Kodėl tai apskritai tampa problema
Dar prieš porą metų AI sugeneruotos nuotraukos atrodė kaip kažkas iš mokslinės fantastikos – keistos, su šešiais pirštais ant rankų, susiliejusiais tekstais fone ir akimis, kurios žiūri į skirtingas puses. Juokingos, bet nekenksmingos. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Midjourney, DALL-E 3, Stable Diffusion ir kiti įrankiai pasiekė tokį lygį, kad net patyrę fotografai kartais negali atskirti, ar prieš juos tikra nuotrauka, ar kompiuterio sugeneruotas vaizdas.
Ir čia prasideda tikros problemos. Dezinformacija, suklastotos žinių nuotraukos, netikri profiliai socialiniuose tinkluose, manipuliuotos reklamos – visa tai dabar galima sukurti per kelias sekundes ir kelių dolerių kainą. Arba net nemokamai. Tad gebėjimas atpažinti AI generuotą turinį tampa ne tik technologiniu smalsumu, bet ir savotiška skaitmeninio raštingumo dalimi.
Šiame straipsnyje pabandysiu išdėstyti viską, ką žinau apie tai, kaip atpažinti tokias nuotraukas – tiek vizualiai, tiek naudojant įrankius. Be akademinio žargono, tiesiog praktiškai.
Ką pasakoja detalės, kurių niekas nepastebi
Pirmasis ir dažniausiai efektyviausias metodas – atidžiai žiūrėti į smulkmenas. AI modeliai puikiai sugeneruoja bendrą vaizdą, bet dažnai „pasimeta” detalėse, kurios žmogui atrodo savaime suprantamos.
Ausys ir plaukai – tai klasika. Ausys AI nuotraukose dažnai atrodo simetriškai neteisingai, turi keistą formą arba viena ausies pusė tiesiog „ištirpsta” fone. Plaukai – kita didelė problema. Jei žiūrite į portretą ir plaukai atrodo per tobulai, bet tuo pačiu metu kai kurios sruogos tiesiog dingsta ore arba susilieja su fonu – tai rimtas signalas.
Aksesuarai ir tekstas – akiniai AI nuotraukose dažnai turi netaisyklingus rėmelius, vienas stiklas gali būti kitokio dydžio nei kitas. Tekstas – tai beveik garantuotas išdaviklis. Jei nuotraukoje matote iškabą, marškinėlių užrašą, laikraštį ar bet kokį tekstą – priartinkite ir pažiūrėkite. Dažniausiai rasite beprasmišką raidžių kratinį, kuris tik iš tolo atrodo kaip tikri žodžiai.
Rankos ir pirštai – tai jau tapo memu. Ankstyvieji AI modeliai generuodavo rankas su šešiais, septyniais ar net aštuoniais pirštais. Naujesni modeliai su tuo susidoroja žymiai geriau, bet vis tiek – jei nuotraukoje matomos rankos, verta jas apžiūrėti. Pirštai gali būti per ilgi, per trumpi, susilieti vienas su kitu arba tiesiog anatomiškai neįmanomi.
Fonas ir erdvė – AI dažnai sukuria vizualiai patrauklų foną, bet jei pradėsite analizuoti architektūrą ar erdvės logiką, rasite keistumų. Langai, kurie neturi prasmės, durys, vedančios į sieną, šešėliai, krintantys neteisinga kryptimi.
Odos tekstūra ir veido simetrija – kur slypi tikroji paslaptis
Žmogaus veidas nėra simetriškas. Tai faktas. Kairė ir dešinė pusės visada šiek tiek skiriasi – tai normalu ir būdinga kiekvienam žmogui. AI generuoti veidai dažnai būna per daug simetriški arba, priešingai, turi keistą asimetriją, kuri neatrodo natūrali.
Odos tekstūra – tai kitas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį. Tikra oda turi poras, nedideles raukšleles, netolygumus, kartais matomus plaukelius. AI generuota oda dažnai atrodo per lygi, per tobula – tarsi plastiko ar vaškinė. Ypač tai pastebima ties nosimi ir skruostais. Jei žmogus atrodo kaip iš kosmetikos reklamos, bet tuo pačiu metu kažkas neaišku – greičiausiai tai AI.
