Daugeliu atvejų tai bus tik kelios eilutės kodo. Toliau – atnaujinti package.json scripts:
"scripts": {
"dev": "vite",
"build": "vite build",
"preview": "vite preview"
}
Vienas iš pagrindinių skirtumų – Vite reikalauja, kad jūsų index.html būtų projekto root’e, ne public folderyje. Taip pat reikia pridėti script tagą, kuris importuoja jūsų entry point’ą:
<script type="module" src="/src/main.jsx"></script>
Dažniausios problemos migracijos metu kyla su CommonJS moduliais (require/module.exports) ir global kintamaisiais. Vite naudoja ES modulius, todėl reikia konvertuoti require į import. Laimei, daugelis modernių bibliotekų jau palaiko ES modulius.
Jei naudojate environment variables, Vite naudoja kitokį prefix’ą – vietoj REACT_APP_ ar VUE_APP_, naudokite VITE_. Taip pat prieiga prie jų šiek tiek skiriasi – naudokite import.meta.env vietoj process.env.
Performance ir realūs rezultatai
Skaičiai kalba patys už save. Vidutinio dydžio React projektas su Webpack gali startuoti 30-60 sekundžių, o su Vite – 2-3 sekundės. Tai ne teoriniai skaičiai, o realūs rezultatai iš production projektų.
Vienas įdomus case study – Shopify migravo kai kuriuos savo projektus į Vite ir pastebėjo 10x spartesnį development serverio startą ir 3x greitesnius HMR update’us. Tai reiškia ne tik sutaupytą laiką, bet ir geresnę developer experience – kai pakeitimai matomi momentaliai, kūrimo procesas tampa daug malonesnis.
Production build’ai taip pat greitesni, nors skirtumas čia ne toks dramatiškas. Vite build’ai paprastai būna 20-40% greitesni nei Webpack, priklausomai nuo projekto dydžio ir konfigūracijos. Bet svarbiausia – rezultato kokybė. Bundle’ai dažnai būna mažesni dėka geresnio tree shaking ir optimizacijų.
Atmintis – dar viena sritis, kur Vite šviečia. Development metu Vite naudoja mažiau RAM, nes nenaudoja bundling’o. Tai ypač jaučiama dideliuose projektuose, kur Webpack gali suėsti kelis gigabaitus RAM.
Ateities perspektyvos ir bendruomenė
Vite bendruomenė auga eksponentiškai. GitHub’e projektas turi daugiau nei 60,000 žvaigždučių ir aktyvią contributor’ių bendruomenę. Kas savaitę atsiranda naujų pluginų, įrankių ir integracijų.
Įdomu tai, kad vis daugiau meta-framework’ų renkasi Vite kaip savo build įrankį. Nuxt 3, SvelteKit, Astro – visi jie naudoja Vite po gaubtu. Tai rodo, kad Vite nėra tik dar vienas hype train, o rimtas įrankis, kurį renkasi dideli projektai.
Ateityje tikimasi dar daugiau performance pagerinimų. Vite komanda eksperimentuoja su Rust-based įrankiais, kurie galėtų pagreitinti tam tikrus procesus dar labiau. Taip pat planuojama geresnė integracija su naujomis web platformos funkcijomis, tokiomis kaip import maps ir native CSS nesting.
Dokumentacija yra vienas geriausių Vite aspektų. Ji aiški, išsami ir su daugybe pavyzdžių. Yra guide’ai pradedantiesiems, migration guide’ai iš kitų įrankių, ir giluminiai API aprašymai pažengusiems vartotojams. Bendruomenė Discord’e ir GitHub discussions labai aktyvi ir pasiruošusi padėti.
Ar verta pereiti prie Vite dabar?
Trumpas atsakymas – taip, ypač naujiems projektams. Ilgesnis atsakymas priklauso nuo jūsų situacijos.
Jei kuriate naują projektą, nėra jokios priežasties nenaudoti Vite. Setup’as paprastas, performance puikus, o developer experience nepalyginamai geresnis nei su tradiciniais įrankiais. Visi pagrindiniai framework’ai palaiko Vite, o ekosistema pakankamai brandi production naudojimui.
Esamiems projektams sprendimas sudėtingesnis. Jei jūsų dabartinis build setup veikia gerai ir neturite performance problemų, galbūt nėra skubos migruoti. Tačiau jei development serveris lėtas, HMR nepatikimas, arba tiesiog norite geresnės developer experience – migracija į Vite gali būti verta investicijos.
Maži ir vidutiniai projektai paprastai migruoja per kelias valandas. Dideli, sudėtingi projektai su custom Webpack konfigūracijomis gali užtrukti ilgiau, bet rezultatas dažniausiai būna vertas pastangų. Rekomenduoju pradėti nuo mažesnio projekto ar net sukurti test projektą, kad išbandytumėte Vite su savo stack’u prieš migracijos pradžią.
Praktinis patarimas – jei nuspręsite migruoti, darykite tai laipsniškai. Pradėkite nuo development environment, įsitikinkite kad viskas veikia, ir tik tada pereikite prie production build’ų. Naudokite version control ir sukurkite atskirą branch’ą migracijai, kad galėtumėte lengvai grįžti atgal jei kas nors nepavyktų.
Vite nėra tobulas – kaip ir bet kuris įrankis, jis turi savo quirks ir edge cases. Tačiau daugumai projektų ir komandų jis suteikia žymiai geresnę developer experience ir performance nei tradiciniai bundleriai. Ir tai, kas svarbiausia – jis leidžia sutelkti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu: kurti puikias aplikacijas, o ne kovoti su build įrankiais.
