Kai kas nors internete paklausia „kaip atsisiųsti muziką nemokamai”, dažniausiai pirma mintis nusiveda į pilkosios zonos svetaines, torrentus ar abejotinus mp3 konverterius, kurie po trijų mygtukų paspaudimų prikemša kompiuterį reklaminiu šlamštu. Bet realybė tokia, kad legalių būdų parsisiųsti muziką be jokio mokesčio yra tikrai nemažai – tik jie mažiau reklamuojami, nes už juos niekas nemoka influenceriams paminėti. Pabandykime išsiaiškinti, kur ta muzika slepiasi ir kaip ją rasti nesijaudinant dėl autorinių teisių ar virusų.
Kodėl apskritai verta rūpintis legalumu
Daugelis žmonių į šitą klausimą žiūri gan paviršutiniškai – na, atsisiunčiau dainą, kas čia tokio. Bet iš tikrųjų yra bent trys priežastys, kodėl verta rinktis legalius kelius. Pirma, tiesiog etika – muzikantai iš to gyvena, o nelegalūs parsisiuntimai reiškia, kad jie negauna nė cento už savo darbą. Antra, saugumas – nelegalūs failų mainai (ypač torrent svetainės) dažnai yra pilni kenkėjiškų programų, užmaskuotų po populiarių dainų pavadinimais. Trečia, praktinis aspektas – legaliai gauta muzika dažniausiai turi geresnę kokybę, teisingus metaduomenis (atlikėjo pavadinimą, albumo viršelį ir pan.) ir jos nereikia baimintis prarasti dėl kokių nors teisinių priežasčių.
Geros žinios tos, kad rinka per pastarąjį dešimtmetį stipriai pasikeitė. Atsirado platformos, kurios specialiai orientuotos į nemokamą, bet teisėtą muzikos platinimą, o daugelis atlikėjų patys renkasi dalintis savo kūryba laisvai, tikėdamiesi populiarumo ar bent jau atpažįstamumo.
Creative Commons – raktinis žodis, kurį verta žinoti
Jeigu esi girdėjęs terminą „Creative Commons” (CC), bet niekada gerai nesupratai, ką jis reiškia, dabar puikus laikas išsiaiškinti. Tai licencijų sistema, leidžianti kūrėjams patiems nuspręsti, kiek laisvės jie suteikia savo darbui. Kai kurios CC licencijos leidžia atsisiųsti ir naudoti muziką visiškai laisvai (net komerciniais tikslais), kitos reikalauja nurodyti autorių, dar kitos draudžia keisti kūrinį ar naudoti jį pelno siekiant.
Praktiškai tai reiškia, kad ieškant muzikos svetainėse, kur talpinama CC turinys, reikia atkreipti dėmesį būtent į licencijos tipą. Dažniausiai sutinkami sutrumpinimai:
- CC BY – gali naudoti kaip nori, tik paminėk autorių.
- CC BY-SA – tas pats, bet jei kuri ką nors naujo iš to kūrinio, turi dalintis tomis pačiomis sąlygomis.
- CC BY-NC – naudoti galima, bet ne komerciniais tikslais.
- CC0 – visiška laisvė, autorius atsisako visų teisių.
Šitą sistemą verta įsiminti, nes ji atsiras beveik visose svetainėse, apie kurias kalbėsiu toliau.
Free Music Archive ir panašios platformos
Free Music Archive (FMA) yra vienas seniausių ir žinomiausių resursų, kur galima rasti tūkstančius dainų, licencijuotų pagal Creative Commons. Svetainė leidžia filtruoti muziką pagal žanrą, náladą ar netgi pagal tai, ar galima ją naudoti komerciniuose projektuose. Tai ypač patogu, jei kuri video turinį ir ieškai foninio garso takelio, kuriam nereikės jokių licencinių mokesčių.
Panašiai veikia ir Jamendo – platforma, kurioje nepriklausomi muzikantai patys talpina savo kūrybą, dažnai su CC licencijomis. Jamendo ypatingas tuo, kad turi ir „Jamendo Music” programėlę, per kurią gali klausytis muzikos nemokamai, o norint atsisiųsti – dažniausiai reikia tiesiog spustelėti atitinkamą mygtuką prie dainos.
Dar viena vieta, kurią verta paminėti – Bandcamp. Čia situacija šiek tiek kitokia: dauguma atlikėjų prašo simbolinės sumos už savo muziką, tačiau nemaža dalis kūrėjų leidžia atsisiųsti kūrinius už „name your price” modelį, kuris reiškia, kad gali įvesti ir 0 eurų. Tai puikus būdas paremti nepriklausomus muzikantus, jei kada nors nuspręsi, kad nori duoti daugiau nei nulį.
SoundCloud – ne viskas taip paprasta, bet galimybių yra
SoundCloud dažnai asocijuojasi su srautiniu klausymusi, bet daug atlikėjų (ypač elektroninės muzikos, hip-hop ar eksperimentinio žanro kūrėjai) sąmoningai įjungia atsisiuntimo funkciją savo takeliams. Tai reiškia, kad prie kai kurių dainų matysi mygtuką „Download”, kuris leis parsisiųsti mp3 failą tiesiai į kompiuterį. Svarbu tik nepainioti su trečiųjų šalių įrankiais, žadančiais „atsisiųsti bet kokią SoundCloud dainą” – dauguma jų pažeidžia platformos taisykles, net jei atlikėjas nesuteikė leidimo.
