Kaip atšakinti Android telefoną saugiai

Kas iš tikrųjų yra root prieiga ir kodėl žmonės to nori

Jei kada nors bandėte pakeisti sisteminį šriftą, ištrinti gamintojo primestą programėlę, kuri užima 200 MB ir kurios niekada nenaudojate, arba tiesiog norėjote turėti pilną kontrolę savo telefone – tikriausiai susidūrėte su terminu „root”. Android telefonų atšakojimas (arba „rootinimas”, kaip dažnai sakoma lietuviškoje IT bendruomenėje) – tai procesas, kurio metu gaunate administratoriaus lygio prieigą prie savo įrenginio operacinės sistemos.

Paprastai kalbant: kai perki telefoną, gamintojas ir operatorius nusprendžia, ką galite daryti su savo pačių įrenginiu. Root prieiga tai keičia. Jūs tampate tikruoju šeimininku. Galite ištrinti bet ką, pakeisti bet ką, įdiegti bet ką. Skamba gerai? Taip, bet yra ir kita pusė medalio, apie kurią pakalbėsime.

Žmonės rootina telefonus dėl įvairių priežasčių. Vieni nori atsikratyti „bloatware” – tų beprasmiškų gamintojo programėlių, kurios ėda atmintį ir baterijos resursą. Kiti nori įdiegti custom ROM – visiškai kitą Android versiją, pavyzdžiui, LineageOS, kuri gali atgaivinti seną telefoną ir suteikti jam naujausias saugumo pataisas. Dar kiti tiesiog mėgsta turėti kontrolę ir žinoti, kas vyksta jų įrenginyje.

Prieš pradedant: ką reikia žinoti ir ko tikėtis

Čia reikia būti sąžiningam – rootinimas nėra procesas, kurį galima atlikti per penkias minutes be jokio pasiruošimo. Bent jau ne saugiai. Yra keletas dalykų, kuriuos turite suprasti prieš pradedant.

Garantija išnyksta. Dauguma gamintojų, kai tik aptinka, kad telefonas buvo rootintas, anuliuoja garantiją. Samsung turi net specialų saugumo indikatorių – Knox – kuris negrįžtamai pakeičia savo būseną, kai tik bandote atrakinti bootloader. Tai reiškia, kad net jei vėliau grąžinsite telefoną į gamyklinę būseną, Samsung servisas matys, kad kažkas buvo daryta.

Galite „pabryžinti” telefoną. „Brick” – tai kai telefonas tampa taip pat naudingas kaip plyta. Jis tiesiog nebeįsijungia. Taip nutinka, kai rootinimo procesas nutrūksta netinkamu metu, kai įdiegiamas netinkamas firmware arba kai daromos klaidos su sisteminiais failais. Dažniausiai „soft brick” galima ištaisyti, bet „hard brick” – jau rimtesnė problema.

Bankinės programėlės gali nustoti veikti. Google Pay, Revolut, daugelis bankinių aplikacijų naudoja SafetyNet arba naujesnį Play Integrity API, kad patikrintų, ar telefonas nėra rootintas. Jei yra – programėlė tiesiog atsisako veikti. Yra būdų tai apeiti (Magisk su Zygisk ir atitinkamais moduliais), bet tai papildomas darbas.

Atnaujinimai tampa sudėtingesni. Rootintas telefonas negauna automatinių sistemos atnaujinimų taip paprastai. Kiekvieną kartą, kai gamintojas išleidžia naują versiją, reikia iš naujo atlikti dalį proceso.

Bootloader atrakinimas – pirmasis ir svarbiausias žingsnis

Prieš bet kokį rootinimą reikia atrakinti bootloader. Bootloader – tai programa, kuri paleidžia operacinę sistemą. Gamintojo užrakintas bootloader leidžia įkelti tik oficialiai pasirašytą programinę įrangą. Atrakinus – galima įkelti bet ką.

