Kai pirmą kartą išgirdau Dolby Atmos veikiant tikrai gerai sukonfigūruotoje sistemoje, iškart supratau, kodėl visi kino teatrai per pastarąjį dešimtmetį pereina prie šios technologijos. Garsas nebe tiesiog sklinda iš priekio ar iš šonų – jis tarsi apgaubia iš viršaus, sukuria erdvę, kurioje lietaus lašai krenta virš galvos, o sraigtasparnis praskrenda ne per ekraną, o virš sofos. Namų sąlygomis pasiekti panašų efektą įmanoma net ir be dešimčių garsiakalbių po lubomis – 5.1.2 konfigūracija yra puikus kompromisas tarp kainos, vietos ir realaus rezultato.
Kas iš tikrųjų slepiasi po skaičiais 5.1.2
Dauguma žmonių, girdėdami „5.1.2”, suvokia tik pirmąją dalį – penki garsiakalbiai plius žemų dažnių stiprintuvas (subwooferis). Bet tas paskutinis skaičius yra būtent tai, kas paverčia paprastą erpinį garsą į Atmos patirtį. „2” reiškia du garsiakalbius, kurie transliuoja garsą iš viršaus – arba tiesiai įmontuoti į lubas, arba specialūs „up-firing” moduliai, statomi ant priekinių ar galinių garsiakalbių, kurie atspindi garsą nuo lubų atgal į klausytoją.
Taigi visa sistema atrodo taip: centrinis garsiakalbis (dialogams), du priekiniai (L/R), du galiniai/šoniniai (surround), subwooferis (bosams) ir du viršutiniai kanalai. Iš viso aštuonios garso šaltinio dalys, kurios kartu su Dolby Atmos procesoriumi sukuria erdvinį efektą be papildomų dešimčių garsiakalbių, kurie realiame bute tiesiog netilptų.
Kodėl verta rinktis būtent šią konfigūraciją
Yra ir 7.1.2, ir 7.1.4, ir dar sudėtingesnių variantų, bet 5.1.2 dažniausiai yra optimalus pasirinkimas vidutinio dydžio kambariui – tarkim, 20-35 kvadratinių metrų svetainei. Su didesniu skaičiumi kanalų reikia ir daugiau vietos, ir stipresnio AV imtuvo, o skirtumas tarp 5.1.2 ir 7.1.2 realiai pastebimas tik gana didelėse patalpose arba kai norima itin tikslaus garso lokalizavimo.
Kita priežastis – kaina. Kiekvienas papildomas kanalas reiškia dar vieną stiprintuvo kanalą imtuve, dar vieną garsiakalbį, dar vieną kabelį ir dar vieną vietą, kurią reikia rasti kambaryje. 5.1.2 leidžia gauti tikrą Atmos patirtį nesuknisant biudžeto ir neverčiant viso namų dizaino prisitaikyti prie garso sistemos.
Garsiakalbių išdėstymas – ten, kur dažniausiai suklystama
Čia prasideda tikrasis iššūkis. Teorija atrodo paprasta, bet praktikoje kambario geometrija, baldai ir net lubų aukštis stipriai keičia rezultatą.
- Centrinis garsiakalbis – po ekranu arba virš jo, orientuotas tiesiai į klausymosi tašką. Jei jis pakreiptas per aukštyn ar per žemyn, dialogai tampa neaiškūs.
- Priekiniai L/R – idealiu atveju sudaro maždaug 22-30 laipsnių kampą nuo klausymosi taško, tos pačios aukštumo su ausimis sėdint.
- Galiniai/šoniniai garsiakalbiai – šiek tiek virš galvos lygio, statomi šonuose arba už sofos, nukreipti į klausytoją arba šiek tiek į sieną, kad garsas atsimuštų difuziškai.
- Viršutiniai (Atmos) kanalai – jei montuojami į lubas, Dolby rekomenduoja poziciją šiek tiek priešais klausymosi tašką, apie 45 laipsnių kampu. Jei naudojami up-firing moduliai, jų vieta priklauso nuo lubų aukščio – standartiniai 2,4-2,7 m aukščio lubos duoda geriausią atspindį.
Subwooferio vieta – atskira tema. Daugelis stato jį kampe, nes taip „gražiau”, bet kampas dažnai sukelia per daug basų sankaupą tam tikruose dažniuose. Geriau eksperimentuoti – pastatyti sub ten, kur paprastai sėdite, ir apeiti kambarį klausantis, kur basas skamba tolygiausiai, tada tą vietą „veidrodiniu” būdu perkelti į realią sub padėtį.
AV imtuvas – sistemos širdis, kurią lengva nuvertinti
Daug žmonių sutaupo ant garsiakalbių, bet permoka arba nepakankamai investuoja į imtuvą – o būtent jis apdoroja visą Atmos signalą ir paskirsto galią kanalams. Reikia bent 7 kanalų stiprintuvo (net jei naudojate 5.1.2, nes du kanalus imtuvas skiria viršutiniams garsiakalbiams), palaikymo Dolby Atmos ir DTS:X, ir svarbiausia – automatinės kambario kalibravimo sistemos, tokios kaip Audyssey, YPAO ar Dirac Live.
