Kas naujo React 19 pasaulyje?
React 19 atėjo su rimtais pakeitimais, kurie iš esmės keičia tai, kaip galvojame apie vartotojo sąsajos kūrimą. Jei manėte, kad React 18 su concurrent rendering buvo didelis žingsnis, tai React 19 eina dar toliau. Suspense ir concurrent features dabar nėra tik eksperimentinės funkcijos – jos tapo pagrindine ekosistemos dalimi, kuri leidžia kurti greitesnes ir sklandesnes aplikacijas.
Pirmiausia reikia suprasti, kad React komanda nesėdi ramiai. Jie aktyviai klausosi bendruomenės atsiliepimų ir tobulina tai, kas veikia, bei drąsiai perkelia į šalį tai, kas nepasitvirtino praktikoje. React 19 versijoje matome brandesnį požiūrį į asinchroninį turinio valdymą ir geresnę integraciją su serverio komponentais.
Kas man asmeniškai labiausiai patinka – tai ne tik naujos galimybės, bet ir tai, kaip React komanda supaprastino API. Daug kas, kas anksčiau reikalavo sudėtingų workaround’ų, dabar veikia intuityviai ir be papildomo kodo.
Suspense evoliucija: nuo duomenų laukimo iki pilno UI orkestratorius
Suspense koncepcija nėra nauja – ji egzistuoja jau kurį laiką, bet React 19 ją iškelia į visai kitą lygį. Anksčiau Suspense buvo daugiausia naudojamas lazy loading’ui su React.lazy(), bet dabar tai tapęs pilnaverčiu įrankiu valdyti bet kokį asinchroninį turinį jūsų aplikacijoje.
Pagrindinė idėja paprasta: vietoj to, kad kiekvienas komponentas turėtų savo loading būseną, galite leisti React’ui koordinuoti visą loading logiką centralizuotai. Tai reiškia, kad galite apibrėžti, kaip jūsų aplikacija turėtų atrodyti laukdama duomenų, ir React pasirūpins visu orkestravimu.
Štai kaip tai atrodo praktikoje:
„`jsx
}>
„`
Visi trys komponentai gali krautis asinchroniškai, bet vartotojas matys tik vieną loading indikatorių, kol visi duomenys bus paruošti. Tai labai pagerina vartotojo patirtį, nes išvengiame „popcorn UI” efekto, kai skirtingos puslapio dalys kraunasi skirtingu laiku ir ekranas šokinėja.
Concurrent rendering: kai React tampa daugiauždaviniu
Concurrent rendering yra viena iš tų funkcijų, kurios skamba sudėtingai, bet praktikoje daro jūsų aplikacijas daug greitesnes. Esmė ta, kad React gali pradėti renderinti naują būseną, neprarasdamas galimybės grįžti prie senosios, jei reikia.
Įsivaizduokite situaciją: vartotojas pradeda rašyti paieškos laukelyje. Kiekvienas klavišo paspaudimas sukelia naują renderį. Tradiciškai React turėtų apdoroti kiekvieną pakeitimą eilės tvarka, kas gali sukelti lėtėjimą. Su concurrent rendering, React gali „nutraukti” mažiau svarbų renderį, jei atsiranda svarbesnis darbas.
React 19 pristato naują useTransition hook’ą, kuris leidžia jums pažymėti tam tikrus atnaujinimus kaip „neskriaubiančius”. Tai reiškia, kad React gali juos atidėti, jei reikia apdoroti svarbesnius dalykus:
„`jsx
const [isPending, startTransition] = useTransition();
const [searchTerm, setSearchTerm] = useState(”);
const [results, setResults] = useState([]);
function handleSearch(value) {
setSearchTerm(value); // Skubus atnaujinimas
startTransition(() => {
setResults(performHeavySearch(value)); // Gali būti atidėtas
});
}
„`
Šiame pavyzdyje įvesties laukelis atsinaujins iš karto, o paieškos rezultatai gali būti atidėti, jei React turi svarbesnių dalykų. Tai užtikrina, kad UI visada lieka responsyvus.
Server Components ir Suspense simbiozė
Vienas iš didžiausių React 19 privalumų yra tai, kaip Suspense integruojasi su Server Components. Jei dar nenaudojate Server Components, tai gali skambėti kaip dar vienas dalykas, kurį reikia išmokti, bet patikėkite – tai verta.
Server Components leidžia jums renderinti komponentus serveryje ir siųsti tik rezultatą klientui. Tai reiškia mažesnius bundle’ius, greitesnį pradinį puslapio įkrovimą ir geresnę SEO. Bet kaip tai susiję su Suspense?
