Proxmox ar VMware: virtualizacijos platformos

Kodėl virtualizacija tapo neatsiejama IT infrastruktūros dalimi

Prisimenu laikus, kai kiekvienas serveris turėjo vieną paskirtį – vienas buvo skirtas el. paštui, kitas – duomenų bazei, trečias – žiniatinklio serveriui. Tai buvo neefektyvu, brangu ir tiesiog neprotinga. Virtualizacija viską pakeitė, leisdama ant vieno fizinio serverio paleisti keliolika ar net keliasdešimt virtualių mašinų. Šiandien kalbėsime apie dvi populiariausias virtualizacijos platformas – Proxmox ir VMware – ir bandysime išsiaiškinti, kuri iš jų geriau tinka jūsų poreikiams.

Abiejų platformų populiarumas nėra atsitiktinis. VMware rinkoje jau daugiau nei dvi dešimtis metų ir yra tapęs virtualizacijos sinonimu daugelyje įmonių. Tuo tarpu Proxmox, nors ir jaunesnis žaidėjas, per pastaruosius metus įgavo didžiulį pagreitį, ypač tarp mažesnių organizacijų ir IT entuziastų. Pagrindinis skirtumas? VMware – tai komercinė, mokama platforma su visa ekosistema, o Proxmox – atvirojo kodo sprendimas, kuris nieko nekainuoja (bent jau bazinėje versijoje).

Diegimo paprastumas ir pradinis konfigūravimas

Kai pirmą kartą diegiau Proxmox, buvau maloniai nustebintas. Visa procedūra užtruko apie 15 minučių – atsisiuntei ISO failą, įrašei į USB, paleidi serverį, atsakai į kelis klausimus ir viskas. Po kelių minučių jau gali naršyklėje atidaryti žavų žiniatinklio interfeisą ir pradėti kurti virtualias mašinas. Nereikia jokių sudėtingų licencijų įvedimų ar registracijų – tiesiog veikia.

VMware ESXi diegimas taip pat nėra sudėtingas, bet čia prasideda licencijų galvos skausmas. Nemokamai galite gauti ESXi Free versiją, tačiau ji turi rimtų apribojimų – negali naudoti vCenter, kuris iš esmės yra būtinas valdant daugiau nei vieną hostą. O jei norite pilnos versijos, ruoškitės išleisti nemažas sumas. VMware licencijavimo modelis yra toks sudėtingas, kad egzistuoja specialūs konsultantai, padedantys įmonėms išsiaiškinti, kokių licencijų jiems reikia.

Proxmox naudoja Debian Linux kaip bazę, o tai reiškia, kad turite prieigą prie visos Linux ekosistemos. Galite SSH prisijungti prie serverio ir daryti beveik bet ką. VMware ESXi naudoja savo modifikuotą Linux branduolį, bet sistema yra gerokai labiau uždaryta. Tai gali būti ir privalumas (mažiau galimybių ką nors sugadinti), ir trūkumas (mažiau lankstumo).

Valdymo sąsaja ir kasdienė administracija

Proxmox žiniatinklio sąsaja yra pakankamai intuityvus – kairėje matote serverių ir virtualių mašinų medį, dešinėje – pasirinkto objekto informaciją ir valdymo mygtukus. Viskas veikia sklandžiai, nors dizainas nėra pats moderniausias. Bet kas jums rūpi – gražūs mygtukai ar funkcionalumas?

VMware vCenter sąsaja (HTML5 versija) atrodo šiek tiek moderniau ir turi daugiau „enterprise” jausmo. Čia rasite daugiau grafikų, statistikos ir įvairių vizualizacijų. Tačiau kartais pasimeti tarp visų tų meniu ir submeniu. Kai kurios funkcijos pasiekiamos per tris ar keturis paspaudimus, nors galėtų būti vienu.

Vienas dalykas, kurį tikrai vertinu Proxmox – tai konsolės prieiga. Spustelėji ant virtualios mašinos, paspaudi „Console” ir iškart matai ekraną naršyklėje. VMware taip pat turi šią funkciją, bet ji veikia per atskirą VMRC (VMware Remote Console) programą, kurią reikia atskirai įsidiegti. Smulkmena, bet kai skubi, tokios smulkmenos erzina.

