Kiekvienas, kas bent kartą bandė perkelti save į virtualų foną per Zoom skambutį, žino tą jausmą – ranka dingsta, plaukų sruoga „prasiskverbia” per ekraną, o kambario kraštas staiga tampa nematomas. Tikras green screen sprendžia šias problemas, bet tik tuo atveju, jei jis sumontuotas teisingai. Namuose tai padaryti visiškai realu, tereikia suprasti kelis principus, kurie dažnai lieka už kadro, kai žmonės žiūri YouTube pamokas apie chroma key.
Šis straipsnis skirtas tiems, kas nori susikurti bent minimalią studiją namuose – nesvarbu, ar tai bus turinio kūrimas, srautinis transliavimas, nuotolinio darbo prezentacijos ar tiesiog eksperimentai su vaizdo montavimu. Nekalbėsime apie profesionalias televizijos studijas su tūkstantinių dolerių apšvietimu – kalbėsime apie tai, kaip gauti tvarkingą rezultatą su protingu biudžetu ir kambariu, kuris tikrai nėra 50 kvadratinių metrų.
Kodėl žalia, o ne mėlyna ar kita spalva
Pirmas klausimas, kurį užduoda beveik kiekvienas pradedantysis – kodėl būtent žalia? Atsakymas glūdi kameros jutiklio fizikoje. Skaitmeniniai fotoaparatų ir vaizdo kamerų jutikliai paprastai turi daugiau žalio kanalo pikselių nei mėlyno ar raudono – tai vadinamasis Bayer filtras, kuriame žalia sudaro pusę visų pikselių. Todėl žalia spalva suteikia daugiau detalių ir mažiau triukšmo, ypač silpnesnėje šviesoje.
Antra priežastis paprastesnė – žmogaus oda beveik niekada nesutampa su žalios spalvos spektru, todėl programinei įrangai lengviau atskirti foną nuo veido ir plaukų. Mėlyna spalva čia irgi tinka, bet ji dažniau naudojama filmų industrijoje su aktoriais, dėvinčiais mėlynus rūbus ar turinčiais mėlynas akis – tokiu atveju geriau rinktis žalią, kad išvengtum konfliktų.
Namų aplinkoje žalia dar patogesnė ir dėl praktinės priežasties – žalios spalvos audinius ar dažus rasti lengviau, o kainos prieinamesnės nei specializuotų mėlynų sprendimų.
Ekrano pasirinkimas: audinys, popierius ar dažyta siena
Čia prasideda tikrieji sprendimai. Rinkoje yra kelios pagrindinės kategorijos:
- Sudedami rėmo tipo ekranai – populiariausias variantas pradedantiesiems. Jie ateina su lengvu metaliniu ar plastikiniu rėmu, kuris išsiskleidžia per kelias sekundes ir sulankstomas įprastu diapazonu telpa į spintą. Puikus pasirinkimas, jei studija nėra pastovi vieta, o naudojama tik transliacijų metu.
- Audinio uždangos ant stovų – pigesnis ir lankstesnis variantas. Reikia dviejų stovų ir skersinio strypo, bet užtat galima reguliuoti aukštį ir plotį pagal patalpą. Minusas – audinys linkęs susiglamžyti, tad prieš kiekvieną naudojimą teks lygintis arba naudoti garintuvą.
- Dažyta siena – jei planuoji naudoti green screen reguliariai ir turi laisvą kambario kampą, dažyti sieną specialiais chroma key dažais yra ilgalaikis sprendimas. Nėra raukšlių, nereikia kiekvieną kartą statyti konstrukcijos, bet praradi lankstumą – tas kampas visada bus žalias.
- Nešiojami žiedo tipo ekranai (pop-up) – kompaktiškiausias variantas, tinkantis nedideliems kambariams ar streamingui sėdint prie stalo. Minusas – dažnai per mažas, jei reikia rodyti visą kūną, o ne tik viršutinę dalį.
Renkantis medžiagą, verta atkreipti dėmesį į matinį paviršių – blizgus audinys atspindi šviesą netolygiai, o tai sukelia „karštų taškų” problemą, kai vienoje ekrano vietoje žalia atrodo šviesesnė nei kitoje. Chroma key programinei įrangai tokie netolygumai reiškia papildomą galvos skausmą.
Apšvietimas – čia laimima arba pralaimima viskas
Jei reikėtų išskirti vieną svarbiausią elementą visoje šioje sistemoje, tai būtų apšvietimas. Galima turėti brangiausią kamerą ir tobulą ekraną, bet su netinkama šviesa rezultatas atrodys pigiai ir su matomais artefaktais aplink plaukus.
Pagrindinė taisyklė – žalias fonas turi būti apšviestas tolygiai ir atskirai nuo objekto (tavęs). Idealiu atveju naudojami du šviesos šaltiniai, nukreipti į ekraną 45 laipsnių kampu iš abiejų pusių, kad nebūtų šešėlių. Tada atskirai apšviečiamas pats žmogus – vienas šviesos šaltinis iš priekio arba šono (key light), antras silpnesnis iš priešingos pusės šešėliams sušvelninti (fill light).
Biudžetiniam variantui tinka LED paneliai su reguliuojama spalvos temperatūra – jie nekaista taip stipriai kaip senesni halogeniniai prožektoriai ir leidžia tiksliau suderinti šviesos toną. Softboxai su difuzoriumi taip pat labai padeda, nes išsklaido šviesą ir sumažina kietus šešėlius.