Kaip tai padaryti:

• Eikite į Nustatymai → Apie telefoną → Programinės įrangos informacija ir septynis kartus bakstelėkite ant „Versijos numerio”. Tai aktyvuoja kūrėjo parinktis.
• Grįžkite į pagrindinius nustatymus, raskite Kūrėjo parinktys ir įjunkite OEM atrakinimą bei USB derinimą.
• Kompiuteryje įdiekite Android SDK Platform Tools (tai oficialus Google įrankių paketas su ADB ir Fastboot).
• Prijunkite telefoną prie kompiuterio, atidarykite terminalą ir įveskite: adb reboot bootloader
• Kai telefonas persikraus į bootloader režimą, įveskite: fastboot flashing unlock

Svarbu: bootloader atrakinimas ištrins visus duomenis telefone. Tai saugumo priemonė. Todėl prieš tai padarykite atsarginę kopiją visko, kas svarbu.

Skirtingi gamintojai turi skirtingus procesus. Xiaomi reikalauja laukti 168 valandas (7 dienas) po to, kai pateikiate paraišką jų svetainėje. Sony turi savo atrakinimo puslapį. OnePlus istoriškai buvo vienas draugiškiausių gamintojų šiuo atžvilgiu. Huawei – praktiškai nebeįmanoma, nes jie nutraukė bootloader atrakinimo programą.

Magisk – šiuolaikinis rootinimo standartas

Jei kalbame apie 2024-uosius metus, Magisk yra de facto standartas rootinimui. Kodėl? Nes jis naudoja sistemless rootinimą – tai reiškia, kad jis nekeičia sisteminių failų tiesiogiai, o veikia per boot partition modifikaciją. Tai suteikia keletą privalumų: lengviau atnaujinti sistemą, lengviau slėpti root prieigą nuo programėlių, kurios jos nemėgsta.

Magisk įdiegimo procesas:

1. Atsisiųskite Magisk APK iš oficialios GitHub repozitorijos (github.com/topjohnwu/Magisk). Niekada nesiųskite iš atsitiktinių svetainių – tai saugumo rizika.
2. Ištraukite boot.img iš oficialaus firmware jūsų telefonui. Šį firmware galite rasti gamintojo svetainėje arba XDA Developers forume.
3. Perkelkite boot.img į telefoną ir atidarykite Magisk programėlę. Pasirinkite „Install” → „Select and Patch a File” ir nurodykite boot.img failą.
4. Magisk sukurs pataisytą boot.img failą, kurį reikia perkelti atgal į kompiuterį.
5. Įflashinkite pataisytą boot.img naudodami kompiuterį: fastboot flash boot magisk_patched.img
6. Paleiskite telefoną iš naujo ir atidarykite Magisk – jei viskas pavyko, matysite, kad root prieiga aktyvuota.

Po Magisk įdiegimo rekomenduoju iš karto įdiegti šiuos modulius: Shamiko (padeda slėpti root nuo programėlių), LSPosed (jei norite naudoti Xposed modulius sistemos modifikacijoms) ir MagiskHide Props Config (leidžia keisti įrenginio identifikatorius).

Custom Recovery ir Custom ROM – kai norisi dar daugiau

Rootinimas su Magisk – tai vienas kelias. Bet yra ir kitas – custom recovery įdiegimas ir visiškas sistemos pakeitimas su custom ROM. Tai jau rimtesnis žingsnis, bet ir galimybės daug platesnės.

TWRP (Team Win Recovery Project) – populiariausias custom recovery. Jis leidžia daryti pilnas sistemos atsargines kopijas (Nandroid backup), įdiegti custom ROM, ištrinti cache ir daug daugiau. Įdiegimas panašus į Magisk – reikia atrakinto bootloader ir fastboot komandos: fastboot flash recovery twrp.img

Custom ROM pasirinkimas priklauso nuo to, ko norite:

• LineageOS – stabiliausias ir plačiausiai palaikomas. Jei jūsų telefonas yra jų palaikomų sąraše, tai beveik visada geriausias pasirinkimas. Gauna reguliarius saugumo atnaujinimus, veikia sklandžiai.
• GrapheneOS – jei jums rūpi privatumas ir saugumas. Tik Pixel telefonams, bet tai tikriausiai saugiausias Android variantas egzistuojantis šiuo metu.
• CalyxOS – panašus į GrapheneOS, bet šiek tiek draugiškesnis paprastam naudotojui, palaiko daugiau įrenginių.
• PixelExperience – jei norite „grynojo” Android patirties su Google Pixel funkcijomis savo ne-Pixel telefone.
• crDroid arba Evolution X – jei norite daug pritaikymo galimybių ir naujausių Android funkcijų.

