Kas iš tikrųjų vyksta Lietuvos IT projektuose?
Kalbant apie projektų valdymo metodologijas, dažnai girdime teorines diskusijas apie Agile ir Waterfall pranašumus bei trūkumus. Bet kas iš tikrųjų vyksta Lietuvos IT įmonėse? Po pokalbių su keliolika skirtingo dydžio kompanijų projektų vadovų, produktų savininkų ir programuotojų, galiu pasakyti – realybė daug įdomesnė nei vadovėliuose aprašyti scenarijai.
Vilniaus startupo „TechFlow” produktų vadovas Tomas pasakoja: „Pradėjome su grynu Waterfall, nes taip buvo įprasta. Planavome tris mėnesius, kūrėme pusmetį, testavome dar mėnesį. Kai pagaliau išleidome produktą, rinka jau buvo pasikeitusi. Klientai norėjo visai kitų funkcijų.” Tokių istorijų girdėjau ne vieną.
Lietuvos IT rinkoje matome aiškią tendenciją – didžioji dalis įmonių juda Agile link, bet ne todėl, kad tai madinga, o todėl, kad tradiciniai metodai tiesiog nebeveikia sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Tačiau perėjimas nėra nei greitas, nei paprastas.
Waterfall: kai planas svarbiau už lankstumą
Nepaisant Agile populiarumo, Waterfall metodologija vis dar turi savo vietą Lietuvos IT ekosistemoje. Ypač valstybiniame sektoriuje ir didelėse korporacijose, kur biudžetai tvirtinami metams į priekį, o kiekviena eilutė turi būti pagrįsta ir dokumentuota.
Kauno IT kompanijos, dirbančios su bankų sektoriumi, vadovas paaiškina: „Mes negalime pradėti kūrimo, kol neturime pilnai aprašytų reikalavimų. Bankai nori žinoti tikslią kainą, terminus, funkcionalumą. Jie neperka ‘maždaug tokio produkto’. Jiems reikia sutarties su konkrečiais įsipareigojimais.”
Waterfall privalumai tampa akivaizdūs dirbant su:
- Gerai apibrėžtais projektais, kur reikalavimai nekinta
- Reguliuojamomis industrijomis, kur dokumentacija yra privaloma
- Projektais, kuriuose dalyvauja daug išorinių rangovų
- Sistemomis, kur pakeitimai po diegimo yra labai brangūs ar pavojingi
Viena Vilniaus įmonė, kūrusi medicinos įrangos valdymo sistemą, pasirinko Waterfall būtent dėl saugumo ir reguliavimo reikalavimų. „Mes negalime daryti iteracijų su gyvybiškai svarbia įranga. Kiekvienas funkcionalumas turi būti suprojektuotas, peržiūrėtas, patvirtintas ir tik tada įgyvendintas”, – sako projekto vadovė Rasa.
Bet čia ir slypi pagrindinis iššūkis – Waterfall veikia puikiai tik tada, kai iš pradžių viską suprojektuoji teisingai. O realybėje tai beveik neįmanoma.
Agile revoliucija: kaip Lietuvos startuapai keičia žaidimo taisykles
Lietuvos startuapų ekosistema praktiškai gyvena ir kvėpuoja Agile principais. Dviejų savaičių sprintai, kasdieniniai susitikimai, retrospektyvos – visa tai tapo norma jaunose technologijų kompanijose.
„Mes išleidžiame naują versiją kas dvi savaites. Kartais net dažniau”, – pasakoja Klaipėdos fintech startupo CTO Mindaugas. „Klientų grįžtamasis ryšys yra mūsų degalai. Jei funkcija neveikia arba nereikalinga – išmetame ją kitame sprinte. Jokių sentimentų.”
Agile metodologija Lietuvoje dažniausiai reiškia Scrum framework’ą, nors kai kurios įmonės eksperimentuoja su Kanban ar hibridiniais modeliais. Tipinė Scrum komanda Lietuvos IT įmonėje atrodo taip:
- 5-9 žmonių komanda (programuotojai, testeriai, dizaineriai)
- Product Owner, kuris atstovauja verslo interesus
- Scrum Master, kuris padeda komandai laikytis proceso
- Dviejų savaičių sprintai su aiškiais tikslais
- Kasdieniniai 15 minučių stand-up susitikimai
Tačiau Agile diegimas nėra vien tik procesų pakeitimas. Tai kultūros transformacija. Šiaulių IT kompanijos vadovas prisipažįsta: „Didžiausias iššūkis buvo pakeisti žmonių mąstymą. Programuotojai buvo įpratę gauti užduotį ir sėdėti tyliai mėnesį. Dabar jie turi bendrauti, diskutuoti, priimti sprendimus kartu. Ne visiems tai lengva.”
