Kodėl visi staiga kalba apie API architektūrą
Jei dirbi su programavimu ar bent šiek tiek sekioji technologijų naujienas, turbūt pastebėjai, kad diskusijos apie REST API ir GraphQL nenurimsta jau keletą metų. 2026-aisiais šis klausimas tampa dar aktualesnių, nes aplikacijų sudėtingumas auga, o vartotojų lūkesčiai dėl greičio ir funkcionalumo vis didėja.
Tiesą sakant, nėra vieno teisingo atsakymo, kuris sprendimas geresnis. Tai priklauso nuo jūsų projekto specifikos, komandos patirties ir verslo tikslų. Bet štai kas įdomu – daugelis kompanijų vis dar bando pritaikyti vieną ar kitą technologiją tiesiog todėl, kad „taip dabar madinga”, o ne dėl to, kad tai tikrai atitinka jų poreikius.
Šiame straipsnyje pabandysiu išdėstyti realius dalykus be bereikalingo hype’o. Papasakosiu, ką reiškia kiekvienas iš šių sprendimų praktikoje, kokios jų stipriosios ir silpnosios pusės, ir svarbiausia – kaip nuspręsti, kuris jums tinka geriau.
REST API: senas geras klasikas, kuris niekur nedingsta
REST (Representational State Transfer) yra architektūrinis stilius, kuris egzistuoja jau daugiau nei du dešimtmečius. Jis remiasi HTTP protokolu ir naudoja standartines metodus – GET, POST, PUT, DELETE ir kitus. Pagrindinis principas paprastas: kiekvienas resursas turi savo URL, o operacijos su tuo resursu atliekamos naudojant skirtingus HTTP metodus.
Pavyzdžiui, jei kuriate e-parduotuvės API, galite turėti tokius endpoint’us:
- GET /api/products – gauti visų produktų sąrašą
- GET /api/products/123 – gauti konkretų produktą
- POST /api/products – sukurti naują produktą
- PUT /api/products/123 – atnaujinti produktą
- DELETE /api/products/123 – ištrinti produktą
Skamba paprasta, ir iš tiesų taip yra. REST populiarumas išaugo būtent dėl šio paprastumo ir intuityvumo. Bet kaip ir su bet kuo, velnias slypi detalėse.
Viena didžiausių REST problemų – tai vadinamasis „over-fetching” ir „under-fetching”. Pirmasis reiškia, kad gaunate daugiau duomenų, nei jums reikia. Pavyzdžiui, jums reikia tik produkto pavadinimo ir kainos, bet API grąžina visą objektą su aprašymu, nuotraukomis, atsiliepimais ir dar dešimtimi kitų laukų.
Under-fetching – tai priešinga problema. Jums reikia produkto informacijos kartu su pardavėjo duomenimis ir kategorija. REST API gali reikalauti atlikti tris atskirus užklausimus: vieną produktui, vieną pardavėjui, vieną kategorijai. Tai ne tik lėtina aplikaciją, bet ir apsunkina kodo palaikymą.
Kodėl REST vis dar dominuoja daugelyje projektų
Nepaisant šių trūkumų, REST išlieka labai populiarus 2026-aisiais. Kodėl? Pirma, jis puikiai dokumentuotas ir suprantamas. Bet kuris programuotojas, dirbęs su web’u, supranta REST principus. Antra, ekosistema yra milžiniška – įrankiai, bibliotekos, testing framework’ai, dokumentacijos generatoriai. Viskas jau sukurta ir veikia.
Be to, REST puikiai tinka paprastesniems projektams ir CRUD (Create, Read, Update, Delete) operacijoms. Jei kuriate standartinę verslo aplikaciją, kur dauguma operacijų yra tiesiog duomenų skaitymas ir rašymas, REST dažnai būna idealus pasirinkimas. Nereikia komplikuoti ten, kur to nereikia.