Prieš diegiant custom ROM, visada patikrinkite XDA Developers forumą savo telefono modeliui. Ten rasite ne tik ROM failus, bet ir bendruomenės patirtį, žinomus trūkumus ir instrukcijas.

Saugumas po rootinimo – tai rimta tema

Čia daugelis žmonių daro klaidą – rootina telefoną ir galvoja, kad viskas gerai. Bet root prieiga yra kaip duoti kažkam raktus nuo viso namo, o ne tik nuo priekinių durų. Jei kenkėjiška programėlė gauna root prieigą – ji gali daryti absoliučiai viską.

Keletas taisyklių, kurių reikia laikytis:

Niekada nesuteikite root prieigos programėlėms, kuriomis nepasitikite. Kai programėlė prašo root teisių, Magisk parodys užklausą. Pagalvokite du kartus prieš patvirtindami. Atsitiktinė žibintuvėlio programėlė neturėtų prašyti root prieigos.

Reguliariai peržiūrėkite, kurios programėlės turi root prieigą. Magisk programėlėje yra „Superuser” skiltis, kur matote visus leidimus. Retkarčiais patikrinkite ir atšaukite tai, ko nebereikia.

Diekite programėles tik iš patikimų šaltinių. Rootintas telefonas dažnai naudoja APK failus iš išorės – tai normalu, bet rizikinga. Naudokite F-Droid atvirojo kodo programėlėms arba oficialią Play Store.

Darykite reguliarias atsargines kopijas. TWRP Nandroid backup – jūsų geriausias draugas. Prieš bet kokius eksperimentus padarykite pilną sistemos kopiją. Tai gali išgelbėti situaciją, kai kažkas nueina ne taip.

Stebėkite sistemos žurnalus. Programėlės kaip Logcat Reader gali padėti pastebėti įtartiną veiklą. Jei kažkas veikia fone ir naudoja root prieigą be jūsų žinios – tai pamatysite žurnaluose.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per daugelį metų stebint rootinimo bendruomenę, matosi tos pačios klaidos, kartojamos vėl ir vėl. Štai sąrašas to, ko tikrai neturėtumėte daryti:

Naudoti „vieno paspaudimo” rootinimo įrankius. KingRoot, KingoRoot, Framaroot – šie įrankiai naudoja saugumo spragas, kad gautų root prieigą. Tai reiškia, kad tą pačią spragą gali naudoti ir kenkėjiška programinė įranga. Be to, šie įrankiai dažnai instaliuoja savo papildomą programinę įrangą, kurios paskirtis nėra visiškai aiški. Magisk yra saugesnis ir skaidresnis kelias.

Flashinti ROM be patikrinimo. Prieš diegdami bet kokį ROM failą, patikrinkite jo MD5 arba SHA256 sumą. Tai užtikrina, kad failas nebuvo pakeistas ar sugadintas atsisiuntimo metu. Kiekvienas patikimas ROM kūrėjas pateikia šias sumas kartu su failu.

Ignoruoti „wipe” instrukcijas. Kai diegiate naują ROM, dažnai reikia išvalyti duomenis (factory reset) ir cache. Žmonės kartais praleido šį žingsnį, norėdami išsaugoti duomenis, ir gauna nestabilią sistemą arba bootloop. Duomenis geriau atsargiai nukopijuoti prieš tai.

Flashinti skirtingų regionų firmware. Jei turite Europos versijos telefoną, nediekite Azijos versijos firmware. Gali būti skirtingi radijo moduliai, skirtingos dažnių juostos, ir telefonas gali netinkamai veikti su jūsų operatoriumi.

