Kiek kartų per dieną atrakiname telefoną? Dešimtis, o gal šimtą kartų? Senais laikais tai reikšdavo kaskart įvesti keturženklį PIN kodą ar nubrėžti šabloną. Dabar tiesiog pažvelgiame į ekraną arba paliečiame pirštų atspaudų skaitytuvą. Bioautentifikacija iš esmės pakeitė tai, kaip sąveikaujame su savo išmaniaisiais įrenginiais, padarydama juos ir saugesniais, ir patogesnius naudoti.
Kas yra bioautentifikacija ir kodėl ji tapo tokia populiari
Bioautentifikacija – tai saugumo technologija, kuri naudoja unikalias žmogaus biologines charakteristikas tapatybei patvirtinti. Skirtingai nuo slaptažodžių ar PIN kodų, kuriuos galima pamiršti, pavogti ar atspėti, mūsų biologinės savybės yra su mumis visada ir praktiškai neįmanomos tiksliai nukopijuoti.
Populiarumą bioautentifikacija įgijo ne vien dėl patogumo. Pagrindinė priežastis – saugumas. Tradiciniai slaptažodžiai dažnai būna silpni: žmonės renkasi lengvai atspėjamus derinius arba naudoja tą patį slaptažodį keliose vietose. O bioautentifikacija šią problemą sprendžia iš esmės – jūsų pirštų atspaudai ar veido bruožai yra unikalūs ir jų negalima „pamiršti” namie.
Pirštų atspaudų skaitymas: pirmoji masiškai paplitusi technologija
Pirštų atspaudų skaitytuvai buvo pirmoji bioautentifikacijos technologija, kuri masiškai atkeliavo į išmaniuosius telefonus. Apple 2013 metais pristatė Touch ID, o Android gamintojai netruko sekti paskui. Šiandien pirštų atspaudų skaitytuvus rasite beveik kiekviename vidutinės ar aukštesnės klasės telefone.
Technologija veikia gana paprastai: skaitytuvas nuskaito jūsų piršto odos reljefą ir sukuria skaitmeninį „atspaudą”, kurį išsaugo telefono saugykloje. Kaskart liesdami skaitytuvą, sistema palygina naują nuskaitymą su išsaugotu šablonu. Jei jie sutampa – telefonas atrakinamas.
Praktiniai patarimai pirštų atspaudų naudojimui:
- Registruokite keletą pirštų – jei sužeisite vieną, galėsite naudoti kitą
- Periodiškai išvalykite skaitytuvą – purvas ir riebalai gali trukdyti tiksliam nuskaitymui
- Jei turite sausą odą, lengvai sudrėkinkite pirštą prieš liesdami skaitytuvą
- Registruodami pirštą, laikykite jį įvairiais kampais – tai padidins atpažinimo tikslumą
Veido atpažinimas: kada kamera tampa saugumo įrankiu
Veido atpažinimas – tai kita bioautentifikacijos forma, kuri pastaraisiais metais išgyveno tikrą renesansą. Apple Face ID, pristatytas su iPhone X, parodė, kad ši technologija gali būti ne tik patogi, bet ir itin saugi.
Šiuolaikinis veido atpažinimas nėra paprastas nuotraukos palyginimas. Pažangūs telefonai naudoja 3D skenavimą, infraraudonųjų spindulių projektorius ir specializuotus jutiklius, kurie sukuria detalų jūsų veido „žemėlapį”. Tai reiškia, kad sistema negali būti apgauta paprasta nuotrauka ar net video įrašu.
Tačiau veido atpažinimas turi ir savo iššūkių. Technologija gali sunkiau veikti tamsoje, su akiniais nuo saulės ar kaukėmis. COVID-19 pandemijos metu daugelis vartotojų pajuto šiuos apribojimus, kai telefonai negalėjo atpažinti jų veidų su medicininėmis kaukėmis.
Akies rainelės ir kiti bioautentifikacijos metodai
Nors pirštų atspaudai ir veido atpažinimas dominuoja rinkoje, egzistuoja ir kiti bioautentifikacijos metodai. Akies rainelės skanavimas yra vienas tiksliausių – kiekvieno žmogaus rainelė yra unikali, net vieniaušių dvynių. Samsung kai kuriuose savo flagmaniniuose modeliuose integruoja rainelės skaitytuvus.
Balso atpažinimas taip pat plinta, ypač išmaniuosiuose garsiakalbių ir namų automatizavimo sistemose. Google Assistant, Alexa ir Siri mokosi atpažinti savo šeimininkų balsus ir suteikti personalizuotą patirtį.
Egzistuoja ir egzotiškesnių metodų – širdies ritmo analizė, eisenos atpažinimas, net ausies formos skanavimas. Tačiau šie metodai kol kas lieka nišiniai ir dažniausiai naudojami specializuotose srityse.
