Jei kada nors bandei suprasti, kodėl tavo svetainė nerodoma Google paieškoje nors turinys atrodo tikrai neblogas, tikriausiai jau girdėjai apie SEO auditą. Tai nėra kažkoks magiškas veiksmas, po kurio staiga atsiduri pirmoje paieškos rezultatų vietoje – tai daugiau kaip vizitas pas gydytoją, kai reikia išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta „po gaubtu” prieš imantis gydymo. Ir kaip su bet kokia diagnostika, čia svarbu neskubėti ir peržiūrėti viską sistemingai, o ne šokinėti nuo vienos problemos prie kitos.
Papasakosiu, kaip realiai atrodo šis procesas, kokius lietuviškus įrankius naudoti (pvz. SeoPatikra.lt) ir kur dažniausiai slepiasi tos problemos, kurios trukdo svetainei kilti paieškos rezultatuose.
Kodėl apskritai reikia to audito
Daug kas galvoja, kad SEO – tai vien raktažodžiai ir meta aprašymai. Realybėje tai tik ledkalnio viršūnė. Svetainė gali turėti puikų turinį, tačiau jei serveris lėtas, jei robots.txt failas atsitiktinai blokuoja svarbius puslapius, arba jei svetainės struktūra tokia painios, kad net paieškos robotai pasimeta – jokie raktažodžiai nepadės.
Auditas leidžia pamatyti visą vaizdą. Ne tik tai, kas neveikia, bet ir tai, kas veikia gerai ir ką verta stiprinti dar labiau. Dažnai klientai kreipiasi manydami, kad turi vieną konkrečią problemą, o po audito paaiškėja, kad iš tikrųjų kliūčių yra penkios ar šešios, ir jos visos susijusios tarpusavyje.
Techninė patikra – pamatas, be kurio nieko nebus
Pradedu visada nuo techninės pusės, nes jei fundamentas pūvantis, visos kitos pastangos bus bergždžios. Čia svarbiausia patikrinti kelis dalykus:
Indeksavimas. Pirmiausia žiūriu, ar Google apskritai mato svetainę taip, kaip norima. Google Search Console yra nepakeičiamas įrankis šiam etapui – jis parodo, kiek puslapių indeksuota, ar yra klaidų, kokie puslapiai buvo pašalinti iš indekso ir kodėl. Kartais aptinku, kad dėl kažkokio nesusipratimo su robots.txt ar noindex žymomis pusė svetainės tiesiog „nematoma” paieškos sistemai.
Svetainės žemėlapis (sitemap.xml). Patikrinu, ar jis egzistuoja, ar teisingai suformuotas, ar atnaujinamas automatiškai pridedant naujus puslapius. Nustebtumėte, kiek svetainių turi seną, prieš kelis metus sugeneruotą sitemap, kuriame nurodyti puslapiai, kurių jau nebėra.
SSL sertifikatas ir HTTPS. Šiais laikais tai tapo standartu, o ne priedu. Jei svetainė vis dar veikia per HTTP, tai jau savaime yra signalas paieškos sistemoms, kad kažkas negerai.
Dubliuotas turinys. Kartais dėl techninių priežasčių tas pats puslapis pasiekiamas keliais skirtingais URL adresais (pavyzdžiui, su ir be „www”, su pasviru brūkšniu gale ir be jo). Tai suklaidina paieškos robotus ir „praskiedžia” puslapio autoritetą.
Puslapio greitis ir mobilioji versija
Šitą dalį galėčiau vadinti atskiru straipsniu, bet trumpai – greitis šiandien yra vienas iš svarbiausių rikiavimo faktorių. Naudoju Google PageSpeed Insights arba GTmetrix, kad pamatyčiau, kiek užtrunka puslapio įkėlimas, kokie elementai stabdo darbą (dažniausiai tai neoptimizuoti paveikslėliai arba per daug JavaScript kodo, kuris blokuoja renderinimą).
Kalbant apie mobiliąją versiją – Google jau seniai naudoja mobile-first indeksavimą, tai reiškia, kad vertinama pirmiausia mobili svetainės versija, o ne desktopinė. Jei svetainė mobiliuosiuose įrenginiuose atrodo prastai arba veikia lėtai, tai tiesiogiai atsiliepia pozicijoms paieškoje, net jei desktopinė versija idealiai sutvarkyta.
