Kodėl interneto greitis skiriasi nuo to, ką žada jūsų interneto paslaugų teikėjas
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą frustruojantį momentą, kai interneto paslaugų teikėjas žada 300 Mb/s greitį, o realybėje Netflix’as kraunasi lėčiau nei sraigė lipa į kalną. Pirmiausia reikia suprasti, kad interneto greitis – tai ne kažkoks pastovus dydis, o labiau dinamiškas rodiklis, priklausantis nuo daugybės veiksnių.
Interneto paslaugų teikėjai paprastai nurodo maksimalų teorinį greitį, kurį galite pasiekti idealiomis sąlygomis. Tai tarsi automobilių gamintojai, kurie skelbia maksimalų greitį, kurį automobilis gali pasiekti tuščiame autobane su idealiu oro slėgiu ir temperatūra. Realybėje jūsų interneto greitis priklauso nuo to, kiek žmonių tuo metu naudojasi tinklu jūsų rajone, kokios kokybės jūsų maršrutizatorius, kaip toli esate nuo Wi-Fi prieigos taško, ar naudojate VPN, kokia jūsų įrenginio techninė būklė ir dar dešimtys kitų niuansų.
Be to, svarbu atskirti megabitus per sekundę (Mb/s arba Mbps) nuo megabaitų per sekundę (MB/s). Interneto paslaugų teikėjai mėgsta naudoti megabitus, nes skaičiai atrodo didesni ir įspūdingesni. Norint konvertuoti megabitus į megabaitus, reikia padalinti iš 8. Taigi jei jums žadamas 100 Mb/s greitis, realiai failai atsisiųs maždaug 12.5 MB/s greičiu.
Populiariausi interneto greičio testavimo įrankiai ir jų ypatumai
Kai kalbame apie interneto greičio testavimą, pirmasis į galvą šaunasi Speedtest.net – tai tarsi Google paieškos pasaulyje. Šis Ookla kompanijos sukurtas įrankis veikia jau nuo 2006 metų ir yra tapęs de facto standartu. Speedtest.net veikia labai paprastai: jis siunčia ir gauna duomenis iš artimiausio serverio ir matuoja, kaip greitai tai vyksta. Įrankis parodo ne tik atsisiuntimo (download) ir išsiuntimo (upload) greitį, bet ir ping’ą – tai laikas, per kurį duomenų paketas pasiekia serverį ir grįžta atgal.
Kitas populiarus variantas – Fast.com, kurį sukūrė Netflix. Šis įrankis ypač minimalistinis – atidarius svetainę, testas prasideda automatiškai. Fast.com naudoja Netflix serverius, todėl jis puikiai parodo, kokį greitį realiai gausite žiūrėdami filmus ar serialus šioje platformoje. Tai ypač naudinga, nes kai kurie interneto paslaugų teikėjai gali riboti srautą konkrečioms paslaugoms, ir Fast.com tai gali atskleisti.
Google taip pat turi savo sprendimą – tiesiog įrašykite „speed test” į paieškos laukelį, ir galėsite atlikti testą tiesiai iš paieškos rezultatų puslapio. Tai patogu, bet ne toks išsamus kaip specializuoti įrankiai.
Nminusone.de/speedtest yra vokiečių sukurtas įrankis, kuris išsiskiria tuo, kad leidžia pasirinkti konkretų serverį testavimui ir pateikia labai detalią statistiką. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori giliau išanalizuoti savo ryšio kokybę.
Kaip tinkamai atlikti interneto greičio testą
Daugelis žmonių daro klaidą tiesiog atidarydami Speedtest.net ir paspausdami mygtuką, o paskui stebisi, kodėl rezultatai tokie prastos. Norint gauti tikslų ir patikimą rezultatą, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.
Visų pirma, jei norite išmatuoti tikrąjį jūsų interneto ryšio greitį, prijunkite kompiuterį tiesiai į maršrutizatorių Ethernet kabeliu. Wi-Fi visada bus lėtesnis nei laidinis ryšys – tai fizikos dėsnis, su kuriuo nieko nepadarysi. Wi-Fi greitis priklauso nuo sienos storio, kaimynų Wi-Fi tinklų skaičiaus, mikrobangų krosnelės, kūdikių monitorių ir kitų trukdžių.
Prieš atlikdami testą, uždarykite visas programas, kurios gali naudoti internetą. Tai apima ne tik akivaizdžius dalykus kaip Netflix ar YouTube, bet ir mažiau akivaizdžius – Dropbox, Google Drive, automatiniai atnaujinimai, antivirus programas, kurios gali atsisiųsti naujausius duomenų bazės atnaujinimus. Daugelis programų veikia fone, ir jūs net nežinote, kad jos naudoja jūsų interneto ryšį.
Atlikite kelis testus skirtingu paros metu. Interneto greitis gali labai skirtis priklausomai nuo to, ar testuojate 3 val. nakties, ar 20 val. vakaro, kai visi kaimynai žiūri Netflix ir žaidžia online žaidimus. Jei matote didelius skirtumus, tai gali reikšti, kad jūsų interneto paslaugų teikėjas turi pralaidumo problemų piko valandomis.
