Kodėl apskritai reikia registruoti droną?
Daugelis žmonių, pirmą kartą išpakuodami naują droną, galvoja tik apie vieną dalyką – kiek greičiau jį paleisti į orą. Registracija? Tai skamba kaip biurokratinis vargas, kurį galima atidėti „vėlesniam laikui”. Problema ta, kad tas „vėlesnis laikas” gali ateiti su nemaloniais padariniais – baudomis, konfiskuotu įrenginiu ar net baudžiamąja atsakomybe.
Lietuva, kaip ES narė, nuo 2021 metų taiko bendras Europos Sąjungos taisykles dronų naudojimui. Tai reiškia, kad sistema iš esmės suderinta su kitomis šalimis, tačiau yra ir vietinių niuansų, kuriuos verta žinoti. Registracija nėra tik formalumas – ji leidžia valdžios institucijoms žinoti, kas skraido virš mūsų galvų, ir užtikrina, kad oro erdvė būtų naudojama saugiai.
Be to, drono registracija apsaugo ir patį pilotas. Jei dėl nelaimingo atsitikimo dronui nukritus ant žmogaus ar automobilio kiltų ginčas, turėdamas visus dokumentus tvarkoje, esi daug geresnėje pozicijoje. Be registracijos – esi tiesiog pažeidėjas, ir taškas.
Kuriems dronams registracija privaloma?
Čia prasideda pirmoji painiava. Ne kiekvienas dronas reikalauja registracijos, tačiau riba tarp „reikia” ir „nereikia” nėra tokia akivaizdi, kaip norėtųsi.
Pagal ES reglamentą (2019/945 ir 2019/947), registracija yra privaloma šiais atvejais:
- Jei drono svoris yra 250 gramų ar daugiau
- Jei dronui sumontuota kamera ar kitas jutiklis, galintis rinkti asmens duomenis – net jei jis sveria mažiau nei 250 g
- Jei dronui sumontuota kamera ar mikrofonas, net ir žaisliniams modeliams, kurie gali kelti pavojų privatumui
Praktiškai tai reiškia: jei nusipirkote DJI Mini 2 (249 g) be jokių papildomų priedų ir skraidote tik atvirose vietose toli nuo žmonių – teoriškai galite apsieiti be registracijos. Tačiau vos tik pridedate papildomą kamerą ar skraidote virš žmonių – jau reikia registruotis.
Mano rekomendacija: registruokitės visada. Net jei techniškai to nereikia. Tai užtrunka apie 20 minučių, kainuoja nedaug, ir sutaupys jums nervų, jei kada nors sustabdys policija ar Civilinės aviacijos administracijos (CAA) inspektorius.
Registracijos procesas žingsnis po žingsnio
Lietuva dronus registruoja per Civilinės aviacijos administracijos sistemą. Visas procesas vyksta internetu, ir tai tikrai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
1 žingsnis: Sukurkite paskyrą CAA portale
Eikite į caa.lt ir susiraskite skyrių, skirtą UAS (Unmanned Aircraft Systems) operatoriams. Jums reikės sukurti operatoriaus paskyrą. Fiziniams asmenims reikės pateikti asmens duomenis – vardą, pavardę, adresą, kontaktinę informaciją. Juridiniams asmenims – įmonės duomenis.
2 žingsnis: Išlaikykite kompetencijos testą
Prieš gaunant registracijos numerį, reikia išlaikyti žinių patikrinimo testą. Jis yra nemokamas ir atliekamas internetu. Testas apima oro erdvės taisykles, saugos reikalavimus, meteorologinius aspektus. Klausimai yra lietuvių kalba, ir nors kai kurie gali pasirodyti sudėtingi, su šiek tiek pasiruošimo juos išlaikyti tikrai įmanoma.
3 žingsnis: Sumokėkite registracijos mokestį
Registracijos mokestis nėra didelis – apie keliolika eurų, tačiau tikslią sumą geriau patikrinti tiesiogiai CAA svetainėje, nes ji gali keistis. Mokėjimas atliekamas elektroniniu būdu.
4 žingsnis: Gaukite UAS operatoriaus numerį
Po sėkmingos registracijos gausite unikalų operatoriaus identifikacijos numerį. Šis numeris turi būti fiziškai pažymėtas ant drono – tai privaloma. Galite naudoti lipduką, graviravimą ar bet kokį kitą patikimą metodą.
5 žingsnis: Registracija galioja 1 metus
Nepamirškite, kad registraciją reikia atnaujinti kasmet. Nustatykite sau priminimą kalendoriuje – tai vienas iš tų dalykų, kuriuos lengva pamiršti, o pasekmės gali būti nemalonios.
