Kodėl technologijų akcijos vis dar vertos dėmesio
Jei kada nors sėdėjai prie kompiuterio ir galvojai, kad „Apple”, „Microsoft” ar „Nvidia” uždirba krūvas pinigų, o tu iš to nieko negauni – tai normalu. Dauguma žmonių taip galvoja. Bet tai keičiasi, ir Lietuva čia nėra išimtis. Vis daugiau lietuvių pradeda domėtis akcijų rinka, o technologijų sektorius – vienas populiariausių pasirinkimų.
Technologijų kompanijos per pastarąjį dešimtmetį generavo tokius pelnus, kokių tradicinės pramonės šakos negalėjo nė svajoti. „S&P 500″ indeksas per paskutinius 10 metų augo vidutiniškai apie 12% per metus, o technologijų sektorius dažnai šį vidurkį viršydavo. Žinoma, buvo ir kritimų – 2022 metai buvo skausmingi beveik visiems tech investuotojams – bet ilgalaikis vaizdas išlieka patrauklus.
Svarbu suprasti vieną dalyką iš pat pradžių: investavimas į technologijų akcijas nėra greito praturtėjimo schema. Tai – ilgalaikis žaidimas, reikalaujantis kantrybės, elementarių žinių ir, svarbiausia, gebėjimo nesipanikauti, kai rinka krenta 20-30%. O ji kris. Garantuotai.
Nuo ko pradėti: sąskaitos atidarymas ir platformos pasirinkimas
Pirmasis praktinis žingsnis – investicinės sąskaitos atidarymas. Lietuvoje gyvenantys žmonės turi keletą realių variantų, ir čia svarbu nesusipainoti tarp to, kas reklamuojama, ir kas iš tikrųjų tinka.
Lietuviškos ir ES reguliuojamos platformos:
- Swedbank ir SEB – tradiciniai bankai siūlo investavimo galimybes, tačiau komisiniai mokesčiai dažnai yra didesni, o akcijų pasirinkimas – ribotas. Tinka tiems, kurie nori viską turėti vienoje vietoje.
- Interactive Brokers – viena populiariausių platformų tarp rimtesnių investuotojų Europoje. Labai platus akcijų pasirinkimas, žemi komisiniai, bet sąsaja gali atrodyti sudėtinga pradedantiesiems.
- Trading 212 – britų platforma, veikianti ES rinkoje. Siūlo bekomisį investavimą, galimybę pirkti dalines akcijas (angl. fractional shares). Tinka pradedantiesiems.
- Revolut – patogi, bet reikia atkreipti dėmesį į mokesčius ir tai, kad nemokamame plane akcijų operacijų skaičius ribotas.
Atidarant sąskaitą, reikės pateikti asmens tapatybės dokumentą ir atlikti KYC (Know Your Customer) procedūrą – tai standartinis reikalavimas visose reguliuojamose platformose. Procesas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Vienas praktinis patarimas: prieš pasirinkdamas platformą, patikrink, ar ji reguliuojama Europos Sąjungoje ir ar tavo lėšos yra apsaugotos investuotojų apsaugos fondo. Lietuvoje veikia Indėlių ir investicijų draudimas, kuris tam tikromis sąlygomis gali kompensuoti iki 22 000 eurų, jei brokeris bankrutuoja.
Kokias technologijų akcijas rinktis: nuo gigantų iki mažesnių žaidėjų
Čia prasideda įdomiausia dalis. Technologijų sektorius yra milžiniškas ir labai įvairus. Tai ne tik „Apple” ir „Google” – tai ir kibernetinio saugumo kompanijos, debesų kompiuterijos tiekėjai, puslaidininkių gamintojai, fintech startuoliai ir dirbtinio intelekto kūrėjai.
Paprastai investuotojus galima suskirstyti į dvi stovyklas:
Konservatyvesni investuotojai renkasi vadinamuosius „blue chip” tech gigantus – „Microsoft”, „Apple”, „Alphabet” (Google motininė kompanija), „Amazon”. Šios kompanijos turi stabilias pajamų srautas, moka dividendus (arba perka savo akcijas atgal), ir turi pakankamai finansinės galios, kad išgyventų net sunkiausius ekonominius laikotarpius. Augimas čia lėtesnis, bet ir rizika mažesnė.