Hibridiniai modeliai: kai reikia geriausia iš abiejų pasaulių
Įdomiausia tendencija, kurią pastebėjau Lietuvos IT rinkoje – daugelis įmonių nekrenka į kraštutinumus. Jos kuria savo, pritaikytus modelius, kurie derina Agile lankstumą su Waterfall struktūra.
Vilniaus e-commerce platformos vystymo vadovas Darius paaiškina: „Mes naudojame tai, ką vadiname ‘Water-Scrum-Fall’. Projektą planuojame Waterfall stiliumi – apibrėžiame bendrą viziją, architektūrą, pagrindinius etapus. Paskui kūrimo fazėje dirbame Agile – sprintais, su nuolatiniais pakeitimais. O diegimą ir palaikymą vėl tvarkome struktūruotai.”
Tokia hibridinė strategija ypač populiari vidutinio dydžio įmonėse, kurios dirba su įvairiais klientais. Kai kuriems projektams reikia daugiau struktūros, kitiems – daugiau lankstumo.
Kaunas yra tapęs savotiška Agile eksperimentų laboratorija. Čia veikianti tarptautinė IT konsultacijų įmonė sukūrė savo metodologiją, kurią pavadino „Adaptive Framework”. Jos esmė – kiekvienam projektui individualiai parinkti procesus ir praktikas, priklausomai nuo:
- Projekto dydžio ir sudėtingumo
- Komandos brandos lygio
- Kliento lūkesčių ir įsitraukimo
- Reguliavimo reikalavimų
- Technologinių apribojimų
„Nėra vieno teisingo atsakymo”, – sako įmonės Agile coach’ė Justina. „Kartais net vieno projekto skirtingoms dalims taikome skirtingas metodologijas. Backend’ą galime kurti Agile būdu, o integracijas su išorinėmis sistemomis – labiau struktūruotai.”
Kur Lietuvos įmonės daro klaidas?
Po pokalbių su daugybe IT specialistų, išryškėjo kelios tipinės klaidos, kurias daro Lietuvos įmonės įgyvendindamos projektų valdymo metodologijas.
Pirmoji ir dažniausia – „Agile ant popieriaus”. Įmonė skelbia, kad dirba Agile, turi sprintus ir stand-up’us, bet iš tikrųjų komanda neturi autonomijos priimti sprendimų. Visos svarbios detalės vis tiek nusprendžiamos viršuje, o „lankstumas” yra tik iliuzija.
Programuotoja Greta iš Vilniaus pasakoja: „Mes turėjome visus Scrum ritualus, bet Product Owner niekada nedalyvaudavo. Sprendimus priimdavo vadovybė, kuri nesuprato nei technologijų, nei kliento poreikių. Tai buvo Waterfall su stand-up’ais.”
Antroji klaida – per daug procesų. Kai kurios įmonės taip susižavi Agile ceremonijomis, kad komanda praleidžia daugiau laiko susitikimuose nei programuodama. Retrospektyvos po retrospektyvų, planavimo sesijos, kurios trunka po kelias dienas, nepabaigtos diskusijos apie story point’us.
„Mes turėjome periodinį susitikimą apie tai, kaip geriau organizuoti susitikimus”, – juokiasi Kauno startupo programuotojas Lukas. „Tada supratome, kad kažkas ne taip.”
Trečioji problema – Waterfall projektų nepagrįstas optimizmas. Lietuvos įmonės, dirbančios su valstybiniais užsakymais ar didelėmis korporacijomis, dažnai susiduria su situacija, kai reikalavimai keičiasi viduryje projekto, bet metodologija to neleidžia. Rezultatas – vėlavimai, viršyti biudžetai, nepatenkinti klientai.
Praktiniai patarimai: kaip pasirinkti tinkamą metodologiją
Jei vadovaujate projektui ar įmonei ir svarstote, kurią metodologiją pasirinkti, štai keletas konkrečių rekomendacijų, pagrįstų Lietuvos IT įmonių patirtimi.
Pasirinkite Waterfall, jei:
- Dirbate su reguliuojama industrija (bankai, medicina, aviacija)
- Projektas turi fiksuotą biudžetą ir terminus, kurie negali keistis
- Reikalavimai yra aiškūs ir stabilūs
- Pakeitimai po diegimo yra labai brangūs ar neįmanomi
- Turite daug išorinių priklausomybių ir rangovų
Pasirinkite Agile, jei:
- Kuriate naują produktą ar startuapą
- Rinka greitai keičiasi ir reikia prisitaikyti
- Klientas gali aktyviai dalyvauti kūrimo procese
- Komanda yra nedidelė ir gali dirbti autonomiškai
- Technologija leidžia dažnai išleisti naujas versijas
Klaipėdos IT konsultantė Ieva pataria: „Pradėkite nuo klausimo ‘kiek mes žinome apie tai, ką kuriame?’ Jei žinote 80-90% – Waterfall gali veikti. Jei žinote 30-40% – tikrai reikia Agile. Tarp to – ieškokite hibridinio varianto.”