Drono kategorijos ir ką jos reiškia praktikoje
ES reglamentai dronų skrydžius skirsto į tris kategorijas: „Atvira” (Open), „Specifinė” (Specific) ir „Sertifikuota” (Certified). Dauguma hobistų ir net smulkūs komerciniai operatoriai dirba „Atviros” kategorijos rėmuose, tad sutelkime dėmesį į ją.
„Atvira” kategorija dar skirstoma į tris pakategorius:
A1 pakategorė – galima skraidyti virš žmonių (bet ne virš minios). Dronai turi svėrti mažiau nei 900 g ir atitikti C1 klasę. Reikia tik bazinio piloto sertifikato (A1/A3).
A2 pakategorė – galima skraidyti arti žmonių (minimalus atstumas 30 metrų, tam tikromis sąlygomis – 5 metrai). Reikia papildomo A2 sertifikato, kuriam reikalingas teorinis egzaminas ir savarankiškas praktinis mokymas.
A3 pakategorė – skraidoma toli nuo žmonių ir gyvenamųjų vietovių. Minimalus atstumas nuo žmonių – 150 metrų. Reikia tik bazinio piloto sertifikato.
Praktinis patarimas: jei skraidote tik gamtoje, parkuose ar atviruose laukuose toli nuo žmonių – A3 pakategorė jums visiškai pakankama ir paprasčiausia. Jei norite fotografuoti renginius ar miestus – reikia rimčiau pagalvoti apie A2 sertifikatą.
Draudžiamos zonos ir kaip jų nepažeisti
Tai turbūt pati svarbiausia dalis, kurią daugelis ignoruoja, kol nesusiduria su problemomis. Lietuvoje yra nemažai vietų, kur skraidyti su dronu yra draudžiama arba reikalauja specialaus leidimo.
Absoliučiai draudžiamos zonos:
- Oro uostų apylinkės (paprastai 5 km spinduliu, tačiau tikslios ribos priklauso nuo konkretaus oro uosto)
- Kariniai objektai ir jų apylinkės
- Valdžios institucijų pastatai ir jų teritorijos
- Kalėjimai ir laisvės atėmimo vietos
- Atominės elektrinės ir kiti kritinės infrastruktūros objektai
Zonos, kuriose reikia leidimo:
- Nacionaliniai parkai ir saugomos teritorijos (reikia kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą)
- Miestų centrai ir tankiai apgyvendintos vietovės
- Viešieji renginiai
Geriausias įrankis patikrinti, ar konkrečioje vietoje galima skraidyti – „Droneii” arba „AirMap” programėlės. Jos rodo realaus laiko informaciją apie oro erdvės apribojimus ir yra integruotos su Lietuvos oro erdvės duomenimis. Taip pat galite naudoti PANSA UTM sistemą, kuri veikia ir Lietuvoje.
Svarbus niuansas: net jei programa rodo, kad zona yra „žalia” (laisva), tai nereiškia, kad galite skraidyti be apribojimų. Visada patikrinkite vietines taisykles ir, jei abejojate – kreipkitės į CAA.
Komerciniai skrydžiai: ką reikia žinoti papildomai
Jei planuojate naudoti droną komerciniais tikslais – fotografijai, filmavimui, žemės ūkiui, inspekcijai ar bet kokiai kitai veiklai, už kurią gaunate pinigų – reikalavimai tampa griežtesni.
Pirma, jums reikia ne tik operatoriaus registracijos, bet ir atitinkamo piloto sertifikato. Priklausomai nuo to, kur ir kaip skraidote, tai gali būti A1/A3 arba A2 sertifikatas. Komerciniai operatoriai, dirbantys sudėtingesnėse situacijose (skrydžiai virš žmonių, naktiniai skrydžiai, skrydžiai už vizualinio matymo ribų), turi kreiptis dėl „Specifinės” kategorijos leidimo.
Antra, draudimas. Komerciniai dronų operatoriai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Tai nėra tik rekomendacija – tai teisinis reikalavimas. Draudimo suma priklauso nuo drono svorio ir operacijų tipo. Lietuvoje šias paslaugas teikia kelios draudimo bendrovės, tad verta palyginti kainas ir sąlygas.
Trečia, jei dirbate su klientais ir filmuojate žmones, turite laikytis BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) reikalavimų. Tai reiškia, kad negalite filmuoti žmonių be jų sutikimo ir turite turėti aiškią politiką, kaip tvarkote surinktus duomenis.