Agresyvesni investuotojai žiūri į augančias kompanijas – „Nvidia” (dirbtinis intelektas ir grafikos procesoriai), „CrowdStrike” (kibernetinis saugumas), „Palantir” (duomenų analitika), „Snowflake” (debesų duomenų bazės). Šios kompanijos gali augti 50-100% per metus, bet gali ir kristi tiek pat. Tai – ne silpnaširdžiams.
Yra ir trečias kelias, apie kurį dažnai pamirštama: Europos technologijų kompanijos. „ASML” iš Nyderlandų – bene svarbiausia puslaidininkių įrangos kompanija pasaulyje, be kurios neveiktų nė vienas šiuolaikinis čipų gamintojas. „SAP” iš Vokietijos – verslo programinės įrangos lyderis. „Spotify” iš Švedijos – jau žinoma visiems. Šios kompanijos kartais lieka šešėlyje, nes investuotojai žiūri tik į JAV rinką, bet jos gali būti puikūs pasirinkimai.
ETF kaip protingas kelias tiems, kurie nenori rinktis atskirų akcijų
Jei mintis analizuoti atskiras kompanijas atrodo per daug sudėtinga arba tiesiog neturi tam laiko – ETF (Exchange-Traded Fund, arba biržoje prekiaujamas fondas) yra tavo draugas. Ir čia kalbame ne apie kompromisą, o apie tai, ką net Warren Buffett rekomenduoja daugumai paprastų investuotojų.
ETF leidžia vienu pirkimu įsigyti dalį šimtų ar net tūkstančių kompanijų. Technologijų sektoriuje populiariausi ETF:
- QQQ (Invesco QQQ Trust) – seka „Nasdaq 100″ indeksą, kuriame dominuoja technologijų kompanijos. Tai vienas populiariausių ETF pasaulyje.
- XLK (Technology Select Sector SPDR Fund) – koncentruojasi į JAV technologijų sektorių.
- IUIT (iShares S&P 500 Information Technology Sector ETF) – prieinamas Europos investuotojams, sekantis IT sektoriaus kompanijas iš S&P 500.
- EQQQ (Invesco EQQQ Nasdaq-100 UCITS ETF) – europietiška QQQ versija, tinkanti ES investuotojams dėl UCITS reguliavimo.
Svarbi detalė: JAV registruoti ETF (kaip QQQ) Europos investuotojams paprastai nėra prieinami tiesiogiai dėl PRIIP reglamentavimo. Todėl reikia ieškoti UCITS ETF – tai europietiški analogai, veikiantys pagal ES taisykles. Dauguma platformų, kaip Interactive Brokers ar Trading 212, automatiškai rodo tik tuos ETF, kuriuos galima pirkti iš Europos.
ETF mokesčiai (TER – Total Expense Ratio) paprastai svyruoja nuo 0,07% iki 0,5% per metus. Tai gerokai mažiau nei aktyviai valdomų fondų mokesčiai, kurie gali siekti 1,5-2% ir dažniausiai nepateisina savo kainos.
Mokesčiai – ta nemaloni, bet labai svarbi dalis
Lietuvoje investavimo pajamos apmokestinamos, ir čia reikia būti atsargiam. Daugelis pradedančiųjų investuotojų apie tai pagalvoja tik tada, kai ateina laikas pildyti deklaraciją – o tai gali baigtis nemaloniais siurprizais.
Pagrindinės taisyklės Lietuvoje (2024 m. duomenimis, bet visada verta patikrinti aktualią informaciją VMI svetainėje):
Kapitalo prieaugis (pelnas parduodant akcijas) apmokestinamas 15% GPM tarifu. Jei per metus gauni daugiau nei 500 eurų kapitalo prieaugio, turi jį deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Iki 500 eurų – neapmokestinama.
Dividendai iš užsienio kompanijų taip pat apmokestinami 15% GPM. Čia svarbu žinoti, kad dalis mokesčių gali būti išskaičiuojama šaltinio šalyje (pvz., JAV išskaičiuoja 15% dividendų mokestį pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį), ir tada Lietuvoje mokėti papildomai nereikia arba reikia mažiau.
Praktinis patarimas: naudok skaičiuoklę arba programą, kuri seka tavo investicijų istoriją ir automatiškai skaičiuoja mokėtinus mokesčius. Kai kurios platformos (pvz., Interactive Brokers) generuoja ataskaitas, kurias galima panaudoti deklaruojant. Taip pat yra lietuviškų sprendimų – pavyzdžiui, „Financer” ar kiti įrankiai, padedantys susitvarkyti su VMI deklaracija.
