Telefono numerio blokavimas šiandien tapo tokiu pat įprastu veiksmu kaip ir pranešimo ištrynimas ar programėlės pašalinimas. Tačiau už šio techninio sprendimo slypi sudėtingas psichologinis mechanizmas, kuris atskleidžia ne tik mūsų santykių su technologijomis pobūdį, bet ir tai, kaip keičiamės mes patys.
Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame paspaudę tą mygtuką „blokuoti”. Galbūt tai buvo buvęs partneris, kuris negalėjo susitaikyti su skyrybomis, agresyvus pardavėjas ar tiesiog nepažįstamas asmuo, kuris trukdė ramybei. Bet ar kada susimąstėme, ką iš tikrųjų reiškia šis veiksmas mūsų psichikai?
Kontrolės iliuzija skaitmeniniame amžiuje
Telefono numerio blokavimas suteikia mums kažką, ko labai trūksta šiuolaikiniame gyvenime – kontrolės jausmą. Kai jaučiamės bejėgiai prieš nuolatinį informacijos srautą, nepageidaujamus skambučius ar žinutes, blokavimo funkcija tampa tarsi skaitmenine siena, kurią galime pastatyti savo valios.
Psichologai pastebi, kad šis kontrolės jausmas dažnai būna iliuzoriškas. Blokuodami numerį, mes neišsprendžiame problemos šaknų – tiesiog ją paslėpiam nuo savęs. Tai primena vaiko elgesį, kuris užsimerkia tikėdamasis, kad taip taps nematomas. Tačiau kartais būtent šis „nematomas” jausmas ir padeda mums atkurti vidinę pusiausvyrą.
Technologijų kompanijos puikiai supranta šį poreikį. Apple ir Google nuolat tobulina blokavimo funkcijas, pridėdamos vis daugiau galimybių filtruoti nepageidaujamą turinį. Tai ne tik techninis sprendimas – tai atsakas į gilų psichologinį poreikį jaustis saugiam savo skaitmeniniame erdvėje.
Vengimo strategija ir jos pasekmės
Numerio blokavimas dažnai tampa vengimo strategijos dalimi. Vietoj to, kad susidurtume su nepatogiu pokalbiu ar konfliktu, mes tiesiog pašaliname galimybę jam įvykti. Iš vienos pusės, tai gali būti sveika – pavyzdžiui, kai kalbame apie toksiškus santykius ar priekabiavimą.
Tačiau vengimas gali tapti ir žalingu įpročiu. Kai blokuojame kiekvieną nemalonų kontaktą, mes neišmokstame spręsti konfliktų, derėtis ar tiesiog pasakyti „ne”. Psichologė dr. Sarah Johnson savo tyrimuose atskleidė, kad žmonės, kurie dažnai naudoja blokavimo funkcijas, linkę vengti ir realaus gyvenimo konfliktų.
Ypač tai paveiks jaunąją kartą, kuri užaugo su išmaniaisiais telefonais. Jiems blokavimas – natūralus atsakas į bet kokį diskomfortą. Bet ar tai padės jiems susidoroti su darbo vietoje kylančiais konfliktais ar šeimos problemomis?
Skaitmeninės ribos ir asmeninė erdvė
Telefono numerio blokavimas iš esmės yra ribų nustatymas. Mes sakome: „Iki šiol ir ne toliau”. Tai sveika psichologinė praktika, kuri padeda apsaugoti mūsų emocinę gerovę. Tačiau svarbu suprasti, kur yra riba tarp sveiko ribų nustatymo ir perdėto izoliacijos siekio.
Sveikos skaitmeninės ribos atrodo taip:
- Blokuojame numerius, kurie kelia realų pavojų ar diskomfortą
- Naudojame blokavimą kaip laikinę priemonę, o ne nuolatinį sprendimą
- Stengiamės pirmiau išspręsti konfliktą pokalbiu
- Neblokuojame iš pykčio ar impulso
Nesveikos ribos pasireiškia, kai blokuojame bet ką, kas sukelia mums nors mažiausią nepatogumą. Tai gali privesti prie socialinės izoliacijos ir bendravimo įgūdžių degradacijos.
Blokavimo psichologija santykiuose
Ypač sudėtinga blokavimo psichologija atsiskleidžia asmeniniuose santykiuose. Kai blokuojame buvusį partnerį, mes ne tik nutraukiame komunikaciją – mes simboliškai „ištriname” tą asmenį iš savo gyvenimo. Tai gali būti ir išgelbėjimas, ir kliūtis emociniam augimui.