Praktinis patarimas komerciniam naudojimui: prieš pradedant bet kokį komercinį projektą, parenkite skrydžio rizikos vertinimą. Tai ne tik teisinis reikalavimas daugeliu atvejų, bet ir gera praktika, padedanti išvengti nelaimingų atsitikimų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per pastaruosius kelerius metus, stebint Lietuvos dronų bendruomenę, išryškėja kelios klaidos, kurias daro net patyrę pilotas.
Klaida Nr. 1: Skraidymas be registracijos numerio ant drono. Daugelis žmonių užsiregistruoja, gauna numerį, bet… pamiršta jį užklijuoti ant drono. Tai yra pažeidimas, net jei registracija galiojanti. Numeris turi būti matomas ir fiziškai ant įrenginio.
Klaida Nr. 2: Neatnaujinta registracija. Registracija galioja metus. Po metų ji baigiasi, ir skraidymas tampa neteisėtu. Nustatykite priminimą likus mėnesiui iki galiojimo pabaigos.
Klaida Nr. 3: Skraidymas oro uosto zonoje „nes atrodo toli”. Oro uostų apsauginės zonos yra daug didesnės, nei daugelis mano. Vilniaus oro uosto atveju tai yra kelių kilometrų spindulys. Visada patikrinkite per programėlę.
Klaida Nr. 4: Ignoruojamas oro oras. Stiprus vėjas, lietus, rūkas – tai ne tik techninė problema, bet ir saugos klausimas. Daugelis dronų turi vėjo greičio apribojimus, ir skraidymas juos viršijant gali baigtis drono praradimu ar žala tretiesiems asmenims.
Klaida Nr. 5: Skraidymas naktį be leidimo. Naktiniai skrydžiai „Atviros” kategorijos rėmuose yra draudžiami, nebent turite specialų leidimą. Tai vienas iš dažniausiai ignoruojamų reikalavimų.
Klaida Nr. 6: Neišsaugoti skrydžio žurnalai. Nors tai nėra privaloma visiems operatoriams, komerciniai pilotai turėtų vesti skrydžių žurnalus. Tai padeda tiek ginčų atveju, tiek planuojant būsimus skrydžius.
Dronai Lietuvoje 2024–2025: kas keičiasi ir ko tikėtis
Dronų reguliavimas – tai ne statiškas dalykas. ES nuolat tobulina savo taisykles, ir Lietuva, kaip ES narė, turi jas įgyvendinti. Keletas svarbių tendencijų, į kurias verta atkreipti dėmesį.
U-Space sistema. ES aktyviai diegia vadinamąją U-Space sistemą – skaitmeninę oro eismo valdymo infrastruktūrą dronams. Tai reiškia, kad ateityje skrydžiai bus dar labiau integruoti į bendrą oro erdvės valdymo sistemą, o pilotas galės gauti realaus laiko informaciją apie kitus skrydžius ir oro erdvės apribojimus. Lietuva yra šio proceso dalis, ir tikėtina, kad artimiausiais metais pamatysime konkrečius U-Space įgyvendinimo žingsnius.
Nuotolinė identifikacija (Remote ID). Vis daugiau dronų modelių privalo turėti nuotolinės identifikacijos funkciją – tai tarsi „skaitmeniniai valstybiniai numeriai” dronams, leidžiantys valdžios institucijoms identifikuoti droną ore. Naujesnių modelių dronai šią funkciją jau turi įmontuotą, tačiau senesnių modelių savininkai gali turėti iššūkių.
Griežtėjanti kontrolė. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, stiprina dronų naudojimo kontrolę. Policija ir CAA inspektoriai vis aktyviau tikrina pilotus lauke. Tai nėra grėsmė tiems, kurie laikosi taisyklių – tačiau tiems, kurie skraido „kaip atsitiks”, tai gali baigtis nemaloniai.
Dronų naudojimas gynyboje. Ukrainos karo kontekste visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, padidėjo jautrumas dronų naudojimui prie karinių objektų ir pasienio zonose. Tikėtina, kad šiose srityse apribojimai tik griežtės.
Jei jau esate registruotas pilotas ir laikotės taisyklių – nėra ko bijoti. Jei dar tik pradedate – geriau viską padaryti teisingai nuo pat pradžių. Sistema nėra tobula, biurokratija kartais erzina, o kai kurios taisyklės atrodo pernelyg griežtos smulkiems hobistams. Bet tai yra ta tikrovė, kurioje gyvename, ir žinojimas, kaip joje orientuotis, yra vertingesnė investicija nei bet koks naujas drono priedas. Skraidykite legaliai, skraidykite saugiai – ir mėgaukitės tuo nuostabiu jausmu, kai jūsų dronui kylant į viršų, pasaulis tampa mažesnis, o horizontas – begalinis.
