Jellyfin vs Plex vs Emby: media serverių karas

Kas čia vyksta ir kodėl tai svarbu

Jei kada nors turėjai didelę filmų, serialų ar muzikos kolekciją ir bandei ją tvarkyti rankiniu būdu – žinai, kaip greitai tai virsta chaotu. Aplankai su pavadinimais tipo „filmas_galutinis_v2_tikrai_galutinis”, dublikatai, kurių niekaip nerandi, ir ta amžinoji problema – nori pažiūrėti ką nors televizoriuje, bet failas sėdi kompiuteryje. Būtent čia į žaidimą įeina media serveriai.

Plex, Emby ir Jellyfin – tai trys pagrindiniai žaidėjai, apie kuriuos diskutuojama kiekviename su namų media serveriais susijusiame forume. Visi trys leidžia sukurti savotišką „namų Netflix” – centralizuotą vietą, kur gyvena visa tavo medija, prieinama iš bet kurio įrenginio. Bet skirtumų tarp jų yra daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir pasirinkimas tikrai nėra trivialus.

Šiame straipsnyje pabandysiu išnarplioti, kuo jie skiriasi, kas kam tinka, ir kodėl kai kurie žmonės naudoja visus tris vienu metu (taip, tai tikrai nutinka).

Trumpa istorija: kaip atsirado šis trejetas

Viskas prasidėjo nuo XBMC – Xbox Media Center, atviro kodo projekto, gimusio dar 2002 metais. Iš jo išaugo Kodi, kurį daugelis vis dar naudoja. Bet Kodi yra klientas, ne serveris – jis neturi centralizuoto valdymo taško.

Plex atsirado 2008 metais kaip XBMC šakojimas (fork), ir greitai tapo dominuojančia jėga rinkoje. Komanda pasirinko komercinį kelią – nemokama versija, bet su apribojimais, o pilnas funkcionalumas – už mokestį (Plex Pass).

Emby (anksčiau žinomas kaip Media Browser) atsirado kaip atvirojo kodo alternatyva Plex, bet 2018 metais taip pat perėjo prie iš dalies uždaro kodo modelio. Tai sukėlė nemažą triukšmą bendruomenėje.

Ir tada, 2019 metais, buvę Emby kūrėjai, nepatenkinti šiuo sprendimu, sukūrė Jellyfin – visiškai nemokamą, atvirojo kodo Emby šakojimą. Nuo tada Jellyfin auga kaip ant mielių, o jo bendruomenė – viena aktyviausių šioje erdvėje.

Taigi iš esmės turime: komercinį lyderį (Plex), hibridinį viduriuką (Emby) ir laisvės šauklį (Jellyfin). Kiekvienas su savo filosofija ir kompromisais.

Plex: kai nori „tiesiog veikia” patirties

Plex yra tas draugas, kuris visada atrodo gerai, bet kartais prašo pinigų už dalykus, kurie turėtų būti nemokami. Įdiegimas paprastas, sąsaja polituota, ir daugeliu atvejų viskas veikia iš karto be gilesnio konfigūravimo.

Kas tikrai gerai Plex atveju:

  • Klientų palaikymas – Plex veikia ant absoliučiai visko. Smart TV, Roku, Apple TV, Android, iOS, PlayStation, Xbox, net kai kuriuose automobiliuose. Jei turi įrenginį su ekranu, greičiausiai Plex jį palaiko.
  • Nuotolinis pasiekimas – Plex turi savo serverių infrastruktūrą, kuri leidžia pasiekti tavo mediją iš bet kur pasaulyje be sudėtingo tinklo konfigūravimo. Tiesiog prisijungi prie savo paskyros ir viskas.
  • Metaduomenų gavimas – Plex fantastiškai gerai atpažįsta filmus ir serialus, automatiškai prideda aprašymus, plakatus, aktorių sąrašus. Jei failai pavadinami teisingai, procesas beveik magiškas.
  • Plex Discover ir Watchlist – integruotos funkcijos, leidžiančios sekti, ką nori žiūrėti, ir net rasti kur tai žiūrėti srautinio perdavimo platformose.

Bet yra ir „bet”. Nemokama versija turi gana reikšmingų apribojimų. Plex Pass kainuoja apie 5 USD per mėnesį, 40 USD per metus arba 120 USD vienkartinis mokestis. Be jo negausi sinchronizuoto žiūrėjimo (Plex Watch Together), tam tikrų TV funkcijų, geresnio mobiliojo kliento ir kelių kitų dalykų.