Psichologai skiria kelis blokavimo tipus santykiuose:
Apsauginis blokavimas – kai kitas asmuo elgiasi agresyviai, manipuliatyviai ar žalingai. Tai sveika reakcija, padedanti apsisaugoti nuo tolesnių traumų.
Impulso blokavimas – kai blokuojame pykčio ar skausmo akimirką. Dažnai vėliau apgailestaujame šį sprendimą, bet jau per vėlu.
Strateginis blokavimas – kai naudojame blokavimą kaip manipuliacijos įrankį, siekdami priversti kitą asmenį keisti elgesį.
Kiekvienas iš šių tipų turi skirtingas psichologines pasekmes. Apsauginis blokavimas paprastai padeda atkurti savigarbą ir saugumą. Impulso blokavimas gali sukelti gailestį ir dar didesnį stresą. O strateginis blokavimas dažnai atsiliepia prieš patį blokuojantį asmenį.
Technologijų poveikis sprendimų priėmimui
Šiuolaikinės technologijos daro blokavimą tokį paprastą, kad dažnai tai darome net nesusimąstydami. Vienas paspaudimas – ir problema „išspręsta”. Tačiau ši paprastumas gali būti ir spąstai.
Kai sprendimą priimti taip lengva, mes neturime laiko apmąstyti pasekmių. Neuromokslininkai atskleidė, kad greitai priimami sprendimai dažniau remiasi emocijomis, o ne logika. Tai reiškia, kad blokuodami numerį streso akimirką, mes galime priimti sprendimą, kurio vėliau gailėsimės.
Be to, technologijos formuoja mūsų lūkesčius. Mes priprантame, kad bet kokią problemą galima išspręsti vienu paspaudimu. Kai realus gyvenimas nepateikia tokių paprastų sprendimų, jaučiamės frustruoti ir bejėgiai.
Alternatyvūs sprendimo būdai
Nors blokavimas kartais yra vienintelis tinkamas sprendimas, dažnai egzistuoja alternatyvūs būdai spręsti problemas. Štai keletas praktinių rekomendacijų:
Nustatykite tylųjį režimą konkretiem kontaktam vietoj visiško blokavimo. Taip išvengsite netikėtų žinučių, bet išlaikysite galimybę susisiekti esant poreikiui.
Naudokite „Netrukdyti” funkcijas tam tikru paros metu. Tai padės kontroliuoti komunikacijos srautą nepašalinant kontaktų visiškai.
Pirmiau pabandykite tiesų pokalbį. Pasakykite asmeniui, kad jo skambučiai ar žinutės jums nepatogūs. Dažnai žmonės net nesupranta, kad trukdo.
Nustatykite aiškias ribas. Pavyzdžiui: „Galime bendrauti tik darbo klausimais” arba „Prašau neskambinti po 21 val.”
Ieškokite pagalbos. Jei situacija sudėtinga (pvz., priekabiavimas), kreipkitės į specialistus ar teisėsaugą.
Kai blokavimas tampa gyvenimo filosofija
Galiausiai svarbu suprasti, kad telefono numerio blokavimas – tai ne tik techninis veiksmas, bet ir mūsų požiūrio į gyvenimą atspindys. Kai blokavimas tampa pagrindiniu konflikto sprendimo būdu, mes rizikuojame formuoti vengimo kultūrą savo gyvenime.
Sveika prieiga prie blokavimo reiškia jo naudojimą kaip vieną iš daugelio įrankių, o ne universalų sprendimą. Kartais reikia blokuoti, kartais – derėtis, kartais – tiesiog ignoruoti. Svarbiausia – išmokti atskirti, kada kuris metodas tinkamas.
Technologijos keičia ne tik tai, kaip bendraujame, bet ir tai, kaip mąstome apie santykius. Blokavimo funkcija – puikus šios kaitos pavyzdys. Ji gali būti ir išlaisvinimu nuo nepageidaujamų kontaktų, ir kliūtimi asmeniniam augimui. Kaip ir daugelis technologijų, ji nėra nei gera, nei bloga – viskas priklauso nuo to, kaip ją naudojame.
Galbūt pats svarbiausias dalykas, kurį turėtume prisiminti, – blokavimas neišsprendžia problemų, jis tik padeda jų išvengti. Kartais tai būtina, kartais – žalinga. Išmintis slypi gebėjime atskirti, kada kuris atvejis.
