Kada paskutinį kartą jūsų telefonas netikėtai suskambo keista melodija, o ekrane pasirodė pranešimas apie pavojų? Jei gyvenate Lietuvoje, greičiausiai tokio patyrimo dar neturėjote. Tačiau daugelyje šalių Emergency Alerts sistema jau seniai tapo kasdienybės dalimi, gelbstint gyvybes kritinėse situacijose.
Kas yra Emergency Alerts sistema ir kaip ji veikia
Emergency Alerts, dar vadinama Cell Broadcast arba WEA (Wireless Emergency Alerts), yra technologija, leidžianti valdžios institucijoms tiesiogiai siųsti kritinės svarbos pranešimus į visus tam tikroje geografinėje zonoje esančius mobiliuosius telefonus. Skirtingai nuo įprastų SMS žinučių, šie pranešimai nepriklauso nuo mobilaus ryšio operatoriaus duomenų bazės – jie pasiekia visus įrenginius, kurie tuo metu yra prisijungę prie bazinių stočių.
Techninis sprendimas grindžiamas Cell Broadcast technologija, kuri veikia visiškai kitaip nei įprasti tekstiniai pranešimai. Vietoj siuntimo konkretiems telefono numeriams, pranešimas transliuojamas per bazines stotis į tam tikrą geografinį regioną. Tai reiškia, kad net turistai ar asmenys su užsienio SIM kortelėmis gauna įspėjimus.
Sistema palaiko skirtingus prioriteto lygius – nuo prezidento pranešimų (kuriuos neįmanoma išjungti) iki oro sąlygų perspėjimų. Kiekvienas pranešimo tipas turi savo charakteringą garsą ir vizualų dizainą, kad žmonės iš karto suprastų situacijos rimtumą.
Kaip Emergency Alerts naudojamos kitose šalyse
JAV Emergency Alerts sistema veikia nuo 2012 metų ir jau ne kartą įrodė savo efektyvumą. 2018 metais Havajuose klaidingai išsiųstas pranešimas apie artėjančią balistinę raketą sukėlė paniką, bet kartu parodė, kaip greitai ir plačiai tokia informacija gali pasiekti gyventojus – per kelias minutes pranešimą gavo beveik visi salos gyventojai.
Japonijoje sistema naudojama perspėti apie žemės drebėjimus, cunamius ir kitas gamtos stichijas. Šalis turi vieną pažangiausių tokių sistemų pasaulyje – pranešimai siunčiami ne tik japonų, bet ir anglų kalba, atsižvelgiant į didelį turistų skaičių.
Nyderlanduose NL-Alert sistema aktyviai naudojama ne tik gamtos katastrofoms, bet ir pramonės avarijoms, teroro aktams ar net pavojingų nusikaltėlių paieškai. 2019 metais sistema padėjo greitai evakuoti gyventojus po sprogimo chemijos gamykloje.
Kanada, Australija, Pietų Korėja – vis daugiau šalių integruoja tokias sistemas į savo nacionalinio saugumo infrastruktūrą. Kiekviena šalis adaptuoja technologiją pagal savo specifinius poreikius ir grėsmes.
Lietuvos situacija: kodėl dar neturime Emergency Alerts
Lietuvoje Emergency Alerts sistemos kol kas nėra, nors Europos Sąjunga ragina valstybes nares ją įdiegti. 2018 metais priimtas Europos elektroninių ryšių kodeksas numato, kad iki 2022 metų birželio visos ES šalys turėtų turėti veikiančias viešojo perspėjimo sistemas.
Pagrindinės kliūtys Lietuvoje – finansavimo klausimai ir techninė infrastruktūra. Sistemai įdiegti reikia ne tik valdžios sprendimo, bet ir glaudaus bendradarbiavimo su visais šalyje veikiančiais mobilaus ryšio operatoriais. Kiekvienas operatorius turi modernizuoti savo bazinių stočių programinę įrangą.
Vidaus reikalų ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba jau kelerius metus svarsto galimybes, tačiau konkrečių terminų kol kas nėra paskelbta. Tuo tarpu kaimyninės šalys jau aktyviai naudoja tokias sistemas – Latvija Emergency Alerts sistemą paleido 2021 metais, Estija – 2020-aisiais.
Kitas aspektas – visuomenės informuotumas. Daugelis lietuvių net nežino, kas yra Emergency Alerts, todėl viešojo sektoriaus komunikacija šiuo klausimu yra kritiškai svarbi.
Techniniai aspektai ir telefono nustatymai
Dauguma šiuolaikinių išmaniųjų telefonų jau palaiko Emergency Alerts technologiją. iPhone telefonuose ši funkcija vadinama „Government Alerts”, Android įrenginiuose – „Emergency alerts” arba „Cell broadcasts”. Nustatymai paprastai randami „Pranešimų” arba „Saugos” skyriuje.
Svarbu žinoti, kad net jei jūsų telefone matote šiuos nustatymus, jie neveiks Lietuvoje, kol šalis neaktyvuos sistemos. Tačiau keliaujant į kitas šalis, kur Emergency Alerts veikia, jūsų telefonas automatiškai pradės gauti pranešimus.