Kodėl skirtingi testai rodo skirtingus rezultatus
Jei atliksite testą Speedtest.net, paskui Fast.com, o tada Google speed test, greičiausiai pamatysite skirtingus rezultatus. Tai nėra todėl, kad vienas įrankis meluoja, o kitas sako tiesą – tiesiog jie veikia šiek tiek skirtingai.
Pagrindinis skirtumas yra tai, kokius serverius naudoja kiekvienas įrankis. Speedtest.net paprastai jungiasi prie artimiausio serverio, kuris dažnai yra jūsų šalyje ar net mieste. Fast.com naudoja Netflix serverius, kurie gali būti toliau. Google speed test naudoja Google infrastruktūrą. Kuo toliau serveris, tuo ilgesnis kelias duomenims, tuo didesnis ping’as ir potencialiai mažesnis greitis.
Kitas svarbus aspektas – kaip testas atliktas. Kai kurie įrankiai naudoja vieną ryšį (single connection), kiti – kelis lygiagrečius ryšius (multiple connections). Kelių ryšių testas paprastai parodys didesnį greitį, nes geriau išnaudoja turimą pralaidumą, bet tai ne visada atspindi realų naudojimo scenarijų.
Taip pat svarbu suprasti, kad kai kurie interneto paslaugų teikėjai gali prioritizuoti srautą į populiarius testavimo serverius. Tai reiškia, kad testuodami galite gauti geresnį rezultatą nei realiai naudodami internetą kasdienėms užduotims. Tai nėra labai etiška praktika, bet ji egzistuoja.
Ping, jitter ir packet loss – kas tai ir kodėl svarbu
Daugelis žmonių susikoncentruoja tik į atsisiuntimo greitį, bet yra ir kiti svarbūs rodikliai, kurie gali turėti didžiulę įtaką jūsų interneto naudojimo kokybei.
Ping’as (arba latency) matuojamas milisekundėmis ir rodo, kiek laiko užtrunka duomenų paketui nueiti iki serverio ir grįžti atgal. Jei jūs žaidžiate online žaidimus ar dalyvaujate vaizdo konferencijose, žemas ping’as yra kritiškai svarbus. Ping’as iki 20 ms yra puikus, 20-50 ms – geras, 50-100 ms – priimtinas, o virš 100 ms jau gali pastebėti vėlavimus. Jei jūsų ping’as yra 200+ ms, online žaidimai bus praktiškai neįmanomi – jūsų priešai jus nušaus anksčiau nei jūs pamatysite, kad jie pasirodė ekrane.
Jitter – tai ping’o svyravimai. Net jei jūsų vidutinis ping’as yra geras, bet jis šokinėja nuo 20 ms iki 100 ms, tai sukels problemų. Vaizdo konferencijose matysit užšalusius vaizdus, žaidimuose – staigius trūkčiojimus. Idealiu atveju jitter turėtų būti mažesnis nei 5 ms.
Packet loss (paketų praradimas) rodo, kiek procentų duomenų paketų nepasiekia paskirties vietos. Net 1-2% paketų praradimas gali sukelti rimtų problemų. Vaizdo skambučiai pradės trūkinėti, žaidimai lagint, o failų atsisiuntimai gali nutrūkti. Geras ryšys turėtų turėti 0% packet loss.
Mobilaus interneto greičio testavimas
Mobilaus interneto testavimas turi savo specifiką. Mobilus internetas yra daug nepastovesnis nei namų internetas – jūsų greitis gali kardinaliai skirtis priklausomai nuo to, ar esate prie lango, ar rūsyje, ar juda pro šalį sunkvežimis, ar tiesiog pasuko galvą į kitą pusę.
Mobiliam internetui testuoti geriausiai tinka tos pačios programos – Speedtest.net turi puikią mobiliąją aplikaciją tiek iOS, tiek Android. Fast.com taip pat puikiai veikia mobiliuose naršyklėse. Tačiau testuodami mobilųjį internetą, atkreipkite dėmesį į tai, kokiu tinklu esate prijungti – 4G, 4G+, ar 5G. Taip pat svarbu, kiek „lazdelių” rodo jūsų telefonas – signalo stiprumas turi tiesioginę įtaką greičiui.
Įdomus faktas: kai kurie mobilių operatorių planai turi greitį ribojančias sąlygas. Pavyzdžiui, kai išnaudojate savo mėnesio duomenų limitą, greitis gali būti sumažintas iki 1-2 Mb/s. Kai kurie planai riboja vaizdo srautų kokybę iki 480p ar 720p, net jei jūsų tinklas galėtų palaikyti 4K. Tai galite patikrinti testuodami greitį prieš žiūrėdami vaizdo įrašą ir jo metu.
Ką daryti, jei greitis neatitinka lūkesčių
Taigi atlikote testą, ir rezultatai yra daug blogesni nei žadėjo jūsų interneto paslaugų teikėjas. Kas dabar?