Pamiršti apie baterijos lygį. Rootinimo procesas neturėtų nutrūkti dėl išsikrovusios baterijos. Prieš pradedant įsitikinkite, kad baterija įkrauta bent 70-80%. Dar geriau – prijunkite telefoną prie įkroviklio.

Kai viskas nueina ne taip – atkūrimo galimybės

Net ir darant viską teisingai, kartais nutinka netikėtų dalykų. Štai ką daryti skirtingose situacijose, nes žinoti išeitį iš bėdos yra tokia pat svarbi dalis kaip ir pats rootinimas.

Bootloop – telefonas įsijungia, rodo logotipą ir vėl persikrauna be pabaigos. Sprendimas: paleiskite į recovery režimą (dažniausiai laikant Volume Down + Power) ir atlikite cache wipe. Jei nepadeda – factory reset. Jei turite Nandroid backup – atkurkite jį.

Soft brick – telefonas nebeįsijungia normaliai, bet reaguoja į mygtukų kombinacijas. Dažniausiai galima paleisti į fastboot režimą ir atflashinti originalų firmware. Gamintojo svetainėse arba XDA forume rasite oficialius firmware failus. Samsung turi Odin įrankį, Xiaomi – MiFlash, kiti gamintojai – fastboot.

Programėlės nebeveikia po rootinimo. Jei bankinė programėlė ar kita saugumo reikalaujanti aplikacija atsisako veikti – pirmiausia patikrinkite Magisk Hide arba DenyList nustatymus. Įtraukite probleminę programėlę į sąrašą. Taip pat įsitikinkite, kad Zygisk yra įjungtas ir Shamiko modulis aktyvus.

ADB neranda įrenginio. Tai dažna problema Windows sistemoje. Sprendimas: įdiekite universalius ADB tvarkykles (15 Seconds ADB Installer yra populiarus pasirinkimas), patikrinkite, ar USB derinimas įjungtas, ir pabandykite kitą USB kabelį – ne visi kabeliai palaiko duomenų perdavimą.

Beje, XDA Developers forumas yra jūsų geriausias draugas bet kokioje rootinimo situacijoje. Ten yra specifiniai subforumų skyriai kiekvienam populiariam telefono modeliui, pilni žmonių, kurie praėjo tas pačias problemas ir rado sprendimus. Prieš klausdami – ieškokite, nes dažniausiai atsakymas jau yra ten.

Rootinimas 2024-aisiais – ar vis dar verta?

Sąžiningai? Tai priklauso nuo to, ko norite. Android per pastaruosius kelerius metus tapo daug lankstesnis. Daugelis funkcijų, dėl kurių žmonės rootino telefonus prieš penkerius metus – ekrano įrašymas, tamsus režimas, paveikslėlių formatų palaikymas – dabar yra standartinės sistemos dalys. Tai reiškia, kad rootinimo poreikis sumažėjo vidutiniam naudotojui.

Bet jei jūs esate tas žmogus, kuris nori pilnos kontrolės, kuris nori išspausti maksimumą iš seno telefono su nauju ROM, kuris nori sisteminio adblocking per AdAway, kuris nori automatizuoti viską su Tasker ir root prieiga – tada rootinimas vis dar labai aktualus ir naudingas.

Svarbiausia – žinoti, ką darote, ir daryti tai atsakingai. Rootinimas nėra kažkas, ko reikia bijoti, bet ir nėra kažkas, ką reikia daryti neapgalvotai. Pasiruoškite, perskaitykite savo telefono modelio specifinę informaciją XDA forume, padarykite atsargines kopijas ir tik tada pradėkite. Jei seksite šiuos principus – tikimybė, kad viskas pavyks gerai, yra labai aukšta. O jei kažkas ir nueina ne taip – dabar žinote, kur ieškoti pagalbos ir kaip atkurti situaciją. Tai ir yra esmė – ne tik gebėjimas rootinti, bet ir supratimas, ką daryti toliau.