Akys – tai atskira tema. Tikros akys turi atspindžius, kurie logiškai atitinka aplinką. AI akys kartais turi atspindžius, kurie neatitinka jokio realaus šviesos šaltinio, arba abu akių atspindžiai skiriasi vienas nuo kito. Taip pat verta žiūrėti į rainelę – AI kartais generuoja per simetriškus ar per „gražius” raštus.
Praktinis patarimas: jei turite įtarimų dėl portreto, pabandykite jį atsisiųsti ir peržiūrėti 100-200% didinimo lygyje. Tai, kas iš tolo atrodė tobulai, iš arti dažnai atskleidžia charakteringus AI „pirštų atspaudus”.
Metaduomenys – skaitmeninė nuotraukos istorija
Kiekviena tikra nuotrauka, padaryta fotoaparatu ar telefonu, turi EXIF metaduomenis – tai tarsi nuotraukos pasas. Juose saugoma informacija apie fotoaparatą, objektyvą, ISO, diafragmą, užrakto greitį, GPS koordinates ir net tikslų laiką bei datą.
AI generuotos nuotraukos paprastai neturi šių metaduomenų arba jie yra minimalūs. Jei gavote nuotrauką ir norite patikrinti jos kilmę, galite:
- Naudoti Jeffrey’s Exif Viewer (exifdata.com) – tiesiog įkeliate nuotrauką ir matote visus metaduomenis
- Windows vartotojai gali dešiniu pelės mygtuku spustelėti failą, pasirinkti „Ypatybės” ir tada „Detalės”
- Mac vartotojai gali naudoti Preview programą ir peržiūrėti „Inspector” langą
Svarbu suprasti: metaduomenų nebuvimas nėra 100% įrodymas, kad nuotrauka yra AI generuota. Metaduomenys gali būti ištrinti redaguojant nuotrauką arba įkeliant ją į socialinį tinklą (Facebook, Instagram automatiškai pašalina EXIF duomenis). Bet jei nuotrauka turi metaduomenis su konkrečiu fotoaparatu ir objektyvu – tai geras ženklas, kad ji tikra.
Taip pat verta žiūrėti į failo formatą ir dydį. AI generuotos nuotraukos dažnai būna tobulai apvalaus pikselių skaičiaus (1024×1024, 1920×1080 ir pan.), nes generatoriai dirba su standartiniais dydžiais. Tikros nuotraukos dažnai turi nestandartinius matmenis, priklausomai nuo fotoaparato sensoriaus.
Įrankiai, kurie dirba už jus
Gerai, vizualinis tikrinimas – tai įgūdis, kurį reikia ugdyti. Bet yra ir automatinių įrankių, kurie gali padėti. Jų tikslumas nėra tobulas, bet kaip papildoma priemonė – labai naudingi.
Hive Moderation (hivemoderation.com) – vienas iš geresnių nemokamų įrankių. Galite įkelti nuotrauką ir sistema pateikia procentinę tikimybę, ar vaizdas yra AI generuotas. Veikia gana gerai su naujesniais modeliais.
AI or Not (aiornot.com) – paprastas ir greitas įrankis. Įkeliate nuotrauką, gaunate atsakymą. Nemokama versija leidžia tikrinti ribotą kiekį nuotraukų per dieną.
Google Reverse Image Search – tai ne tiesiogiai AI detektorius, bet labai naudingas įrankis. Jei nuotrauka yra AI generuota ir buvo naudojama kitur, galite rasti jos šaltinius. Taip pat jei nuotrauka teigia vaizduoti konkretų žmogų, galite patikrinti, ar tas žmogus iš tikrųjų egzistuoja.
FotoForensics (fotoforensics.com) – šis įrankis naudoja ELA (Error Level Analysis) metodą. Jis parodo, kurios nuotraukos dalys buvo redaguotos ar yra skirtingo suspaudimo lygio. AI generuotos nuotraukos dažnai rodo charakteringus ELA šablonus.
Svarbus pastebėjimas: nė vienas iš šių įrankių nėra 100% tikslus. Geriausia naudoti kelis skirtingus ir derinti su vizualine analize. Jei trys skirtingi įrankiai sako „AI” ir vizualiai matote keistumų – tikimybė labai didelė.
Socialiniai tinklai ir kontekstas – kai technika nepadeda
Kartais pati nuotrauka gali atrodyti visiškai įtikinamai, bet kontekstas ją išduoda. Tai ypač aktualu socialiniuose tinkluose, kur AI generuoti profiliai tampa vis dažnesni.