Vienas dažnas trikdis – spill light, arba žalios spalvos atspindys, krentantis ant tavo plaukų ar rūbų nuo paties ekrano. Kad to išvengtum, laikykis bent 1,5-2 metrų atstumo nuo ekrano iki objekto. Kuo didesnis atstumas, tuo mažiau žalios spalvos „nusėda” ant tavęs, ir tuo lengviau programinei įrangai švariai atskirti kontūrus.
Kameros pozicija ir techniniai nustatymai
Atstumas nuo ekrano svarbus ne tik dėl spill light, bet ir dėl kompozicijos – jei stovėsi per arti, judesiai gali „išeiti” už žalio ekrano ribų ir fonas taps matomas realiame fone. Atstumas tarp kameros ir tavęs taip pat turi reikšmės – trumpas fokusinis nuotolis (plati zona) gali iškraipyti proporcijas, todėl geriau naudoti šiek tiek priartintą objektyvą ir atsitraukti fiziškai.
Kalbant apie kameros nustatymus, svarbu vengti per didelio suspaudimo (compression), nes tai sukuria artefaktus prie kontūrų, ypač plaukų srityje. Jei naudoji web kamerą, rinkis modelį su geresniu jutikliu mažoje šviesoje – pigios kameros dažnai turi triukšmą, kuris trukdo švariam key’inimui. Taip pat naudinga išjungti automatinį ekspozicijos reguliavimą (auto-exposure) – jei kamera pati keičia šviesumą scenos metu, chroma key algoritmas gali „pamesti” žalią atspalvį ir pradėti mirgėti.
Programinė įranga ir chroma key nustatymai
Populiariausias nemokamas pasirinkimas – OBS Studio su integruotu Chroma Key filtru. Ten galima reguliuoti kelis pagrindinius parametrus:
- Key Color Type – pasirenki žalią (arba kitą spalvą, jei naudoji kitokį foną).
- Similarity – kiek tiksliai spalva turi atitikti nustatytą atspalvį, kad būtų pašalinta. Per didelė reikšmė gali „suėsti” dalis tavo veido ar rūbų, jei jie turi žalsvo tono.
- Smoothness – sušvelnina kraštus tarp tavęs ir fono, kad perėjimas neatrodytų aštrus ir pikseliuotas.
- Spill Reduction – specialiai skirtas pašalinti tą žalsvą atspindį ant plaukų ar odos, apie kurį minėjau anksčiau.
Jei naudoji Zoom, ten chroma key funkcija veikia automatiškai ir dažnai net nereikia fizinio žalio ekrano, jei fonas pakankamai vienodas ir kontrastingas su tavimi. Tačiau rimtesniam turinio kūrimui – montavimui po įrašo, YouTube video ar Twitch transliacijoms – OBS arba profesionalesnė programinė įranga kaip Adobe Premiere su Ultra Key efektu duoda žymiai geresnį rezultatą.
Dažniausios klaidos, kurias daro pradedantieji
Per metus bandymų su namų studijomis susikaupė keletas pasikartojančių problemų, kurių verta vengti iš karto:
- Dėvėti drabužius su žaliais ar žalsvais atspalviais – net smulki detalė, pavyzdžiui, žalias apyrankė ar akiniai su žalsvu rėmeliu, gali „prapulti” į foną.
- Nesureguliuoti ekrano įtempimo – susiraukšlėjęs audinys sukuria šešėlius ir netolygų atspalvį, kurį algoritmas interpretuoja kaip skirtingas spalvas.
- Per silpnas apšvietimas fonui – jei ekranas apšviestas silpniau nei tu pats, key’inimas taps nestabilus ir mirgės.
- Ignoruoti garso kokybę – žmonės sufokusuoja į vaizdą ir pamiršta, kad blogas mikrofonas sugadins visą profesionalų vaizdą per sekundę.
- Statyti ekraną per arti sienos ar baldų – net jei pats ekranas žalias, šešėliai nuo baldų už jo gali kristi ant audinio ir sukurti netolygumus.
Kai žalia tampa nematoma – paskutiniai patarimai prieš pirmą transliaciją
Sėkmingos green screen sąrankos paslaptis slypi ne brangiausioje įrangoje, o kruopštume detalėse. Prieš pirmą kartą jungdamasis į eterį ar pradėdamas įrašinėti, praleisk penkias minutes ir patikrink kiekvieną kampą – ar audinys tolygiai apšviestas, ar nesimato tavo šešėlio ant fono, ar drabužiuose nėra žalsvų priemaišų. Tai atrodo smulkmena, bet būtent šios smulkmenos atskiria mėgėjišką vaizdą nuo tokio, kuris atrodo profesionaliai net su nedideliu biudžetu.
Jei tik pradedi, nebūtina iš karto pirkti brangiausio komplekto – pradėk nuo sudedamo rėmo ekrano ir dviejų paprastų LED panelių, tada pamažu tobulink sistemą, kai suprasi, kur konkrečiai tavo erdvėje kyla problemų. Kiekvienas kambarys skiriasi – vienur trukdys langas, kitur atspindintis paviršius ar per žemos lubos apšvietimui pakabinti. Universalaus recepto nėra, bet principai lieka tie patys: tolygi šviesa, pakankamas atstumas ir švarus, neglamžytas fonas.
Ir dar viena mintis pabaigai – neieškok tobulumo iš pirmo karto. Chroma key sąranka yra procesas, kurį šlifuoji su kiekviena transliacija ar įrašu. Po kelių bandymų pastebėsi, kur konkrečiai tavo kambaryje reikia pataisyti šviesą ar perkelti kamerą, ir tuomet visas šis technologinis rebusas taps tiesiog kasdiene rutina, o ne galvos skausmu prieš kiekvieną vaizdo įrašą.