Taip pat verta paminėti, kad Plex reikalauja paskyros. Tai reiškia, kad tavo duomenys (ne medija, bet metaduomenys apie tai, ką žiūri) keliauja per Plex serverius. Privatumo požiūriu tai ne idealiausia situacija, ir tai daugeliui žmonių yra principinis klausimas.

2023-2024 metais Plex pradėjo agresyviau stumti reklamą ir „nemokamą” srautinį turinį (Plex TV) į savo sąsają, kas sukėlė nemenką vartotojų nepasitenkinimą. Jei nori tik savo medijos serverio be reklaminių intarpų, teks šiek tiek pasiknisti nustatymuose.

Rekomenduoju Plex, jei: turi daug skirtingų įrenginių, nori minimalaus konfigūravimo, ir esi pasiruošęs mokėti už pilną funkcionalumą arba taikstytis su apribojimais.

Jellyfin: laisvė turi savo kainą (bet ji verta)

Jellyfin yra tas projektas, kurį myli kiekvienas, kas bent kiek domisi atvirojo kodo programine įranga. Visiškai nemokamas, jokių paskyrų, jokių duomenų rinkimo, jokių „premium” funkcijų užrakintų už pinigų sienos. Viskas – iš karto, visiems.

Projektas vystosi labai aktyviai. GitHub repozitorijoje nuolat vyksta darbas, bendruomenė didelė ir draugiška, o dokumentacija – viena geresnių šioje erdvėje. Jei turi problemą, tikėtina, kad kažkas jau ją sprendė ir yra atsakymas forumuose arba Reddit.

Jellyfin privalumai:

  • Visiškai nemokamas – ne „freemium”, ne „nemokamas su apribojimais”. Tiesiog nemokamas.
  • Jokios paskyros nereikia – serveris veikia tavo tinkle, tavo duomenys lieka pas tave.
  • Aktyvus vystymas – naujų funkcijų atsiranda reguliariai, bendruomenė greitai reaguoja į klaidas.
  • Puikus plugin ekosistema – galima pridėti Anime palaikymą, papildomus metaduomenų šaltinius, integracijas su Sonarr/Radarr ir daugybe kitų įrankių.
  • Hardware transcoding – veikia su Intel QuickSync, NVIDIA NVENC, AMD AMF be papildomų mokesčių.

Kur Jellyfin atsilieka? Klientų palaikymas vis dar nėra toks platus kaip Plex. Oficiali Apple TV programa egzistuoja, bet istoriškai buvo mažiau polituota. Kai kuriuose Smart TV reikia naudoti trečiųjų šalių klientus (pvz., Infuse iOS/tvOS aplinkoje, arba MrMC). Situacija gerėja, bet Plex šioje srityje vis dar pirmauja.

Taip pat nuotolinis pasiekimas reikalauja šiek tiek daugiau darbo – reikia arba sukonfigūruoti reverse proxy (nginx, Caddy), arba naudoti VPN, arba atidaryti portus. Tai nėra raketų mokslas, bet reikalauja bent minimalių tinklo žinių.

Praktinis patarimas: jei naudoji Jellyfin ir nori patogaus nuotolinio pasiekimo, pažiūrėk į Tailscale – tai VPN sprendimas, kuris veikia beveik magiškai ir leidžia pasiekti namų serverį iš bet kur be sudėtingo konfigūravimo. Nemokama versija daugiau nei pakankama namų naudojimui.

Rekomenduoju Jellyfin, jei: vertini privatumą, nori visiško kontrolės, nebijai šiek tiek paknistis konfigūracijoje, ir nenori mokėti už funkcijas, kurios turėtų būti standartinės.

Emby: tarpinis variantas su savais kompromisais

Emby yra keisčiausioje pozicijoje iš visų trijų. Jis pradėjo kaip atvirojo kodo projektas, bet 2018 metais serverio kodas buvo uždarytas. Tai reiškia, kad galite naudoti Emby nemokamai, bet su apribojimais, o pilnas funkcionalumas – su Emby Premiere prenumerata (apie 4-5 USD per mėnesį arba 119 USD vienkartinis).

Kodėl kas nors rinksis Emby, kai yra Jellyfin (iš esmės tas pats, bet nemokamas) ir Plex (polituotas, bet brangesnis)?

