Kiekvienas, kuris bent kartą naudojosi išmaniuoju telefonu ar sporto apyranke, tikriausiai pastebėjo tą mažą skaičių, kuris nuolat keičiasi – žingsnių skaitiklį. Bet ar kada susimąstėte, kaip tiksliai šie prietaisai skaičiuoja jūsų žingsnius? Ar galite pasitikėti tuo skaičiumi, kurį rodo jūsų iPhone ar Fitbit?
Šiandien išnagrinėsime, kaip veikia žingsnių skaičiavimo technologija, kiek ji tikra ir ar verta ja remtis planuojant savo fizinio aktyvumo tikslus.
Kaip technologija „mato” jūsų žingsnius
Daugumos žmonių galvose žingsnių skaičiavimas atrodo kaip kažkas labai sudėtingo – galbūt GPS sekimas ar kažkokia pažangi kamerų sistema. Tiesą sakant, viskas daug paprasčiau ir kartu sudėtingiau.
Pagrindinis „darbuotojas” čia yra akselerometras – mažytis jutiklis, kuris yra beveik kiekviename šiuolaikiniame išmaniajame įrenginyje. Šis jutiklis stebi jūsų judėjimo pagreitį trimis kryptimis: pirmyn-atgal, kairėn-dešinėn ir aukštyn-žemyn.
Kai žengiame, mūsų kūnas atlieka gana nuspėjamą judėjimą – šiek tiek pašokinėjame aukštyn ir žemyn, šiek tiek linguojame į šonus. Algoritmai išmoksta atpažinti šiuos judėjimo šablonus ir interpretuoja juos kaip žingsnius.
Pažangesnės programėlės ir įrenginiai papildomai naudoja žiroskopu, kuris stebi sukimosi judesius, ir magnetometrą, padedantį nustatyti kryptį. Kai kurie prietaisai net analizuoja jūsų ėjimo ritmą ir bando atskirti tikrus žingsnius nuo kitų veiklų.
Kodėl skaičiai kartais „šoka”
Turbūt esate pastebėję, kad kartais jūsų žingsnių skaitiklis rodo keistus rezultatus. Pavyzdžiui, sėdint automobilyje ir važiuojant duobėta keliu, programėlė gali „priskaičiuoti” keliasdešimt žingsnių. Arba priešingai – po ilgo pasivaikščiojimo skaičius atrodo per mažas.
Štai kelios pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka:
Telefono padėtis – ar laikote jį kišenėje, rankinėje, ar rankoje? Kiekviena padėtis duoda skirtingus duomenis akselerometrui. Telefonas kišenėje paprastai tiksliau fiksuoja žingsnius nei tas, kurį nešiojatės rankinėje.
Ėjimo stilius – žmonės eina labai skirtingai. Vieni žingsniuoja energingai, kiti – tyliai ir švelniai. Algoritmai dažniausiai kalibruojami „vidutiniam” ėjimo stiliui, todėl išskirtiniai stiliai gali suklaidinti sistemą.
Paviršius ir aplinka – ėjimas smėliu, kopimas laiptais, bėgimas ar net šokiai – visa tai sukuria skirtingus vibracijos šablonus, kuriuos algoritmas gali interpretuoti netiksliai.
Populiarių programėlių tikslumas: kas geriausia?
Neseniai atlikti tyrimai rodo įdomius rezultatus apie skirtingų platformų tikslumą. Apple Health paprastai rodo 85-95% tikslumą normalaus ėjimo metu, ypač jei telefonas laikomas kišenėje. Google Fit demonstruoja panašius rezultatus, nors kartais šiek tiek pervertina žingsnių skaičių.
Specializuotos sporto programėlės kaip Strava ar Nike Run Club dažnai tikslesnės, nes jos naudoja sudėtingesnius algoritmus ir papildomus duomenų šaltinius. Tačiau jos ir daugiau „ėda” baterijos.
Sporto apyrankės ir išmanieji laikrodžiai paprastai tikslesni nei telefonai, nes jie visada yra toje pačioje vietoje – ant jūsų riešo. Fitbit prietaisai rodo apie 90-97% tikslumą, Apple Watch – panašiai.
Bet štai įdomus faktas: net ir „netiksli” programėlė gali būti naudinga, jei ji nuosekliai klysta ta pačia kryptimi. Jei jūsų programėlė visada rodo 10% daugiau žingsnių, tai vis tiek galite stebėti savo pažangą – tiesiog žinokite apie šį nuokrypį.