Saugumo aspektai: ar bioautentifikacija tikrai saugi
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų apie bioautentifikaciją – ar ji tikrai saugi? Atsakymas sudėtingas ir priklauso nuo kelių veiksnių.
Pirma, pats bioautentifikacijos procesas paprastai yra gana saugus. Šiuolaikiniai telefonai bioautentifikacijos duomenis saugo specializuotose, apsaugotose lustų dalyse, kurios yra atskirtos nuo pagrindinės operacinės sistemos. Tai reiškia, kad net jei telefonas būtų užkrėstas kenkėjišku programiniu kodu, jis negalėtų pasiekti jūsų pirštų atspaudų ar veido duomenų.
Tačiau egzistuoja ir rizikos. Pirštų atspaudus galima „pavogti” iš paviršių, kuriuos liečiate, o veido duomenis – iš nuotraukų socialiniuose tinkluose. Nors šie metodai reikalauja daug pastangų ir specializuotų įgūdžių, jie teoriškai įmanomi.
Kaip padidinti bioautentifikacijos saugumą:
- Niekada neišjunkite papildomo PIN ar slaptažodžio reikalavimo – jis bus atsarginis variantas
- Reguliariai atnaujinkite telefono programinę įrangą
- Būkite atsargūs su biometrinių duomenų dalijimusi trečiosioms šalims
- Jei pametėte telefoną, nedelsiant jį užblokuokite nuotoliniu būdu
Privatumo klausimai ir duomenų apsauga
Bioautentifikacija kelia ir privatumo klausimų. Skirtingai nuo slaptažodžio, kurį galite pakeisti, jūsų pirštų atspaudai ar veido bruožai yra nekintami. Jei šie duomenys patektų į netinkamas rankas, jų negalėtumėte tiesiog „pakeisti” kaip slaptažodžio.
Dėl šios priežasties labai svarbu, kaip technologijų kompanijos tvarko bioautentifikacijos duomenis. Geriausios praktikos reikalauja, kad šie duomenys būtų saugomi tik vietoje (telefone), o ne siunčiami į debesų serverius. Apple ir Google teigia laikantis šių principų, tačiau ne visi gamintojai yra vienodai skaidrūs.
Dar vienas aspektas – teisinės pasekmės. Kai kuriose šalyse teisėsaugos institucijos gali priversti jus atrakinti telefoną pirštų atspaudo ar veido atpažinimo būdu, tačiau negali priversti atskleisti PIN kodo ar slaptažodžio. Tai svarbu žinoti, jei jums rūpi maksimalus privatumas.
Ateities perspektyvos: kur link vystosi bioautentifikacija
Bioautentifikacijos ateitis atrodo šviesi ir kupina inovacijų. Jau dabar matome tendencijas link daugiafaktorės bioautentifikacijos – kai naudojami keli bioautentifikacijos metodai vienu metu. Pavyzdžiui, telefonas gali reikalauti ir pirštų atspaudo, ir veido atpažinimo ypač svarbioms operacijoms.
Dirbtinio intelekto plėtra atskleidžia naujas galimybes. Mašininio mokymosi algoritmai gali išmokti atpažinti jus pagal tai, kaip laikote telefoną, kaip juo naudojatės ar net kaip vaikščiojate. Šie „elgesio biometrijos” metodai gali veikti fone ir suteikti papildomą saugumo lygį nepakenkiant patogumui.
Kvantiniai kompiuteriai, nors dar toli nuo masinio naudojimo, gali ateityje iš esmės pakeisti bioautentifikacijos kraštovaizdį. Jie galėtų tiek sustiprinti šifravimo metodus, tiek sukurti naujų grėsmių esamoms technologijoms.
Kodėl bioautentifikacija – tai ne tik mada, bet ateitis
Bioautentifikacija jau nėra ateities technologija – ji čia ir dabar. Kiekvienais metais ji tampa vis patikimesnė, greitesnė ir prieinamesnė. Tai, kas dar prieš dešimtmetį atrodė kaip mokslinės fantastikos elementas, šiandien yra kasdienybės dalis milijardams žmonių visame pasaulyje.
Tačiau svarbu suprasti, kad bioautentifikacija nėra tobula. Kaip ir bet kuri technologija, ji turi savo apribojimų ir rizikų. Raktas – išmanus naudojimas, derinant bioautentifikaciją su tradiciniais saugumo metodais ir išliekant budriam dėl privatumo klausimų.
Ateityje tikėtina, kad bioautentifikacija taps dar labiau integruota į mūsų kasdienį gyvenimą. Nuo automobilių užvedimo iki namų durų atrakimo, nuo banko paslaugų iki sveikatos priežiūros – mūsų kūnas taps universaliu „raktu” į skaitmeninį pasaulį. Ir tai, kaip mes šiandien formuojame bioautentifikacijos standartus ir praktikas, lems, ar ši ateitis bus saugi ir patogi visiems.