Pirmas žingsnis – įsitikinkite, kad problema tikrai yra jūsų interneto paslaugų teikėjo pusėje. Kaip minėjau anksčiau, patikrinkite laidinį ryšį, uždarykite visas programas, atlikite testus skirtingu laiku. Jei vis tiek matote nuosekliai žemą greitį, laikas kreiptis į savo paslaugų teikėją.
Prieš skambindami, pasiruoškite. Užsirašykite kelių testų rezultatus, nurodykite tikslią datą ir laiką, kokį įrankį naudojote. Kuo daugiau konkrečios informacijos turėsite, tuo sunkiau bus jums atsakyti standartiniais „pabandykite išjungti ir vėl įjungti maršrutizatorių” patarimais.
Dažna problema būna pasenęs maršrutizatorius. Jei naudojate įrangą, kurią gavote prieš 5-7 metus, ji tiesiog gali nebepajėgti apdoroti šiuolaikinių greičių. Naujesni maršrutizatoriai palaiko Wi-Fi 6 standartą, kuris yra žymiai greitesnis ir efektyvesnis nei senesni Wi-Fi 4 ar Wi-Fi 5. Jei turite greitą internetą (200+ Mb/s), bet senas maršrutizatorius, tai tarsi turėti Ferrari su dviračio ratais.
Taip pat verta patikrinti, ar jūsų kompiuteris ar kitas įrenginys fiziškai gali palaikyti tokius greičius. Senas nešiojamas kompiuteris su 10 metų senumo Wi-Fi kortele nepasieks 500 Mb/s greičio, nesvarbu, koks geras jūsų internetas.
Alternatyvūs ir pažangūs testavimo metodai
Jei norite tikrai giliai išanalizuoti savo interneto ryšį, yra ir pažangesnių įrankių. Iperf yra komandinės eilutės įrankis, kuris leidžia atlikti labai detalizuotus tinklų testavimus. Tai ne pradedantiesiems, bet jei esate techniškai įgudęs, Iperf gali pateikti daug vertingos informacijos.
PingPlotter – tai programa, kuri ne tik matuoja ping’ą, bet ir vizualizuoja visą maršrutą, kurį jūsų duomenys keliauja iki paskirties vietos. Tai gali padėti identifikuoti, kur tiksliai yra problema – gal jūsų maršrutizatoriuje, gal jūsų interneto paslaugų teikėjo tinkle, o gal kažkur tarp jūsų šalies ir serverio, prie kurio bandote prisijungti.
Wireshark – tai tinklų analizės įrankis, kuris leidžia matyti kiekvieną duomenų paketą, keliaujantį per jūsų tinklą. Tai labai galingas įrankis, bet reikalauja nemažai žinių, kad suprastumėte, ką matote. Jei įtariate, kad kažkas jūsų tinkle naudoja jūsų internetą be leidimo, Wireshark gali padėti tai nustatyti.
Kai kurie pažangūs maršrutizatoriai turi integruotas diagnostikos priemones. Pavyzdžiui, Asus maršrutizatoriai su AsusWRT-Merlin firmware turi įvairius tinklų testavimo įrankius. UniFi įranga taip pat siūlo išsamią statistiką ir diagnostiką.
Realybė už skaičių: kada greitis tikrai svarbus
Baigiant šią temą, verta pagalvoti, kiek greičio jums iš tikrųjų reikia. Rinkodara mėgsta įtikinti, kad jums būtinai reikalingas 1 Gb/s internetas, bet realybė yra tokia, kad daugumai žmonių tai yra overkill.
4K vaizdo srautui reikia apie 25 Mb/s. Vaizdo konferencijai – apie 3-5 Mb/s. Net jei jūsų namuose yra 4 žmonės, kurie vienu metu žiūri 4K Netflix, žaidžia online žaidimus ir atsisiunčia failus, 100 Mb/s greičio turėtų pakakti su kaupu. Žinoma, jei reguliariai atsisiunčiate didelius failus ar esate content creator’ius, kuris įkelia vaizdo įrašus į YouTube, tada didesnis greitis tikrai pravers.
Svarbiau už greitį dažnai yra stabilumas. Geriau turėti stabilų 50 Mb/s ryšį nei 200 Mb/s, kuris kas valandą nutrūksta ar lėtėja. Čia ir grįžtame prie ping’o, jitter ir packet loss – šie rodikliai dažnai yra svarbesni nei grubūs atsisiuntimo greičio skaičiai.
Taigi testuokite savo internetą reguliariai, bet nesivaikykite tik didžiausių skaičių. Svarbu, kad jūsų internetas atitiktų jūsų poreikius ir veiktų stabiliai. O jei pastebite problemų – dabar žinote, kaip jas identifikuoti ir ką daryti toliau. Ir nepamirškite, kad kartais problema slypi ne jūsų interneto greityje, o tame, kad jūsų naršyklė turi 47 atidarytas korteles, iš kurių 23 rodo YouTube vaizdo įrašus.