Kada tikslumas iš tiesų svarbus
Ar tikrai reikia rūpintis, jei jūsų programėlė rodo 9 800 žingsnių vietoj tikrųjų 10 000? Atsakymas priklauso nuo to, kam naudojate šiuos duomenis.
Bendroms sveikatos užduotims – jei tiesiog norite daugiau judėti ir stebėti savo aktyvumą, 10-15% paklaida nėra kritinė. Svarbiausia čia yra tendencija: ar judote daugiau nei vakar, nei praėjusią savaitę?
Medicinos tikslams – jei gydytojas rekomendavo konkretų žingsnių skaičių reabilitacijos metu, tikslumas tampa svarbesnis. Tokiais atvejais verta investuoti į kokybišką sporto apyrankę ar net specialų žingsnių skaitiklį.
Sporto treniruotėms – bėgikams ar pėsčiųjų turistams tikslus atstumo matavimas gali būti kritiškai svarbus. Čia geriau pasikliauti GPS duomenimis, o ne vien žingsnių skaičiavimu.
Kaip pagerinti savo programėlės tikslumą
Yra keletas paprastų būdų, kaip padėti savo programėlei tiksliau skaičiuoti žingsnius:
Kalibruokite programėlę – daugelis programėlių leidžia nurodyti jūsų ūgį, svorį ir žingsnio ilgį. Šie duomenys padeda algoritmai tiksliau interpretuoti jutiklių duomenis.
Laikykite telefoną nuosekliai – jei įpratote laikyti telefoną kišenėje, laikykite jį ten visada. Nuoseklumas padeda programėlei „išmokti” jūsų judėjimo šablonų.
Atnaujinkite programėles – kūrėjai nuolat tobulina algoritmus. Naujesnės versijos dažnai tikslesnės nei senos.
Naudokite kelias programėles – palyginkite skirtingų programėlių duomenis. Jei visos rodo panašius skaičius, tikriausiai jie artimi tikrovei.
Dar vienas patarimas: jei tikrai norite sužinoti savo tikslų žingsnių skaičių, pabandykite „senąjį metodą” – suskaičiuokite 100 žingsnių ir palyginkite su tuo, ką rodo programėlė. Tai duos jums supratimą apie jūsų konkretaus prietaiso tikslumą.
Ateities technologijos: kas laukia
Žingsnių skaičiavimo technologijos nuolat tobulėja. Mašininio mokymosi algoritmai tampa vis sudėtingesni – jie gali išmokti atpažinti individualius ėjimo stilius ir prisitaikyti prie konkretaus vartotojo.
Naujausi išmanieji laikrodžiai jau naudoja širdies ritmo duomenis kartu su judėjimo jutikliais, kad tiksliau atskirti tikrą fizinį aktyvumą nuo atsitiktinių judesių.
Kompiuterinis matymas – kai kurios eksperimentinės programėlės bando naudoti telefono kamerą žingsnių analizei. Kol kas tai veikia tik kontroliuojamomis sąlygomis, bet ateityje gali tapti įprastu dalyku.
Taip pat kuriamos technologijos, kurios analizuoja ne tik žingsnių skaičių, bet ir jų kokybę – ar jūsų ėjimas yra stabilus, ar nerizikuojate pargriūti, ar nepervargstate kojų.
Ar verta pasitikėti skaičiais ekrane
Grįžtant prie pradinio klausimo – ar žingsnių skaičiavimo programėlės tikslumas yra mitas ar realybė? Atsakymas yra: ir viena, ir kita.
Šiuolaikinės technologijos tikrai gali gana tiksliai suskaičiuoti jūsų žingsnius – dažniausiai paklaida neviršija 10-15%. Tai reiškia, kad jei programėlė rodo 10 000 žingsnių, tikrasis skaičius tikriausiai yra tarp 8 500 ir 11 500. Daugumai žmonių ir daugumai tikslų tai yra visiškai priimtinas tikslumas.
Tačiau svarbu suprasti šių technologijų ribas. Jos nėra tobulos, ir tam tikromis aplinkybėmis gali gerokai suklysti. Svarbiausia – naudoti jas kaip įrankį motyvacijai ir bendram aktyvumo stebėjimui, o ne kaip absoliučią tiesą.
Galiausiai, ar tikrai svarbu, ar žengėte 9 847 ar 10 152 žingsnius? Svarbiau tai, kad judėjote, rūpinotes savo sveikata ir stengiates būti aktyvesni nei vakar. Technologijos čia yra jūsų sąjungininkės, o ne teisėjos.