Turinio ir raktažodžių analizė
Kai techninė dalis peržiūrėta, pereinu prie turinio. Čia tikrinu keletą aspektų:
- Ar puslapio pavadinimai (title) ir aprašymai (meta description) unikalūs kiekvienam puslapiui, ar nėra pasikartojančių arba tuščių
- Ar antraštinė struktūra (H1, H2, H3) logiška – dažna klaida, kai puslapyje yra keli H1 žymenys arba antraštės naudojamos tik dėl vizualaus dydžio, o ne dėl struktūros
- Ar turinys atitinka vartotojo paieškos intenciją – jei žmogus ieško „kaip pasirinkti nešiojamą kompiuterį”, o puslapyje tik produktų sąrašas be jokių paaiškinimų, tai neatitiks lūkesčių
- Ar raktažodžiai natūraliai integruoti tekste, be perteklinio kartojimo, kuris kadaise buvo populiarus, bet dabar veikia priešingai
Naudoju Ahrefs arba SEMrush, kad pamatyčiau, pagal kokius raktažodžius svetainė jau rikiuojasi, ir palyginu tai su tuo, ką konkurentai daro geriau. Dažnai atsiranda vadinamosios „turinio spragos” – temos, kurias konkurentai apžvelgė, o tu dar ne.
Vidinė nuorodų struktūra
Šis aspektas dažnai nepelnytai pamirštamas. Vidinės nuorodos padeda paieškos robotams suprasti, kurie puslapiai svarbiausi, ir perduoda „autoritetą” tarp puslapių. Jei svarbiausias puslapis svetainėje niekur nenurodomas iš kitų puslapių, jam bus sunkiau kilti reitinguose, kad ir koks geras turinys jame būtų.
Tikrinu, ar nėra vadinamųjų „orphan pages” – puslapių, į kuriuos neveda jokia nuoroda iš kitų svetainės dalių. Taip pat žiūriu, ar naudojamas anchor tekstas (nuorodos tekstas) prasmingas, o ne tiesiog „spausk čia” arba „skaityti daugiau”, nes tai neduoda jokios papildomos informacijos nei vartotojui, nei paieškos sistemai.
Išorinių nuorodų (backlink) profilio patikra
Backlinkai vis dar išlieka vienu iš stipriausių rikiavimo signalų, nors jų svarba per metus kiek pasikeitė. Šiame etape žiūriu:
Kiek domenų veda į svetainę ir kokia jų kokybė. Vienas backlink iš autoritetingo naujienų portalo vertas daugiau nei šimtas nuorodų iš abejotinų katalogų. Taip pat tikrinu, ar nėra toksiškų nuorodų – tokių, kurios gali kilti iš spam svetainių ir potencialiai kenkti reputacijai Google akyse. Jei tokių randama, paruošiu disavow failą, kad Google žinotų, jog šių nuorodų nereikia vertinti.
Palyginimas su konkurentais šiame etape taip pat naudingas – jei jie turi žymiai stipresnį nuorodų profilį konkrečioje nišoje, tai duoda supratimą, kiek darbo reikės investuoti į linkbuilding strategiją.
Kai duomenys surinkti – ką su jais daryti toliau
Štai čia ir prasideda tikrasis darbas. Auditas pats savaime nieko nepakeičia – tai tik žemėlapis, parodantis, kur yra duobės kelyje. Rekomenduoju surašyti visas rastas problemas į vieną dokumentą ir suskirstyti jas pagal prioritetą: kas kelia didžiausią žalą (pavyzdžiui, blokuoti puslapiai indeksavimui) turėtų būti sutvarkyta pirmiausia, o smulkesni dalykai, tokie kaip meta aprašymų perrašymas, gali palaukti eilėje.
Vienas dažnas klaidingas įsitikinimas – kad sutvarkius viską rezultatai matysis per savaitę. Realybėje SEO pokyčiai dažnai atsispindi paieškos rezultatuose per kelias savaites ar net mėnesius, priklausomai nuo to, kaip dažnai Google indeksuoja svetainę ir kokia konkurencija toje nišoje. Kantrybė čia – ne tik dorybė, bet ir būtinybė.
Jei imiesi audito pats, be jokios patirties, nesijauk blogai jei kai kurie techniniai terminai atrodo painūs – pradėk nuo Google Search Console ir PageSpeed Insights, tai nemokami ir gana intuityvūs įrankiai, kurie duos didžiąją dalį atsakymų. O jei svetainė didelė, su šimtais ar tūkstančiais puslapių, tikrai verta investuoti į mokamus įrankius arba pasitelkti specialistą, nes rankinis kiekvieno puslapio tikrinimas gali užtrukti amžinybę.
Galiausiai, SEO auditas nėra vienkartinis veiksmas, kurį atlikai ir pamiršai. Paieškos algoritmai keičiasi, konkurentai neatsilieka, o pati svetainė laikui bėgant auga ir keičiasi. Todėl protingiausia strategija – kartoti pilną auditą bent kartą per metus, o mažesnes patikras (indeksavimo, greičio) atlikti kas kelis mėnesius. Tai kaip techninė apžiūra automobiliui – gali ir nedaryti, bet anksčiau ar vėliau kažkas sugės kelio viduryje, ir tada jau bus daug brangiau taisyti.