Techniniai reikalavimai telefonams yra minimalūs – palaiko net senesni 3G įrenginiai. Pranešimai veikia ir tada, kai telefonas yra „tylaus” režimo, o garsumo lygis automatiškai padidinamas maksimaliai, kad žmogus tikrai išgirstų įspėjimą.
Vienas iš sistemos privalumų – ji veikia net tada, kai mobilusis internetas yra perkrautas ar nepasiekiamas. Krizės metu, kai visi bando skambinti ar siųsti žinutes, Emergency Alerts pranešimai vis tiek pasiekia gavėjus.
Privatumo ir saugumo klausimai
Daugelis žmonių klausia, ar Emergency Alerts sistema stebi jų buvimo vietą ar asmens duomenis. Atsakymas – ne. Sistema veikia vienakryptiškai: bazinės stotys transliuoja pranešimus, o telefonai juos gauna. Jokia informacija apie konkretų telefoną ar jo savininką nėra renkama ar saugoma.
Tai kardinaliai skiriasi nuo lokacijos paslaugų ar programėlių, kurios tiksliai žino jūsų buvimo vietą. Emergency Alerts tiesiog „šaukia” į tam tikrą geografinį regioną, o telefonai patys nusprendžia, ar jie yra toje zonoje.
Tačiau kyla ir kitokių saugumo klausimų. Kas užtikrina, kad sistema nebus piktnaudžiaujama? Kas gali siųsti pranešimus? Paprastai tokius sprendimus priima tik aukščiausio lygio valdžios institucijos – nepaprastųjų situacijų centrai, meteorologijos tarnybos ar nacionalinio saugumo struktūros.
Kibernetinio saugumo ekspertai taip pat perspėja apie galimus sistemos pažeidžiamumus. Teoriškai kibernetiniai nusikaltėliai galėtų bandyti siųsti klaidingus pranešimus, sukeldami paniką. Todėl sistemos apsauga ir autentifikavimo mechanizmai yra kritiškai svarbūs.
Praktiniai patarimai ir pasiruošimas
Nors Lietuvoje Emergency Alerts sistemos dar nėra, galite pasiruošti jos ateičiai jau dabar. Pirmiausia patikrinkite savo telefono nustatymus – suraskite Emergency Alerts ar Cell Broadcast skyrių ir susipažinkite su galimybėmis.
Jei dažnai keliaujate į šalis, kur tokia sistema veikia, įsitikinkite, kad funkcija yra įjungta. Kai kuriose šalyse pranešimai siunčiami tik vietine kalba, todėl naudinga išmokti kelis pagrindinius žodžius – „pavojus”, „evakuacija”, „gaisras” ir panašiai.
Svarbu suprasti, kad Emergency Alerts – tai tik vienas iš informacijos šaltinių. Gavę tokį pranešimą, ieškokite papildomos informacijos oficialių institucijų svetainėse, naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose. Nepamirškite, kad krizės metu gali plisti ir dezinformacija.
Pasiruoškite ir techniškai – įsitikinkite, kad telefonas visada yra pakrautas, turėkite atsarginį kroviklį ar power bank. Krizės situacijose ryšys gali būti sutrikęs, todėl naudinga turėti ir radijo imtuvą.
Ateities perspektyvos: kada Lietuva turės Emergency Alerts
Nors oficialių terminų nėra, ekspertai prognozuoja, kad Lietuva Emergency Alerts sistemą gali įdiegti 2024-2025 metais. ES spaudimas didėja, o technologijos kaina mažėja, todėl politinė valia gali susiformuoti greičiau nei tikimasi.
Tikėtina, kad sistema pirmiausia bus naudojama gamtos katastrofoms – audros, potvyniai, miškų gaisrai. Vėliau funkcionalumas gali plėstis į kitas sritis – pramonės avarijas, teroro grėsmes ar net viešojo saugumo klausimus.
Svarbu, kad sistema būtų integruota su esamais Lietuvos nepaprastųjų situacijų valdymo mechanizmais. Tai reiškia glaudų bendradarbiavimą tarp Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir kitų institucijų.
Technologijos vystymasis taip pat atsiveria naujas galimybes. Ateityje Emergency Alerts gali būti papildyti GPS koordinatėmis, nuorodomis į išsamesnę informaciją ar net realaus laiko vertimais į skirtingas kalbas.
Kodėl Emergency Alerts yra ateities būtinybė
Emergency Alerts sistema nėra technologinė prabanga – tai šiuolaikinio valstybės saugumo infrastruktūros dalis. Klimato kaita didina ekstremalių oro reiškinių tikimybę, urbanizacija kuria naujas rizikas, o geopolitinė padėtis reikalauja greito komunikavimo su gyventojais.
Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, tokia sistema yra ypač aktuali dėl specifinės geografinės padėties ir saugumo iššūkių. Greitas ir patikimas komunikavimas su gyventojais gali išgelbėti gyvybes ne tik gamtos katastrofų, bet ir kitų krizių metu.
Svarbu, kad sistemos įdiegimas būtų lydimas išsamios visuomenės edukacijos kampanijos. Žmonės turi žinoti, kaip reaguoti į skirtingo tipo pranešimus, kur ieškoti papildomos informacijos ir kaip elgtis krizės situacijose. Tik tada Emergency Alerts sistema taps tikrai efektyvi ir išpildys savo pagrindinį tikslą – apsaugoti žmonių gyvybes ir sveikatą.