Konteineriai ir šiuolaikinės technologijos

Čia Proxmox turi didžiulį pranašumą – integruotą LXC (Linux Containers) palaikymą. Galite kurti ne tik virtualias mašinas, bet ir konteinerius, kurie yra daug lengvesni ir greičiau paleidžiami. Norite paleisti paprastą žiniatinklio serverį? Užuot kūrę visą virtualią mašiną su pilna operacine sistema, galite sukurti konteinerį per kelias minutes ir jis naudos tik dešimtadalį resursų.

VMware šioje srityje atsilieka. Nors jie turi Tanzu produktų liniją Kubernetes ir konteinerių valdymui, tai yra atskiri, papildomi produktai, kurie kainuoja dar daugiau pinigų. Proxmox LXC palaikymas yra įtaisytas ir veikia iš karto.

Praktiškai tai reiškia, kad su Proxmox galite efektyviau išnaudoti serverio resursus. Jei turite 10 mažų servisų, kuriems nereikia daug galios, galite juos paleisti kaip konteinerius ir viename serveryje sutalpinti tai, kam VMware prireiktų kelių virtualių mašinų.

Aukšto prieinamumo ir klasterizavimo galimybės

Abi platformos palaiko klasterizavimą ir aukštą prieinamumą (High Availability), bet skirtingais būdais. Proxmox klasterį sukurti pakankamai paprasta – sujungiate kelis serverius į vieną klasterį ir galite valdyti juos visus per vieną sąsają. Jei vienas serveris nukrista, virtualios mašinos automatiškai persikelia į kitą. Tai veikia gerai ir, svarbiausia, nemokamai.

VMware HA (High Availability) ir vMotion funkcijos yra galingesnės ir brandesnės, bet už jas reikia mokėti. vMotion leidžia perkelti veikiančią virtualią mašiną iš vieno serverio į kitą be prastovų – tai tikrai įspūdinga technologija. Proxmox turi panašią funkciją (migration), bet ji nėra tokia sklandži kaip VMware vMotion.

Vienas svarbus niuansas – Proxmox klasterizavimui naudoja Corosync ir reikalauja patikimo tinklo ryšio tarp mazgų. Jei turite netikslų tinklą, galite susidurti su problemomis. VMware šioje srityje yra tolerantiškesnis, bet tai pasiekiama sudėtingesne architektūra ir, žinoma, didesne kaina.

Saugyklos valdymas ir lankstumas

Proxmox palaiko beveik visus įmanomus saugyklų tipus – vietiniai diskai, NFS, iSCSI, Ceph, ZFS, GlusterFS ir dar keliolika kitų. Ypač įdomus yra integruotas Ceph palaikymas – galite sukurti paskirstytą saugyklą tiesiai iš Proxmox sąsajos, nenaudodami jokių papildomų įrankių. ZFS palaikymas taip pat yra puikus – snapshot’ai, replikacija, duomenų deduplikacija – viskas veikia.

VMware taip pat palaiko įvairias saugyklas, bet dažniausiai naudojamas VMFS failų sistema arba vSAN (VMware Software-Defined Storage). vSAN yra galingas, bet, kaip ir visa kita VMware ekosistemoje, kainuoja papildomai. Be to, jis reikalauja specifinės aparatinės įrangos ir konfigūracijos.

Praktinis patarimas: jei planuojate naudoti Ceph ar ZFS, Proxmox bus daug paprastesnis pasirinkimas. Jei jau turite VMware infrastruktūrą su vSAN, greičiausiai norėsite likti su VMware. Migruoti iš vienos platformos į kitą nėra paprasta, ypač kai kalbame apie saugyklų infrastruktūrą.

Bendruomenė, palaikymas ir dokumentacija

VMware turi profesionalų palaikymo komandą, bet už tai reikia mokėti nemažus metinius mokesčius. Jei turite problemą 3 val. nakties, galite paskambinti ir (teoriškai) gauti pagalbą. Dokumentacija yra išsami, bet kartais pernelyg sudėtinga – jaučiasi, kad rašyta advokatų, o ne technikų.