Sąžiningai – tai geras klausimas, ir daugelis žmonių iš Emby perėjo arba į Jellyfin, arba į Plex. Bet Emby turi savo lojalią vartotojų bazę dėl kelių priežasčių:

  • Kai kurie mano, kad Emby sąsaja yra patogesnė nei Jellyfin (nors tai labai subjektyvu)
  • Emby Premiere kaina yra šiek tiek mažesnė nei Plex Pass
  • Kai kurios specifinės funkcijos, pvz., Live TV palaikymas, buvo geriau implementuotos Emby nei Jellyfin (nors Jellyfin greitai vejasi)
  • Ilgalaikiai vartotojai tiesiog priprato ir nenori keisti

Bet objektyviai žiūrint, 2024-2025 metais Emby yra sunkiausia rekomenduoti. Jei moki – Plex turi geresnį klientų palaikymą. Jei nemoki – Jellyfin daro viską, ką Emby, bet nemokamai. Emby atsidūrė nepatogioje vidurio pozicijoje.

Vienas dalykas, kur Emby vis dar šviečia – Live TV ir DVR funkcionalumas. Jei turi TV imtuvą (pvz., HDHomeRun) ir nori įrašinėti laidas, Emby šią funkciją implementavo gana solidžiai. Jellyfin taip pat palaiko tai, bet Emby versija istoriškai buvo stabilesnė.

Rekomenduoju Emby, jei: jau naudoji ir esi patenkintas, arba jei specifiškai reikia Live TV/DVR funkcijų ir Jellyfin versija tau neveikia stabiliai.

Techniniai aspektai: transcoding, hardware ir serverio reikalavimai

Čia prasideda tikras pokalbis apie tai, kas iš tiesų svarbu, kai nori, kad tavo media serveris veiktų sklandžiai.

Transcoding – tai procesas, kai serveris konvertuoja vaizdo failą į formatą, kurį gali paleisti klientas. Jei tavo televizorius nepalaiko H.265/HEVC formato, serveris turi konvertuoti failą į H.264 realiu laiku. Tai reikalauja nemažai procesoriaus galios.

Štai kodėl hardware transcoding yra toks svarbus. Vietoj to, kad naudotum CPU, galima naudoti GPU arba specializuotus vaizdo kodavimo blokus:

  • Intel Quick Sync – integruotas Intel procesorių vaizdo kodavimas. Puikiai veikia, efektyvus energetiškai. Idealus namų serveriams.
  • NVIDIA NVENC/NVDEC – NVIDIA vaizdo plokščių kodavimas/dekodavimas. Labai greitas, bet reikia diskretinės vaizdo plokštės.
  • AMD AMF – AMD atitikmuo. Veikia, bet istoriškai buvo mažiau stabilus Linux sistemose.
  • Raspberry Pi / ARM – čia situacija sudėtingesnė. Pi 4 ir Pi 5 gali veikti kaip media serveriai, bet transcoding galimybės ribotos.

Svarbus niuansas: Plex hardware transcoding reikalauja Plex Pass. Jellyfin ir Emby Premiere – taip pat reikia prenumeratos Emby atveju, bet Jellyfin – visiškai nemokamai.

Jei planuoji serverį, kuriame vienu metu žiūrės keli žmonės, štai apytiksliai skaičiai:

  • 1-2 srautai be transcoding (direct play) – pakaks bet ko, net Raspberry Pi
  • 1-2 srautai su software transcoding – reikia bent Intel Core i5 arba panašaus
  • 3-5 srautai su transcoding – Intel Core i7/i9 arba hardware transcoding
  • 5+ srautai – rimtas serveris arba NAS su hardware transcoding palaikymu

Populiarūs hardware variantai namų media serveriams: Intel N100 mini PC (labai efektyvus energetiškai, puikus Quick Sync), Synology NAS (patogus, bet brangesnis), arba tiesiog senas kompiuteris su Intel procesoriumi. Nereikia nieko brangaus – N100 procesorius kainuoja apie 150-200 EUR mini PC pavidalu ir gali aptarnauti 4-6 srautus vienu metu.

Ekosistema ir integracijos: *arr stackas ir daugiau

Media serveris retai egzistuoja vakuume. Dauguma rimtesnių naudotojų jį integruoja į platesnę ekosistemą, dažnai vadinamą „*arr stacku” – tai Sonarr, Radarr, Prowlarr, Bazarr ir panašūs įrankiai, kurie automatizuoja medijos atsisiuntimą ir tvarkymą.