Suspense dabar gali laukti ne tik kliento pusės asinchroninių operacijų, bet ir serverio pusės renderinimo. Tai reiškia, kad galite turėti hibridinę aplikaciją, kur kai kurios dalys renderinamos serveryje, o kitos kliente, ir visa tai veikia sklandžiai:
„`jsx
}>
„`
React automatiškai koordinuos, kada rodyti fallback turinį ir kada perjungti į tikrąjį turinį, nepriklausomai nuo to, ar duomenys ateina iš serverio ar kliento.
Streaming HTML ir progresyvus renderingas
React 19 atneša labai įdomią funkciją – galimybę „stream’inti” HTML į naršyklę. Vietoj to, kad lauktumėte, kol visas puslapis bus sugeneruotas serveryje, galite pradėti siųsti turinį dalimis.
Tai veikia puikiai su Suspense. Pavyzdžiui, galite iš karto išsiųsti puslapio „shell’ą” – antraštę, navigaciją, footer’į – o tada palaipsniui siųsti turinį, kai jis tampa prieinamas. Vartotojas mato kažką iš karto, o ne žiūri į baltą ekraną.
Praktiškai tai atrodo taip: jūsų serveris pradeda siųsti HTML, pasiekia Suspense ribą, išsiunčia fallback turinį, tęsia kitų dalių renderinimą, o kai duomenys pasirodo, React automatiškai „įterpia” tikrąjį turinį į jau įkrautą puslapį.
Tai ypač naudinga e-commerce svetainėms ar turinio platformoms, kur svarbu, kad vartotojas kuo greičiau pamatytų bent dalį puslapio. Pagal tyrimus, kiekviena papildoma sekundė laukimo gali sumažinti konversijas iki 7%.
Error Boundaries ir Suspense draugystė
Vienas dalykas, kurį React 19 labai pagerina, yra klaidų valdymas su Suspense. Anksčiau, jei komponentas Suspense viduje išmestų klaidą, situacija galėjo tapti sudėtinga. Dabar Error Boundaries ir Suspense dirba kartu kaip komanda.
Galite apjungti Suspense su Error Boundary ir turėti elegantišką sprendimą tiek loading, tiek error būsenoms:
„`jsx
}>
}>
„`
Jei duomenų užkrovimas nepavyksta, Error Boundary pagaus klaidą ir parodys tinkamą pranešimą. Jei viskas gerai, bet duomenys dar kraunasi, Suspense parodys loading indikatorių. Tai daug švariau nei turėti loading ir error logikos kiekviename komponente.
React 19 taip pat pristato naują use hook’ą, kuris leidžia jums „unwrap’inti” promise’us tiesiogiai komponente. Tai puikiai veikia su Suspense ir daro kodą daug skaitomesnį:
„`jsx
function UserProfile({ userPromise }) {
const user = use(userPromise);
return
;
}
„`
Jei promise dar neišspręstas, komponentas automatiškai „suspenduos” ir Suspense parodys fallback. Jei įvyko klaida, ją pagaus Error Boundary. Viskas automatiškai, be papildomo boilerplate kodo.
Optimizavimo strategijos ir best practices
Gerai, turime visas šias naujas funkcijas, bet kaip jas naudoti efektyviai? Štai keletas praktinių patarimų, kuriuos išmokau dirbdamas su React 19.
Pirma, nenaudokite Suspense per smulkiai. Jei kiekvienas mažas komponentas turi savo Suspense ribą, prarasite concurrent rendering privalumus. Geriau grupuokite susijusius komponentus po vienu Suspense. Pavyzdžiui, visi vartotojo profilio duomenys turėtų būti po vienu Suspense, o ne kiekvienas laukelis atskirai.
Antra, naudokite startTransition išmintingai. Ne kiekvienas atnaujinimas turi būti transition. Tiesioginė vartotojo interakcija (pvz., mygtuko paspaudimas, įvestis) turėtų būti skubi. Tik dalykai, kurie gali šiek tiek palaukti (pvz., paieškos rezultatai, filtravimas), turėtų būti transition’ai.
Trečia, apsvarstykite duomenų prefetching’ą. Jei žinote, kad vartotojas greičiausiai pereis į tam tikrą puslapį, galite pradėti krauti duomenis iš anksto:
„`jsx
function ProductLink({ productId }) {
return (
prefetchProduct(productId)}
>
View Product
);
}
„`
Kai vartotojas užves pelę ant nuorodos, duomenys pradės krautis. Kai jis paspaus, yra didelė tikimybė, kad duomenys jau bus paruošti, ir puslapis įsikraus akimirksniu.