Dar vienas svarbus aspektas – caching. HTTP protokolas turi įtaisytus caching mechanizmus, kuriuos REST puikiai išnaudoja. Galite naudoti ETags, Cache-Control headers ir kitus standartus, kurie padeda sumažinti serverio apkrovą ir pagreitinti atsakymus.
GraphQL: naujas žaidėjas su ambicingomis idėjomis
GraphQL atsirado Facebook’e 2012-aisiais ir buvo viešai pristatytas 2015-aisiais. Tai ne tiesiog alternatyva REST – tai visiškai kitoks požiūris į duomenų keitimąsi tarp kliento ir serverio.
Pagrindinė GraphQL idėja: vietoj daugybės endpoint’ų, turite vieną. Klientas siunčia užklausą (query), kurioje tiksliai nurodo, kokių duomenų jam reikia, ir serveris grąžina būtent tai – nei daugiau, nei mažiau.
Štai kaip atrodytų užklausa produkto informacijai gauti:
query {
product(id: "123") {
name
price
seller {
name
rating
}
category {
name
}
}
}
Viena užklausa, visi reikalingi duomenys. Nereikia daryti trijų atskirų request’ų kaip su REST. Tai sprendžia ir over-fetching, ir under-fetching problemas – gaunate tiksliai tai, ko prašote.
GraphQL taip pat turi stiprią tipų sistemą. Schema apibrėžia, kokie duomenys prieinami, kokių tipų jie yra, ir kaip jie susiję tarpusavyje. Tai reiškia geresnę dokumentaciją ir mažiau klaidų development’o metu. Daugelis IDE ir įrankių gali automatiškai pasiūlyti, kokius laukus galite užklausti, dar prieš paleisdami kodą.
Realybė už marketingo žodžių
Skamba puikiai, ar ne? Bet GraphQL nėra sidabrinė kulka, ir čia prasideda įdomybės. Pirma, sudėtingumas. Implementuoti GraphQL serverį yra žymiai sudėtingiau nei REST API. Reikia sukurti schemą, resolverius kiekvienam laukui, optimizuoti užklausas, kad išvengtumėte N+1 problemų (kai viena užklausa sukelia dešimtis ar šimtus papildomų duomenų bazės užklausų).
Antra, caching tampa sudėtingesnis. Kadangi viskas vyksta per vieną endpoint’ą su POST užklausomis, negalite tiesiog pasikliauti HTTP caching mechanizmais. Reikia implementuoti savo caching logiką arba naudoti specializuotus įrankius kaip Apollo Client su jo cache sistema.
Trečia, mokymosi kreivė. Jūsų frontend komandai reikės išmokti GraphQL sintaksę, suprasti, kaip veikia fragmentai, direktyvos, mutations, subscriptions. Tai ne raketos mokslas, bet tikrai reikalauja laiko investicijos.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – security. Su REST galite lengvai apriboti, kas gali pasiekti konkretų endpoint’ą. Su GraphQL viskas vyksta per vieną endpoint’ą, todėl reikia implementuoti sudėtingesnę autorizacijos logiką resolver’ių lygmenyje. Taip pat reikia apsisaugoti nuo per sudėtingų užklausų, kurios gali „nugriuti” serverį.
Našumo palyginimas realiame pasaulyje
Teorijoje GraphQL turėtų būti greitesnis, nes leidžia gauti visus reikalingus duomenis viena užklausa. Praktikoje – priklauso nuo implementacijos.
Gerai optimizuotas REST API su tinkamu caching’u gali būti greitesnis nei prastai implementuotas GraphQL serveris. Matau daug projektų, kur GraphQL buvo įdiegtas be tinkamo dataloader’ių naudojimo, ir rezultate kiekviena užklausa generuoja šimtus duomenų bazės query’ų. Tai katastrofa našumui.
Kita vertus, mobiliosioms aplikacijoms GraphQL gali būti tikras gelbėtojas. Mobiliajame internete kiekvienas papildomas request’as kainuoja brangiai – ir laiko, ir baterijos prasme. Galimybė gauti visus reikalingus duomenis viena užklausa čia tikrai duoda pranašumą.