Dar vienas svarbus aspektas – komandos brandumas. Agile reikalauja aukšto savarankiškumo ir atsakomybės lygio. Jei komanda įpratusi dirbti pagal aiškias instrukcijas ir laukti nurodymų, staigus perėjimas prie Agile gali sukurti chaosą.
Vilniaus įmonės, sėkmingai įgyvendinusios Agile transformaciją, vadovas pataria: „Investuokite į mokymą. Ne vieną dieną, o nuolatinį. Agile coach’as pirmais metais buvo būtinas. Be jo būtume grįžę prie senų įpročių per mėnesį.”
Ateities tendencijos: kur juda Lietuvos IT rinka
Stebint Lietuvos IT rinką, matosi kelios aiškios tendencijos, kurios formuos projektų valdymą ateinančiais metais.
Pirma, DevOps ir CI/CD praktikos tampa neatsiejama Agile dalis. Įmonės supranta, kad tikras lankstumas neįmanomas be automatizuoto testavimo ir diegimo. Vilniaus fintech įmonė, investavusi į DevOps infrastruktūrą, dabar gali išleisti naują versiją per 20 minučių. „Tai visiškai pakeitė žaidimą”, – sako jų CTO.
Antra, nuotolinis darbas verčia persvarstyti tradicines Agile praktikas. Kasdieniniai stand-up’ai per Zoom’ą nėra tas pats, kas fizinėje erdvėje. Lietuvos įmonės eksperimentuoja su asinchroniniais komunikacijos būdais, naudoja Slack, Miro, Jira ir kitas priemones, kad išlaikytų komandos sinergiją.
Trečia, daugiau dėmesio skiriama produkto mąstymui, ne tik projektų valdymui. Įmonės juda nuo „padarykime tai, ką klientas prašo” link „supraskim, ko klientui iš tikrųjų reikia”. Tai reiškia daugiau eksperimentų, MVP (Minimum Viable Product) kūrimą, duomenų analizę.
Kauno startuapas, kuris pernai pritraukė 2 mln. eurų investiciją, pasakoja: „Mes nebedirbame pagal sprintus tradicine prasme. Turime hipotezes, kurias testuojame. Jei hipotezė patvirtinama – tęsiame tuo kryptimi. Jei ne – greitai keičiame kursą. Tai labiau lean startup nei Scrum, bet veikia.”
Kai metodologija tampa tikslu, o ne priemone
Baigiant šį apžvalgą, norisi pabrėžti vieną esminį dalyką, kurį pamiršta daugelis įmonių – metodologija yra tik įrankis, o ne tikslas savaime. Nesvarbu, ar vadinate tai Agile, Waterfall, ar kaip nors kitaip, jei rezultatas yra geras produktas, patenkinti klientai ir motyvuota komanda.
Lietuvos IT rinkoje matome brandumą – įmonės nebesivaiko madų, o ieško to, kas tikrai veikia jų kontekste. Startuapai gali būti agresyviai Agile, korporacijos – struktūruotai Waterfall, o daugelis randa savo kelią kažkur per vidurį.
Svarbiausias pamoka iš Lietuvos IT įmonių patirties – būkite atviri eksperimentams, mokykitės iš klaidų ir nepabijokite pritaikyti metodologijos savo poreikiams. Geriausia metodologija yra ta, kuri padeda jūsų komandai kurti vertę klientams, o ne ta, kuri gražiausiai atrodo vadovėliuose.
Kaip sakė vienas patyręs Vilniaus projekto vadovas: „Per 15 metų karjeroje mačiau dešimtis metodologijų. Geriausios komandos buvo tos, kurios suprato principus, o ne aklai sekė taisykles. Jei jūsų ‘Agile’ reikalauja trijų valandų planavimo sesijų – galbūt jums reikia ne daugiau Agile, o daugiau sveiko proto.”
Taigi, nesvarbu, ar esate startuapas Vilniuje, IT konsultacijų įmonė Kaune, ar korporacijos IT departamentas Klaipėdoje – raskite tai, kas veikia jums, ir nebijokite keisti, kai aplinkybės to reikalauja. Tai ir yra tikrasis lankstumas.