Ketvirta, stebėkite performance metrikas. React DevTools dabar turi puikių įrankių matyti, kaip veikia concurrent rendering ir Suspense. Naudokite Profiler, kad pamatytumėte, kur yra bottleneck’ai.
Realūs scenarijai ir kada naudoti šias funkcijas
Teorija yra puiki, bet kada iš tikrųjų turėtumėte naudoti šias funkcijas? Štai keletas realių scenarijų iš mano patirties.
**Dashboard’ai su daug duomenų šaltinių**: Jei turite dashboard’ą, kuris rodo duomenis iš skirtingų API, Suspense yra idealus. Galite leisti kiekvienai sekcijai krautis nepriklausomai, bet koordinuoti loading būsenas taip, kad UI neatrodytų chaotiškas.
**E-commerce produktų puslapiai**: Produkto informacija, atsiliepimai, rekomenduojami produktai – visi šie dalykai gali krautis asinchroniškai. Su Suspense galite užtikrinti, kad pagrindinė produkto informacija pasirodo iš karto (galbūt iš cache), o papildomi dalykai kraunasi fone.
**Social media feed’ai**: Infinite scroll, komentarų įkėlimas, reakcijos – visi šie dalykai gali pasinaudoti concurrent rendering. Vartotojas gali toliau scroll’inti, net jei kai kurie elementai dar kraunasi.
**Formos su validacija**: Jei turite sudėtingą formą su serverio pusės validacija, galite naudoti transition’us, kad forma liktų responsyvi, net kai validacija vyksta fone.
Tačiau yra situacijų, kai šios funkcijos gali būti overkill. Jei jūsų aplikacija yra paprasta, su mažai asinchroninio turinio, tradicinis požiūris su useState ir useEffect gali būti paprastesnis ir aiškesnis. Neprivalote naudoti visų naujų funkcijų tik todėl, kad jos egzistuoja.
Migracija iš senesnių React versijų: ką reikia žinoti
Jei jau turite aplikaciją su React 17 ar 18, migracija į React 19 nėra sudėtinga, bet yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Pirma, React 19 pašalino kai kurias deprecated funkcijas. Jei vis dar naudojate senus lifecycle metodus kaip componentWillMount, jums reikės juos atnaujinti. Bet jei jau naudojate hook’us, turėtumėte būti saugūs.
Antra, concurrent rendering dabar yra įjungtas pagal nutylėjimą. Tai reiškia, kad jūsų komponentai gali būti renderinami kelis kartus. Jei turite side effect’ų, kurie neturėtų vykti kelis kartus, įsitikinkite, kad jie yra useEffect viduje ir tinkamai išvalomi.
Trečia, jei naudojate third-party bibliotekas, patikrinkite, ar jos suderinamos su React 19. Daugelis populiarių bibliotekų jau atnaujintos, bet kai kurios gali reikalauti naujesnių versijų.
Praktinis patarimas: migruokite palaipsniui. Pradėkite nuo React 19 įdiegimo ir aplikacijos testavimo be jokių pakeitimų. Tada pradėkite naudoti naujas funkcijas ten, kur jos duoda didžiausią vertę. Nereikia perrašyti visos aplikacijos iš karto.
Ateitis jau čia: kaip tai keičia žaidimo taisykles
React 19 su Suspense ir concurrent features nėra tik dar vienas atnaujinimas – tai fundamentalus poslinkis, kaip galvojame apie UI kūrimą. Vietoj to, kad galvotume apie komponentus kaip izoliuotas vienetus, dabar galvojame apie juos kaip apie orkestruotą sistemą, kur React koordinuoja viską už mus.
Kas man labiausiai džiugina, tai ne tik techniniai pagerinmai, bet ir tai, kaip tai keičia developer experience. Mažiau boilerplate kodo, mažiau būsenų valdymo, mažiau galvos skausmo dėl edge case’ų. Galite sutelkti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu – į vartotojo patirtį ir verslo logiką.
Concurrent rendering ir Suspense nėra silver bullet, kuris išspręs visas problemas. Vis dar reikia gerai suprojektuoti aplikaciją, optimizuoti duomenų užklausas, galvoti apie cache’inimą. Bet šios funkcijos suteikia jums įrankius daryti tai daug efektyviau.
Jei dar neišbandėte React 19, rekomenduoju sukurti mažą proof-of-concept projektą ir pažaisti su šiomis funkcijomis. Skaitykite dokumentaciją, eksperimentuokite, darykite klaidas. Tai geriausias būdas išmokti. Ir kas žino – galbūt jūsų kitas projektas bus tas, kuris pilnai išnaudos šių funkcijų potencialą ir sukurs kažką tikrai nuostabaus.