Štai keletas ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Profilio nuotraukos kokybė ir kiekis – tikri žmonės turi nuotraukų su draugais, šeima, įvairiose situacijose. Jei profilis turi tik vieną ar dvi tobulas portreto nuotraukas ir nieko daugiau – tai įtartina. AI profiliai dažnai turi labai mažai nuotraukų arba visos jos atrodo kaip profesionalios fotosesijos nuotraukos.
Nuotraukų įvairovė – tikras žmogus atrodo skirtingai skirtingose nuotraukose – skirtingas apšvietimas, skirtingos išraiškos, skirtingi kampai. AI generuoti profiliai dažnai turi nuotraukas, kuriose žmogus atrodo „per tobulai” ir per vienodai.
Veido proporcijos tarp nuotraukų – jei profilis turi kelias nuotraukas, pabandykite palyginti veido proporcijas. AI generuoti to paties „žmogaus” portretai dažnai turi subtiliai skirtingas proporcijas, nes kiekviena nuotrauka generuojama iš naujo.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ką žmogus rašo ir kaip elgiasi. Bet tai jau kita tema – apie AI generuotą tekstą, o ne nuotraukas.
Kai net ekspertai klysta – realybės patikrinimas
Reikia būti sąžiningam: šiuolaikiniai AI modeliai pasiekė tokį lygį, kad kartais net ir patyrę specialistai, naudojantys visus įmanomus įrankius, negali 100% tiksliai pasakyti, ar nuotrauka yra tikra. Tai faktas, ir jį reikia priimti.
2023 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame žmonėms buvo rodomos tikros ir AI generuotos nuotraukos. Rezultatai buvo stulbinantys – dalyviai teisingai identifikavo AI nuotraukas tik šiek tiek geriau nei atsitiktinai. Tai reiškia, kad mūsų akys tiesiog nėra sukurtos atpažinti šio tipo klastojimus.
Štai kodėl svarbu ne tik mokėti atpažinti AI nuotraukas, bet ir ugdyti bendrą kritinį mąstymą:
- Ar šaltinis, kuris dalinasi šia nuotrauka, yra patikimas?
- Ar nuotrauka atitinka tai, ką žinome apie įvykį ar žmogų?
- Ar kiti patikimi šaltiniai patvirtina tą pačią informaciją?
- Ar nuotrauka sukelia per stiprią emocinę reakciją? (Manipuliacinės nuotraukos dažnai būna sukurtos būtent tam)
Technologijos tobulėja abiejose pusėse – tiek generavimo, tiek atpažinimo. Kai kurios kompanijos, tarp jų Adobe ir Google, dirba prie turinio autentiškumo standartų (Content Authenticity Initiative), kurie leistų nuotraukoms turėti skaitmeninį „sertifikatą” apie jų kilmę. Bet kol šie standartai taps plačiai naudojami – dar toli.
Gyvenkime su tuo, bet ne naiviai
AI generuotos nuotraukos niekur neišnyks – priešingai, jos taps dar geresnės ir dar sunkiau atpažįstamos. Tai nėra katastrofa, bet tai reikalauja, kad mes, kaip skaitmeninės erdvės vartotojai, taptume šiek tiek atidesni ir kritiškesni.
Praktiškai tai reiškia: prieš dalindami nuotrauką, kuri sukelia stiprią reakciją – sustokit minutei. Pažiūrėkite į detales. Patikrinkite šaltinį. Jei turite laiko – paleiskite per vieną iš minėtų įrankių. Tai neužima daug laiko, bet gali apsaugoti jus nuo dezinformacijos platinimo.
Taip pat verta žinoti, kad ne visos AI nuotraukos yra blogos ar manipuliacinės. Daug jų naudojama teisėtai – reklamoje, iliustracijose, mene. Problema atsiranda tada, kai AI nuotraukos naudojamos apgauti – pateikti kaip tikros žinių fotografijos, sukurti netikrus žmonių profilius ar skleisti dezinformaciją.
Geriausias ginklas prieš tai – ne tik techniniai įrankiai, bet ir sveika skepticizmo dozė. Ne paranoja, bet sveikas klausimas „ar tikrai?” prieš patikint ir pasidalinant. Internetas visada buvo vieta, kur reikia galvoti, o ne tik reaguoti. AI era šią taisyklę tik pabrėžia dar stipriau.
