Turbūt nesuklysime teigdami, kad tekę atsidurti situacijose, kuriose teko panaudoti tokias frazes kaip „vos nepasisekė“, „nedaug trūko“ arba „taip arti“. Siekti bet kokio tikslo ir suklupti likus vos keliems žingsniams ne tik reiškia nepavykusį bandymą, bet ir didesnį apmaudą, kai pasiekimas buvo beveik apčiuopiamas.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kasdienė patirtis, taip pat atliekanti svarbios pamokos rolę. Visgi, svarbu suprasti, kad „vos nepasisekė“ efektas gali turėti ir labai rimtų padarinių. Netikite? Kviečiame susipažinti su grėsmėmis, kurias kelia šis efektas ir ką labai svarbu turėti omenyje.
Kur gali pasireikšti „vos nepasisekė“ efektas?
Jeigu gerai pagalvotumėte ir paieškotumėte atminties gilumose, atrastumėte labai daug kasdienių situacijų, kai nuo siekiamo tikslo likote vos per kelis žingsnius. Šį efektą galima rasti įvairiuose gyvenimo etapuose, pradedant nuo vaikystės, kai „vos nepasisekė“ laimėti žaidimuose prieš kitus vaikus arba mokykloje, kai iki aukščiausio pažymio taip pat „nedaug trūko“. Jis taip randamas ir vėlesniuose etapuose, kai užsiimant rimtu sportu buvote „taip arti“ pergalės arba darbo atrankoje, kai sugebėjote pasiekti paskutinį etapą, bet buvo pasirinktas kitas kandidatas.
Gerai pagalvojus, gyvenime būna išties daug situacijų, kai iki pergalės arba pasiekto tikslo lieka tiek nedaug, tačiau dauguma žmonių to nesureikšmina. Kitais atvejais, jeigu nepasiseka mums svarbioje sferoje, tai gali tapti svarbiu įvykiu, nuo kurio galime atsispirti. Tačiau, būna ir atvejų, kai šis efektas yra labai smarkiai sureikšminamas, o taip ne visada priveda prie teigiamų padarinių.
Kodėl šis efektas gali būti pavojingas?
Jeigu „vos nepasisekė“ pasireiškia kasdienėje arba mums neaktualioje srityje, tai mes to galime labai arba visai nesureikšminti. Bet jeigu šis efektas pasireiškia mums labai jautrioje ir svarbioje srityje, jis nebūtinai tampa motyvacija arba paskatinimu tobulėti. Atvirkščiai, mūsų smegenys į „beveik laimėjimą“ gali sureaguoti taip pat kaip į pergalę. Nors tai gali atrodyti kaip nekalta paguoda, iš tikrųjų tai yra dopamino sukurta iliuzija, kuri leidžia „apgauti save“. Ta pati iliuzija gali sukurti netikslingą progresavimo jausmą, kuris taip pat būtų melagingas, nes realybėje pergalė nebuvo pasiekta, o netikras progresavimo jausmas gali prisidėti prie netinkamų sprendimų. Dopamino poveikio apgautas žmogus galvotų, kad viskas yra tvarkoje ir nematytų tikslo kažką keisti, nors jokio progreso ir nebūtų.
Dar viena rimta problema, kad šis efektas gali sukelti priklausomybės jausmą. Pergalės jausmas yra labai malonus, šito negalima paneigti. Bet jausmas, kai pergalė yra beveik pasiekiama, taip pat yra svaiginantis. Jis skatina dar labiau siekti savo tikslo, o kartais, tai yra daroma prarandant saiką arba savitvardą.
Kur „vos nepasisekė“ efektas yra itin ryškus?
Ar kada nors atkreipėte dėmesį į socialines erdves ir jose esančius konkursus? Turbūt ne, nes jie tapo tokie įprasti, kad jau darosi sunku juos sureikšminti. Giliau pasidomėjus, sužinotumėte, kad didelė dalis labai stipriai juos sureikšmina. Tapti laiminguoju, kuriam nusišypsojo laimė ir įteikė prizą, yra malonus jausmas, todėl nieko nuostabaus, kad kai kurie žmonės dalyvauja kiekviename konkurse kurį pamato. Deja, tačiau pasidavę sukurtam dopamino efektui ir priklausomybės jausmui, jie pradeda imtis kitų veiksmų, pavyzdžiui masinio dalyvavimo arba papildomų anketų kūrimo.
Kartais panašų vaizdą mato ir Twins Bet lažybos ir kazino. Nors dauguma žmonių bando remtis šaltu protu, logika ir saiku, jų tarpe taip pat atsiranda pavyzdžių, kai netenkama kontrolės. Tas ypatingai matoma žaidimuose, kur sėkmė yra pagrindinis faktorius. Vis likdami per plauką nuo pergalės, kai kurie žmonės netenka kontrolės ir kartoja tą patį procesą tikėdamiesi geresnių rezultatų, tačiau tuo pačiu nepastebėdami, kiek tai jiems kainavo laiko ar, netgi, pinigų.
Ar „vos nepasisekė“ efektas visada žalingas?
Kaip ir minėta, šis efektas tampa pavojingas tik tada, kai jis yra pritaikytas nesaikingai arba netinkamoje vietoje. Jeigu profesionaliam sportininkui „vos nepasisekė“ triumfuoti, tai nebūtinai gali jį morališkai sužlugdyti arba iššaukti nesaikingus padarinius. Tai gali tapti labai gera proga pasimokyti ir dar labiau tobulėti, kas, be abjonės, prisidėtų prie jo progreso ir ateities pergalės. Panašiai gali būti ir karjeroje. Jeigu žmogui nepavyksta pasiekti mėnesinio tikslo arba sulaukti paaukštinimo, tai gali skaudinti, bet tuo pačiu paskatinti imtis papildomų veiksmų arba persvarstyti savo strategiją, ko dėka bus galima dar stipriau tobulėti ateityje ir pasiekti naujų aukštumų.
