Du krovininiai laivai nuskendo, vienas laivas užsidegė, jūreiviai žuvo arba dingo.
Bepiločiai pirmą kartą nuskandino du krovininius laivus ir apgadino trečią NATO narių išskirtinėse ekonominėse zonose; žuvo bent du jūreiviai. Šios atakos žymi ryškią eskalaciją: Rusijos invazijos į Ukrainą metu Juodojoje jūroje vis dažniau atakuojami komerciniai laivai, o Rusija taip pat kaltinama vykdanti „hibridinio karo“ incidentus visoje Europoje.
Po Togo vėliava plaukiojantis krovininis laivas Alfa Watan nuskendo, o po Palau vėliava plaukiojantis krovininis laivas Able užsidegė po to, kai spalio 6 d. maždaug už 80 mylių (128 kilometrų) nuo Bulgarijos pakrantės jį užpuolė keli jūrų ir oro bepiločiai, pranešė Associated Press. Interviu Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas incidentus apibūdino kaip „nepriimtiną ataką Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje“ ir „akivaizdų tarptautinės bei jūrų teisės pažeidimą“.
Laivui nuskendus, Alfa Watan įgulos likimas iš karto nebuvo žinomas. Bulgarijos keltas sugebėjo evakuoti 18 Able įgulos narių, du sunkiai sužeisti jūreiviai malūnsparniu išgabenti į ligoninę Varnos mieste.
Tai įvyko praėjus dienai po to, kai spalio 5 d. bepiločiai smogė Turkijai priklausančiam krovininiam laivui Royad Mammadov Rumunijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Juodojoje jūroje. Tas laivas užsidegė ir galiausiai nuskendo; Rumunijos laivai ir malūnsparniai išgelbėjo 11 įgulos narių, o vienas įgulos narys tebėra dingęs, pranešė Euronews. Du įgulos nariai žuvo.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įraše platformoje X bepiločių smūgius trims Juodojoje jūroje esantiems laivams pavadino „vis labiau kelančiais nerimą“. Tačiau ji taip pat perspėjo, kad atakų aplinkybės „vis dar nustatinėjamos“, ir nenurodė galimo užpuoliko.
„Išpuoliai prieš civilinę laivybą yra nepriimtini“, – rašė von der Leyen. – „Visiškai solidarizuojamės su savo valstybėmis narėmis rytiniame flange.“
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kaip pranešė Reuters, teigė, kad bendras tyrimas su Bulgarijos karinėmis jūrų pajėgomis parodė, jog paskutiniai smūgiai buvo „Rusijos kombinuota ataka, panaudojant tiek jūrų, tiek oro bepiločius“. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos kariuomenė toje Juodosios jūros dalyje operacijų nevykdo.
Plečiasi karas Juodojoje jūroje
Šios atakos rodo, kad vis plačiau juntamos tebesitęsiančio karo, kuris smarkiai paaštrėjo 2022 m. vasarį Rusijai pradėjus visapusišką invaziją į Ukrainą, pasekmės. Nors tradicinio karinio jūrų laivyno beveik neturi, Ukraina sėkmingai paneigė Rusijos kontrolę Juodojoje jūroje, naudodama ir oro bepiločius, ir bepiločius kateriai Rusijos karo laivams bei uostams atakuoti.
Ukrainos bepiločiai taip pat sustiprino atakas prieš su Rusija siejamus naftos ir dujų tanklaivius bei kitus aprūpinimo laivus. Jūrų karo istorijoje reikšmingu įvykiu tapo tai, kad 2026 m. rugsėjį Ukrainos jūrų bepilotis net panaudojo kulkosvaidį, kad nuskandintų sprogmenų prikrautą Rusijos kamikadzių bepilotį kateriį.
Tačiau ir Rusija vis dažniau naudoja savo oro bei jūrų bepiločius Ukrainos laivams ir uostams atakuoti, taip pat atakuoja tarptautinius komercinius laivus, gabenančius grūdus ir kitus krovinius iš Ukrainos arba stovinčius Ukrainos uostuose.