Beje, SoundCloud yra ir puiki vieta atrasti naujus, dar nežinomus atlikėjus, kurie savo darbą dalinasi laisvai tiesiog dėl to, kad nori būti išgirsti. Kartais ten randi tikrų perlų, apie kuriuos niekada nebūtum sužinojęs per įprastas srautinio klausymosi platformas.
YouTube Audio Library – nepelnytai pamirštas resursas
Jei manai, kad YouTube Audio Library skirta tik vaizdo įrašų kūrėjams, tu iš dalies teisus, bet niekas nedraudžia ten užsukti ir tiesiog pasiimti muzikos savo asmeniniam naudojimui. Bibliotekoje yra šimtai takelių, suskirstytų pagal žanrą, náladą, instrumentus ir trukmę. Visi jie yra arba visiškai laisvi naudoti, arba reikalauja tik nurodyti autorių aprašyme.
Prieiga prie šios bibliotekos yra per YouTube Studio – reikia tik turėti Google paskyrą, net nebūtina turėti savo kanalo su prenumeratoriais. Muzika čia dažniausiai yra instrumentinė, tad jei ieškai popsinio hito su vokalu, greičiausiai nusivilsi, bet jei reikia fono darbui, meditacijai ar tiesiog foninio garso namuose – šitai puikiai tinka.
Radijo archyvai ir podcast platformos
Kai kurios internetinės radijo stotys ar muzikos tinklalaidės turi savo archyvus, kuriuose galima parsisiųsti epizodus ar net atskirus kūrinius, jei atlikėjai davė tam leidimą. Pavyzdžiui, NPR Music kartais dalinasi „Tiny Desk Concerts” įrašais nemokamai, o kai kurios nepriklausomos radijo stotys (dažnai universitetų ar bendruomenių radijai) leidžia atsisiųsti visą laidą kartu su joje skambėjusia muzika.
Taip pat verta paminėti Internet Archive – milžinišką skaitmeninę biblioteką, kurioje saugoma ne tik knygos ir filmai, bet ir tūkstančiai muzikos įrašų, ypač koncertų („live recordings”), kuriuos grupės sąmoningai leido platinti nemokamai. Ypač daug tokios medžiagos yra iš žanrų, kur „taping” kultūra (fanų daromi koncertų įrašai) buvo populiari – pavyzdžiui, Grateful Dead archyvas ten yra tiesiog milžiniškas.
Kaip atskirti legalų turinį nuo suktybės
Internete pilna svetainių, kurios apsimeta esančios „legalios” ir „nemokamos”, bet iš tikrųjų tiesiog vagia turinį arba užkrečia kompiuterį reklaminiais įskiepiais. Štai keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Jei svetainė žada „bet kokią dainą iš Spotify ar YouTube atsisiųsti nemokamai” – tai beveik visada pažeidžia autorių teises, nesvarbu, kaip patogiai tai atrodo.
- Legalios platformos aiškiai nurodo licencijos tipą prie kiekvieno kūrinio, o ne tiesiog rašo „nemokama muzika” be jokių paaiškinimų.
- Jei reikia įdiegti kokią nors papildomą programėlę ar naršyklės plėtinį, kad „atsisiųstum” muziką – tai raudona vėliava.
- Oficialūs atlikėjų puslapiai, Bandcamp ar Jamendo profiliai yra patikimiausias šaltinis – ten muzika ateina tiesiai iš šaltinio, be tarpininkų.
Vietoj išvadų: ką daryti, jei nori ir palaikyti muzikantus, ir nemokėti pinigų
Tiesa ta, kad „nemokamai” ir „sąžiningai” nebūtinai prieštarauja vienas kitam. Jei ieškai muzikos savo projektams, video turiniui ar tiesiog norints atrasti ką nors naujo be jokio mokesčio, geriausia strategija – pradėti nuo platformų, kurios specialiai tam sukurtos: Free Music Archive, Jamendo, YouTube Audio Library ar Internet Archive. Ten rasi tūkstančius kūrinių, kuriuos gali parsisiųsti be jokios baimės dėl teisinių pasekmių.
O jei atrandi atlikėją, kurio muzika tau tikrai patinka ir kurią klausysi ne kartą, verta pagalvoti apie mažą „ačiū” gestą – gal per Bandcamp nusipirkti skaitmeninį albumą už kelis eurus, gal paremti per Patreon, gal tiesiog pasidalinti jo muzika su draugais. Nemokama muzika neturi reikšti, kad kūrėjas neturėtų gauti nieko už savo darbą – tiesiog reiškia, kad tu turi pasirinkimą, kaip ir kiek prisidėti.
Galiausiai, patarimas visiems, kas ieško greito sprendimo: nepasitikėk svetainėmis, kurios žada per daug ir per lengvai. Legalus kelias gal reikalauja šiek tiek daugiau paieškų ir kantrybės, bet rezultatas – švarus, kokybiškas failas be jokių netikėtų „priedų” kompiuteryje – to tikrai vertas.