Kaip tai veikia praktiškai:

  1. Prowlarr – indeksatorių valdymas (kur ieškoti turinio)
  2. Radarr – filmų automatinis ieškojimas ir atsisiuntimas
  3. Sonarr – serialų automatinis sekimas ir atsisiuntimas
  4. qBittorrent/NZBGet – atsisiuntimo klientas
  5. Bazarr – automatinis subtitrų ieškojimas
  6. Jellyfin/Plex/Emby – viską sujungia ir pateikia gražioje sąsajoje

Visi trys media serveriai integruojasi su šia ekosistema, bet Jellyfin turi šiek tiek aktyvesnę bendruomenę šioje srityje. Plugin’ai kaip Jellyfin-Plugin-Bookshelf, Jellyfin-Plugin-Anime ir kiti leidžia praplėsti funkcionalumą gerokai toliau nei standartinės galimybės.

Plex taip pat turi savo plugin sistemą, bet ji buvo gerokai apkarpyta per pastaruosius metus – daug senų plugin’ų nebeveikia naujesnėse versijose. Tai vienas iš punktų, dėl kurių techniniai vartotojai pereina prie Jellyfin.

Jei naudoji Docker (o turėtum, jei rimtai žiūri į namų serverį), visi trys puikiai veikia konteineriuose. Docker Compose failas su visa ekosistema yra standartinis būdas tai valdyti, ir internete rasi daugybę paruoštų konfigūracijų, kurias galima adaptuoti.

Kur šis karas iš tikrųjų eina ir ką rinktis šiandien

Žiūrint į tendencijas, situacija gana aiški: Jellyfin auga greičiausiai, Plex bando išlaikyti komercinį modelį vis agresyviau, o Emby lėtai praranda aktualumą.

Plex padarė keletą sprendimų, kurie erzina ilgalaikius vartotojus – reklama sąsajoje, bandymai stumti savo srautinį turinį, reikalavimas paskyros net vietiniam naudojimui. 2023 metais buvo net duomenų nutekėjimo incidentas, kas dar labiau sustiprino argumentus dėl privatumo. Vis dėlto Plex išlieka geriausias pasirinkimas tiems, kam svarbu „tiesiog veikia” patirtis ir platus įrenginių palaikymas.

Jellyfin 2024-2025 metais pasiekė tašką, kur daugeliui naudotojų jis yra visiškai pakankamas be jokių kompromisų. Klientų palaikymas pagerėjo, stabilumas – taip pat, o bendruomenė – viena aktyviausių. Jei esi pasiruošęs skirti kelias valandas pradiniam konfigūravimui, ilgalaikiai dividendai – pilnas kontrolė, jokių mokesčių, jokių duomenų rinkimo.

Praktinė rekomendacija šiandienai:

  • Pradedantysis, nori greito rezultato → Plex (nemokama versija, vėliau spręsk dėl Plex Pass)
  • Techninis vartotojas, vertina privatumą ir nemokamumą → Jellyfin be diskusijų
  • Jau naudoji Emby ir esi patenkintas → nekeisk, bet žinok, kad Jellyfin yra logiškas kitas žingsnis
  • Nori geriausio iš abiejų pasaulių → Jellyfin + Infuse (iOS/tvOS) arba Jellyfin + Swiftfin klientas

Vienas dalykas, kurį norisi pasakyti pabaigoje: šis „karas” iš tikrųjų yra geras dalykas vartotojams. Konkurencija verčia Plex nekelti kainų per daug, o Jellyfin egzistavimas reiškia, kad visada turėsi nemokamą, solidžią alternatyvą. Namų media serverių erdvė 2025 metais yra geresnėje vietoje nei bet kada anksčiau – pasirinkimų daugiau, kokybė aukštesnė, ir nereikia mokėti Netflix kainų, kad turėtum gerą žiūrėjimo patirtį iš savo kolekcijos.

Galiausiai, geriausias media serveris – tas, kurį iš tikrųjų naudosi. Nesvarbu, ar tai Plex su Plex Pass, ar Jellyfin ant seno nešiojamojo kompiuterio – jei tai veikia tau ir tavo šeimai, tai ir yra teisingas atsakymas.

Daugiau

Anker 737 vs Ugreen Nexode powerbank