2026-aisiais matome įdomią tendenciją – daugelis kompanijų naudoja hibridinį požiūrį. Jie palaiko REST API bendrai integracijai ir paprastoms operacijoms, bet taip pat turi GraphQL endpoint’ą sudėtingesnėms užklausoms ir frontend aplikacijoms. Tai leidžia išnaudoti abiejų pasaulių privalumus.
Realūs skaičiai ir benchmarkai
Pagal 2025-ųjų pabaigos tyrimus, vidutinis REST API atsakymo laikas paprastoms CRUD operacijoms yra apie 50-100ms, priklausomai nuo serverio ir duomenų bazės. GraphQL panašioms operacijoms – 70-150ms. Skirtumas ne itin didelis, bet pastebimas.
Tačiau kai kalbame apie sudėtingas užklausas su nested relationships, GraphQL gali būti 2-3 kartus greitesnis, nes eliminuoja papildomus network round trips. Pavyzdžiui, jei reikia gauti vartotojo duomenis, jo užsakymus, produktus tuose užsakymuose ir kiekvieno produkto kategorijas – REST reikalautų 4-5 atskirų užklausų, o GraphQL – tik vienos.
Bet štai įdomus faktas: daugelis kompanijų praneša, kad didžiausias našumo pagerinimas ateina ne iš technologijos pasirinkimo, o iš tinkamo duomenų bazės indeksavimo, caching strategijos ir backend optimizacijos. Technologija yra svarbi, bet ne svarbiausia.
Ekosistema ir įrankiai 2026-aisiais
REST ekosistema yra brandi ir stabili. Turite Swagger/OpenAPI specifikaciją dokumentacijai, Postman testavimui, daugybę bibliotekų kiekvienai programavimo kalbai. Viskas veikia, viskas patikrinta milijonų projektų.
GraphQL ekosistema taip pat labai išsivysčiusi, bet vis dar jaučiasi jaunesnė. Apollo dominuoja kaip pagrindinis sprendimas ir klientui, ir serveriui. Yra ir alternatyvų – Relay, urql, graphql-yoga. 2026-aisiais matome, kad įrankiai tampa brandūs ir stabilūs, bet vis dar pasitaiko breaking changes ir API pokyčių.
Viena sritis, kur GraphQL tikrai šviečia – tai development experience. Įrankiai kaip GraphQL Playground ar Apollo Studio leidžia interaktyviai tyrinėti API, matyti visą schemą, testuoti užklausas real-time. Tai labai pagreitina development’ą ir palengvina debugging’ą.
Ką rinktis konkretiems projektams
Štai keletas praktinių rekomendacijų, pagrįstų realiais projektais:
Rinkitės REST, jei:
- Kuriate paprastą CRUD aplikaciją ar microservice’ą
- Jūsų komanda neturi patirties su GraphQL
- Reikia maksimalaus caching efektyvumo
- Kuriate public API, kurį naudos trečiosios šalys
- Projektas turi ribotą biudžetą ir timeline
Rinkitės GraphQL, jei:
- Kuriate sudėtingą aplikaciją su daug tarpusavyje susijusių duomenų
- Turite keletą skirtingų klientų (web, mobile, desktop) su skirtingais poreikiais
- Frontend komanda nori daugiau autonomijos ir nepriklausomybės nuo backend’o
- Našumas mobiliajame internete yra kritinis
- Komanda pasirengusi investuoti į mokymąsi ir sudėtingesnę infrastruktūrą
Realu, kad daugelis projektų gali puikiai funkcionuoti su bet kuria technologija. Pasirinkimas dažniau priklauso nuo komandos įgūdžių ir preferencijų nei nuo objektyvių techninių priežasčių.
Migracija ir hibridiniai sprendimai
Vienas dažniausių klausimų 2026-aisiais – ar verta migruoti iš REST į GraphQL arba atvirkščiai? Trumpas atsakymas: dažniausiai ne, nebent turite labai konkrečių problemų, kurių negalite išspręsti kitaip.