Krovininis laivas Able vežė kviečius ir plaukė į pietus, kai jį užpuolė bepiločiai, o Alfa Watan plaukė į šiaurę, jo krovinys nežinomas. Royad Mammadov vežė Ukrainos Izmailo uoste pakrautus kukurūzus, kai, kaip pranešama, jį atakavo ir oro bepiločiai, ir bepiločiai kateriai.
Socialinio tinklo įraše, reaguodamas į ankstesnę ataką prieš Royad Mammadov, Zelenskis pasmerkė „siaubingą dviejų Rusijos bepiločių smūgį civiliniam laivui neutraliuose vandenyse“ ir pakartojo Ukrainos pastangas „deeskaluoti situaciją ir užtikrinti saugumą Juodojoje jūroje“.
„Tačiau Rusija nuosekliai renkasi terorą ir civilinių laivų skandinimą vietoj normalios jūrų laivybos“, – rašė Zelenskis. – „Reikia spaudimo, kad būtų atkurtas pasaulinis aprūpinimo maistu saugumas.“
Zelenskis taip pat paminėjo „atitinkamus trečiųjų šalių pasiūlymus“ šia tema. Indija vedė diskusijas ir su Ukraina, ir su Rusija dėl laivybos Juodojoje jūroje apsaugos ir apskritai ragino nutraukti kovas, pranešė Bloomberg News.
Indija palaiko strateginę partnerystę su Rusija, apimančią tai, kad Indijos kariuomenė naudoja Rusijos naikintuvus ir oro gynybos sistemas, o šalis savo energijos poreikiams tebeperka Rusijos naftą. Tačiau daug Indijos piliečių dirba jūreiviais komeriniuose laivuose, kurie buvo atakuojami Juodojoje jūroje ir Hormuzo sąsiauryje: Royad Mammadov buvo trys Indijos piliečiai, o vienas jų buvo sužeistas per ataką.
Hibridinis karas Europoje
Naujausi bepiločių smūgiai laivams prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų sutampa su augančiu incidentų, priskiriamų Rusijos hibridiniam karui arba „pilkosios zonos“ taktikai, skaičiumi; jie nukreipti prieš kelias Europos šalis NATO aljanse. Rusijos ambasados pareigūnai tai neigė, bet įrodymų daugėja, o kelių Europos vyriausybių nurodo Rusiją.
Pavyzdžiui, Rumunijos karo narai rugpjūtį sunaikino du Rusijoje pagamintus bepiločius, rastus plūduriuojančius Juodojoje jūroje prie svarbaus Europos gamtinių dujų projekto Neptun Deep. Po kelių savaičių Rumunija pakėlė naikintuvus, kad sunaikintų Rusijos sprogmenų prikrautą bepilotį kateriį, taip pat aptiktą prie tos pačios jūrinės dujų platformos.
Vokietija taip pat oficialiai apkaltino Rusiją organizavus bandymą rugpjūtį sprogstamaisiais bepiločiais pulti Ukrainos krovininį orlaivį, stovėjusį Leipcigo oro uoste. Tuo metu Estija taip pat nurodė, kad už padegimo išpuolio prieš Estijos įmonę Milrem Robotics, tiekiančią Ukrainai karines robotizuotas transporto priemones, stovi Rusijos specialiosios tarnybos.
Panašiai Lenkija tiria gaisrą valstybei priklausančioje palydovinėje stotyje, naudojančioje „SpaceX“ ryšio paslaugą „Starlink“, kaip „sabotažo veiksmą“, atitinkantį „naująją Rusijos atakų doktriną“, teigė Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis, pranešė BBC News.
Didelė NATO aljanso dalis vis dar persiginkluoja ir bando prisitaikyti prie šiuolaikinio karo, kuriame dominuoja bepiločiai – Ukraina ir Rusija juos kuria bei išbando mūšio lauke jau daugelį metų. Tačiau Rusijos kurstomas hibridinis karas visoje Europoje kelia kitokį, neatidėliotiną iššūkį: ar NATO narės gali susitarti dėl strategijos, kaip atgrasyti branduolinį ginklą turintį priešininką nuo sabotažo ir kitų provokuojančių incidentų?