Proxmox nemokamoje versijoje oficialaus palaikymo nėra, bet bendruomenė yra labai aktyvi. Forumuose paprastai gauni atsakymus per kelias valandas, o Wiki dokumentacija yra ganėtinai gera. Jei norite oficialaus palaikymo, galite įsigyti Proxmox prenumeratą, kuri kainuoja daug mažiau nei VMware palaikymas.

Vienas dalykas, kurį pastebėjau – Proxmox bendruomenėje daugiau „pasidaryk pats” požiūrio. Žmonės dalijasi skriptais, patarimais, sprendimais. VMware pasaulyje daugiau pasikliaujama oficialiais sprendimais ir sertifikuotais specialistais. Nei vienas, nei kitas požiūris nėra blogas – tiesiog skirtingi.

Kaina ir licencijavimas: tikroji tiesa

Čia prasideda įdomiausia dalis. Proxmox VE yra nemokamas ir atvirojo kodo. Galite jį atsisiųsti, įdiegti ant šimto serverių ir niekam nieko nemokėti. Jei norite oficialaus palaikymo ir enterprise saugyklų, galite įsigyti prenumeratą, kuri kainuoja apie 100-200 eurų per serverį per metus. Tai juokingai maža suma, palyginti su VMware.

VMware licencijavimas yra košmaras. ESXi Free versija turi per daug apribojimų rimtam naudojimui. Standard licencija kainuoja apie 1000-2000 eurų vienam procesoriui (ne serveriui!). Jei norite vCenter, pridėkite dar kelias tūkstančius. vSAN? Dar daugiau. NSX tinklams? Dar daugiau. Greitai paskaičiavus, pilna VMware infrastruktūra 5-10 serverių gali kainuoti 50,000-100,000 eurų ar net daugiau.

Žinoma, VMware argumentuoja, kad jų sprendimas yra brandus, patikimas ir turi daugiau funkcijų. Tai iš dalies tiesa, bet ar tas skirtumas verta dešimčių tūkstančių eurų? Priklauso nuo jūsų poreikių ir biudžeto.

Kas kam tinka: praktinės rekomendacijos

Proxmox puikiai tinka mažoms ir vidutinėms įmonėms, IT entuziastams, namų laboratorijoms, startuoliams. Jei turite ribotas lėšas, bet norite profesionalios virtualizacijos platformos, Proxmox yra akivaizdus pasirinkimas. Taip pat puikiai tinka, jei jau naudojate Linux ir jaučiatės patogiai komandinėje eilutėje.

VMware vis dar dominuoja didelėse įmonėse, kur biudžetai yra didesni ir kur svarbesnis yra stabilumas bei ilgalaikis palaikymas. Jei turite sudėtingą infrastruktūrą su tūkstančiais virtualių mašinų, VMware brandumas ir funkcionalumas gali būti vertas tos kainos. Taip pat jei jūsų organizacijoje jau yra VMware specialistų ir procesų, migracija į kitą platformą gali būti per brangi ir rizikinga.

Tačiau situacija keičiasi. Vis daugiau įmonių, ypač po to, kai Broadcom įsigijo VMware ir pakėlė kainas, žiūri į alternatyvas. Proxmox yra vienas iš pagrindinių kandidatų, kartu su Nutanix AHV ir kitais sprendimais.

Mano asmeninis patarimas: jei kuriate naują infrastruktūrą ir neturite istorinių įsipareigojimų VMware, rimtai apsvarstykite Proxmox. Sutaupytos lėšos gali būti investuotos į geresnę aparatinę įrangą ar kitas sritis. Jei jau turite VMware ir viskas veikia gerai, skubiai migruoti nėra būtina, bet verta turėti planą B, nes VMware licencijų kainos tik auga.

Galiausiai, abi platformos yra galingos ir gali padaryti tą patį pagrindinį darbą – paleisti virtualias mašinas patikimai ir efektyviai. Pasirinkimas dažnai priklauso ne nuo techninių galimybių, o nuo biudžeto, komandos įgūdžių ir organizacijos kultūros. Nebijokite išbandyti abiejų – Proxmox galite įdiegti nemokamai, o VMware turi bandomąsias versijas. Kartais geriausia išmokti yra tiesiog pasidaryti ir pamatyti, kas jums labiau patinka.

Daugiau

Pico CSS: minimalistinis framework