Kalibravimas nėra prabanga – tai realiai keičia garsą. Sistema paleidžia testinius signalus per mikrofoną, išmatuoja atstumus, kambario akustiką, ir automatiškai pakoreguoja delsas bei garsumo lygius kiekvienam kanalui. Be to, daug kas praleidžia ir kompensavimą už baldus, kilimus, užuolaidas – visa tai keičia atspindžius, o kalibravimas bent iš dalies tai ištaiso.
Rekomenduočiau nesigailėti imtuvui skirtos sumos – vidutinio segmento modeliai iš Denon, Yamaha ar Onkyo su Atmos palaikymu paprastai kainuoja nuo 500 iki 1000 eurų, ir tai yra ta detalė, kuri gyvuos ilgiausiai, nes garsiakalbiai keičiami rečiau nei elektronika atnaujinama.
Up-firing moduliai ar tikri lubų garsiakalbiai
Šis klausimas kyla beveik visiems, kurie neplanuoja daryti remonto vien dėl garso sistemos. Up-firing moduliai (dažniausiai statomi ant priekinių garsiakalbių arba kaip atskiri moduliai ant grindų/lentynų) yra praktiškas sprendimas nuomojamam būstui arba tiems, kas nenori gręžti lubų. Jie atspindi garsą nuo lubų paviršiaus, ir jei lubos lygios, be daug baldų ar sietynų kelyje, efektas būna gana įtikinamas.
Tikri lubose įmontuoti garsiakalbiai duoda tikslesnį, švaresnį rezultatą, bet reikalauja kabelių tiesimo per lubas (arba belaidžio sprendimo), o tai jau reiškia remontą arba bent jau kruopštų planavimą prieš įrengiant apdailą. Jei statote namą ar darote kapitalinį remontą – verta iškart numatyti kanalus lubose. Jei ne – up-firing moduliai yra visiškai priimtinas ir dažnai vienintelis realus variantas.
Dažniausios klaidos, kurias verta žinoti iš anksto
Pastebėjau, kad žmonės, pirmą kartą renkantys tokią sistemą, kartoja tas pačias klaidas:
- Perka pigius garsiakalbius, bet brangų televizorių – nors garsas dažnai daro didesnį įspūdį žiūrint filmą nei vaizdo kokybė.
- Nekreipia dėmesio į kambario akustiką – kietos grindys, dideli langai be užuolaidų ir tuščios sienos sukuria aidą, kuris „sugadina” net brangiausią sistemą.
- Ignoruoja kabelių kokybę žemų dažnių jungtims, nors tai retai turi didelės įtakos – čia dažnai permoka nereikalingai.
- Nenaudoja automatinio kalibravimo arba jį atlieka netinkamai (pvz., mikrofoną laiko rankoje vietoj trikojo tiksliai ausies lygyje).
- Bando sutaupyti perkant „soundbar su virtualiu Atmos” ir tikisi tokio pat rezultato kaip su atskirais garsiakalbiais – virtualus erdvinis garsas visada bus prastesnė imitacija.
Kiek tai realiai kainuoja Lietuvoje
Jei norite pilnavertės 5.1.2 sistemos nesileidžiant į audiofilų kraštutinumus, realus biudžetas atrodo maždaug taip: AV imtuvas – 500-900 €, garsiakalbių komplektas (priekiniai, centrinis, galiniai, subwooferis) – 600-1500 € priklausomai nuo gamintojo, du Atmos moduliai arba lubų garsiakalbiai – 150-400 €. Bendra suma – nuo 1300 iki 2800 eurų, priklausomai nuo to, ar renkatės biudžetinius, ar vidutinio segmento sprendimus. Yra ir pigesnių, jau surinktų 5.1.2 komplektų nuo Samsung ar Sony, kur viskas ateina viename komplekte, bet tokiu atveju prarandama galimybė vėliau atskirai atnaujinti komponentus.
Kaip skamba realybė – vietoj išvadų
Jei paklaustumėte, ar verta investuoti į 5.1.2 vietoj įprasto soundbar’o – atsakymas priklauso nuo to, kiek jums iš tikrųjų rūpi kino patirtis namuose. Soundbar yra patogus, greitas ir nereikalaujantis planavimo sprendimas, bet jis niekada nesukurs tikro erdvinio jausmo, kai garsas ateina iš skirtingų aukščių ir krypčių vienu metu. 5.1.2 sistema reikalauja daugiau pastangų – reikia planuoti garsiakalbių vietas, investuoti į tinkamą imtuvą, praleisti valandą ar dvi kalibruojant sistemą – bet rezultatas pateisina laiką.
Praktinis patarimas tiems, kurie tik pradeda: nepirkite viso komplekto iš karto. Pradėkite nuo imtuvo ir priekinių trijų kanalų (L/C/R), po to pridėkite subwooferį, o galiausiai – galinius ir Atmos kanalus. Taip galėsite testuoti kiekvieną žingsnį ir suprasti, kur realiai jaučiate skirtumą, o ne tik tikėti gamintojo pažadais ant dėžutės. Ir dar vienas dalykas, kurio niekas iš pradžių nesureikšmina – prieš perkant bet ką, pamatuokite savo kambarį milimetrų tikslumu ir nubraižykite garsiakalbių pozicijas popieriuje. Ta pusvalandžio investicija dažnai išgelbsti nuo daugiausiai pinigų kainuojančios klaidos – sistemos, kuri tiesiog netinka konkrečios patalpos geometrijai.