Dar vienas dalykas: jei investuoji per III pakopos pensijų fondą arba gyvybės draudimą su investiciniu komponentu, gali gauti GPM lengvatą – iki 300 eurų per metus. Tai nėra didžiulė suma, bet vis tiek geriau nei nieko.
Rizikos valdymas: kaip neprarasti visko per vieną blogą dieną
Technologijų akcijos yra žinomos tuo, kad gali labai greitai kilti ir labai greitai kristi. „Meta” (Facebook) 2022 metais per kelis mėnesius prarado apie 70% savo vertės. „Zoom” nuo pandemijos piko iki 2023 metų krito daugiau nei 80%. Tai nėra teoriniai scenarijai – tai atsitiko realiai, ir daugelis investuotojų prarado nemažas sumas.
Keletas principų, kurie padeda valdyti riziką:
Diversifikacija – klasika, bet veikia. Nestatyk visko ant vienos kompanijos. Net jei esi 100% įsitikinęs, kad „Nvidia” ir toliau augs, laikyk ją ne daugiau kaip 10-20% savo portfelio. Likusią dalį paskirstyk tarp kitų sektorių ir geografijų.
Dollar-cost averaging (DCA) – reguliarus investavimas fiksuotomis sumomis, nepriklausomai nuo rinkos situacijos. Pvz., kiekvieną mėnesį investuoji 100 eurų į pasirinktą ETF. Kai rinka aukštai – nuperki mažiau akcijų. Kai žemai – daugiau. Ilgainiui tai išlygina pirkimo kainą ir sumažina riziką, kad investuosi viską pačiu blogiausiu momentu.
Investuok tik tai, ko tau nereikia artimiausiu metu. Tai skamba trivialiai, bet labai svarbu. Jei žinai, kad po metų reikės pinigų butui ar automobiliui – tie pinigai neturi būti akcijų rinkoje. Rinka gali būti žemai kaip tik tada, kai tau jų reikės.
Stop-loss orderiai – kai kurie investuotojai naudoja automatines pardavimo taisykles, kurios parduoda akcijas, jei jos krinta tam tikru procentu. Tai gali apsaugoti nuo katastrofinių nuostolių, bet taip pat gali išstumti tave iš pozicijos prieš atsigavimą. Naudoti ar ne – priklauso nuo tavo strategijos ir temperamento.
Dirbtinis intelektas ir kitos tendencijos, į kurias verta atkreipti dėmesį
Šiuo metu technologijų sektoriuje dominuoja kelios didelės temos, ir investuotojui svarbu jas suprasti – ne tam, kad vejasi kiekvieną madą, bet tam, kad suprastų, kur eina pinigai ir kur gali būti augimas.
Dirbtinis intelektas – tai ne burbulas (bent jau kol kas). Kompanijos iš visų sektorių investuoja į AI infrastruktūrą, ir tai reiškia, kad „Nvidia” (GPU gamintojas), „AMD”, „Intel”, taip pat debesų platformos kaip „Microsoft Azure”, „Amazon AWS” ir „Google Cloud” tiesiogiai gauna iš to naudos. Klausimas ne ar AI augs, o kurios kompanijos iš to labiausiai laimės.
Kibernetinis saugumas – augantis sektorius, kuris niekur nedings. Kuo daugiau visko perkeliama į skaitmeninę erdvę, tuo daugiau reikia apsaugos. „CrowdStrike”, „Palo Alto Networks”, „Fortinet” – tai kompanijos, į kurias verta žiūrėti.
Puslaidininkiai – čia reikia suprasti tiekimo grandinę. „TSMC” (Taivanas) gamina didžiąją dalį pasaulio pažangiausių čipų. „ASML” (Nyderlandai) gamina įrangą, be kurios „TSMC” negalėtų veikti. „Nvidia” ir „AMD” kuria čipų dizainus. Tai labai tarpusavyje susijusi ekosistema.
Kvantiniai kompiuteriai – tai dar tolimesnė perspektyva, bet kompanijos kaip „IBM”, „Google” ir keletas startuolių jau daro pažangą. Investuoti į tai šiandien – labai spekuliatyvu, bet verta sekti.