Migracija yra brangi ir rizikinga. Reikia perrašyti ne tik backend’ą, bet ir visą frontend’ą. Reikia permokytį komandą. Reikia palaikyti abi sistemas tam tikrą laiką. Tai gali užtrukti mėnesius ar net metus, priklausomai nuo projekto dydžio.
Protingesnis požiūris – hibridinis. Galite pradėti naudoti GraphQL naujoms features, bet palikti esamą REST API veikti. Arba atvirkščiai – jei turite GraphQL, bet reikia paprastos integracijos su trečiomis šalimis, galite pridėti REST endpoint’ų.
Įmonės kaip GitHub, Shopify, Netflix naudoja abu sprendimus lygiagrečiai. Jie turi REST API stabilumui ir backward compatibility, ir GraphQL naujoms funkcijoms ir geresniam developer experience.
Praktiniai patarimai migracijos atveju
Jei vis dėlto nusprendėte migruoti, štai keletas patarimų:
Pradėkite nuo mažo. Pasirinkite vieną feature’ą ar modulį ir perkelkite jį. Išmokite iš klaidų mažoje apimtyje prieš imantis viso projekto.
Naudokite abstraction layer’ius. Sukurkite tarpinį sluoksnį, kuris gali dirbti su abiem API tipais. Tai leis jums migruoti palaipsniui be didelio frontend’o refactoring’o.
Investuokite į testing’ą. Automatiniai testai yra kritiniai, kai keičiate tokią fundamentalią sistemos dalį. Reikia būti tikram, kad nieko nesugadinote.
Dokumentuokite viską. Migracija – puikus laikas pagerinti dokumentaciją. Būsimoji komanda (ar jūs po metų) dėkos už tai.
Kas laukia ateityje ir kaip priimti sprendimą dabar
Žvelgiant į ateitį po 2026-ųjų, matome, kad abi technologijos išliks aktualios. REST niekur nedingsta – jis per daug įsitvirtinęs ir per daug patikimas. GraphQL toliau augs, ypač enterprise sektoriuje ir sudėtingose aplikacijose.
Įdomios naujos tendencijos – serverless architektūros, edge computing, real-time duomenų sinchronizacija. GraphQL subscriptions čia turi pranašumą, bet REST su WebSockets ar Server-Sent Events taip pat gali būti efektyvus.
Taip pat matome naujų technologijų atsiradimą – tRPC, gRPC-Web, Falcor. Jos bando spręsti panašias problemas kitais būdais. Bet kol kas nei viena neturi tokios momentum kaip REST ar GraphQL.
Svarbiausia pamoka, kurią išmokau per daugelį metų – technologija yra įrankis, ne tikslas. Nesvarbu, ar naudojate REST, GraphQL, ar ką nors kita. Svarbu, kad sprendimas atitinka jūsų projekto poreikius, komandos gebėjimus ir verslo tikslus.
Prieš priimdami sprendimą, užduokite sau šiuos klausimus: Kokios mūsų didžiausios problemos dabar? Ar nauja technologija jas išspręs? Kiek kainuos implementacija ir palaikymas? Ar komanda pasirengusi mokytis? Ar turime laiko ir resursų?
Jei atsakymai į šiuos klausimus veda link GraphQL – puiku, eikite tuo keliu. Jei link REST – irgi puiku. Jei nežinote – pradėkite nuo REST, nes jis paprastesnis ir greičiau pasieksite rezultatų. Visada galėsite pridėti GraphQL vėliau, jei iškils poreikis.
Galiausiai, nesvarbu, ką pasirinksite, svarbu tai gerai implementuoti. Puikiai sukurtas REST API visada bus geresnis už prastai implementuotą GraphQL, ir atvirkščiai. Fokusas turėtų būti į code quality, dokumentaciją, testing’ą ir performance optimization – tai duos didesnę grąžą nei tiesiog technologijos pasirinkimas.