Praktinis patarimas: nesek kiekvienos naujos tendencijos aklinai. Socialiniuose tinkluose ir YouTube kanalai pilni žmonių, kurie reklamuoja „kitą didelį dalyką”. Dauguma jų arba klysta, arba turi savo interesų. Geriau investuok į kompanijas, kurių verslo modelį supranti ir kurių finansiniai rodikliai yra tvirti.
Kai technologijos susitinka su Lietuva: vietinė perspektyva
Lietuva nėra didelė rinka, bet ji nėra ir atsilikusi. Vilnius pastaraisiais metais tapo vienu iš sparčiausiai augančių fintech centrų Europoje – čia įsikūrę „Revolut”, „Kevin.”, „Paysera” ir dešimtys kitų kompanijų. Deja, dauguma jų nėra viešai listinguotos, todėl eilinis investuotojas negali jų akcijų nusipirkti biržoje.
Tačiau yra keletas būdų, kaip lietuviai gali investuoti į technologijas arčiau namų:
Crowdfunding platformos – „Crowdcube”, „Seedrs” ar lietuviška „Savy” leidžia investuoti į ankstyvos stadijos startuolius. Tai labai rizikinga, nes dauguma startuolių žlunga, bet jei pasiseka – grąža gali būti milžiniška. Čia reikia investuoti tik tą sumą, kurią esi pasiruošęs visiškai prarasti.
Nasdaq Baltic – Baltijos šalių birža, kur listinguotos kelios technologijų kompanijos. Pasirinkimas nėra didelis, bet tai – vienas būdas investuoti į regionines kompanijas su mažesniais valiutos keitimo mokesčiais.
Lietuviški investiciniai fondai – kai kurie pensijų fondai ir investiciniai fondai, valdomi lietuviškų kompanijų, turi technologijų sektoriaus ekspoziciją. Tai netiesioginis, bet paprastas būdas.
Vienas dalykas, kurį verta žinoti: investuojant į JAV akcijas, atsiranda valiutos rizika. Jei euras stiprėja dolerio atžvilgiu, tavo JAV investicijų vertė eurais mažėja, net jei akcijų kaina doleriu nekinta. Tai ne priežastis vengti JAV rinkos, bet tai – faktorius, kurį reikia turėti galvoje.
Kai skaičiai tampa gyvenimo būdu: kaip išlikti racionaliam ilgalaikėje perspektyvoje
Galiausiai – ir tai turbūt svarbiausia – investavimas į technologijų akcijas yra tiek psichologinis, kiek ir finansinis iššūkis. Rinka yra nepastovi, žiniasklaida nuolat kuria paniką arba euforią, o socialiniai tinklai pilni žmonių, kurie pasakoja, kaip per mėnesį uždirbo 300%. (Tie, kurie prarado tiek pat, paprastai tyli.)
Keletas dalykų, kurie padeda išlikti racionaliam:
Pirmiausia – turėk planą ir jo laikykis. Nuspręsk iš anksto, kiek investuosi, į ką, ir kada parduosi. Jei rinka krenta 30%, tai neturėtų keisti tavo ilgalaikės strategijos, jei esi investuojantis ilgam.
Antra – ribok, kiek laiko praleidi žiūrėdamas į savo portfelį. Kasdieninis tikrinimas sukelia stresą ir provokuoja impulsyvius sprendimus. Savaitinis ar net mėnesinis tikrinimas dažnai yra pakankamas.
Trečia – nuolat mokykis, bet kritiškai vertink šaltinius. Gerų knygų apie investavimą yra daug – Benjamin Graham „Protingas investuotojas”, Peter Lynch „One Up on Wall Street”, Morgan Housel „Pinigų psichologija” (ši išversta į lietuvių kalbą). Tai – daug vertingesnė informacija nei dauguma YouTube kanalų ar Reddit postų.
Technologijų sektorius ir toliau bus vienas dinamiškiausių ir perspektyviausių investavimo sričių. Dirbtinis intelektas, kvantiniai kompiuteriai, robotika, biotechnologijos – visa tai keis pasaulį, ir kompanijos, kurios tą kaitą veda, greičiausiai ir toliau generuos vertę. Lietuviai turi visas priemones, kad galėtų dalyvauti šiame procese – reikia tik žengti pirmą žingsnį, išmokti pagrindus ir turėti kantrybės. Rinka niekur nedingsta, o laikas – bene vertingiausias resursas, kurį turi kiekvienas investuotojas.
